Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu V. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur dydžio bauda, nes jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, esant darbo sutarties požymiams, būdamas UAB „D.“ direktoriumi nesudarė rašytinės darbo sutarties su A. S., apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido, negavus leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. A. S. dirbti UAB „D.“ naudai krovinių automobilių vairuotoju-ekspeditoriumi.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi V. M. atstovo advokato skundo dėl Institucijos skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. M. atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. M. nutraukti.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta rašytinė darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „D.“ ir A. S., todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog darbdavys su darbuotoju nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties. Darbo sutarties egzempliorius, kurį turėjo darbdavys, nebuvo pasirašytas darbuotojo per neapsižiūrėjimą. Vis tik darbo sutarties sudarymą teisiniu požiūriu patvirtina ne vien tik parašas darbo sutartyje, bet ir kiti faktai, t. y. 2022 m. liepos 13 d. pranešimo (1-SD forma) pateikimas VSDFV teritoriniam skyriui, darbuotojui suteiktas asmens socialinio draudimo numeris, darbo apskaitos žiniaraščių pildymas, užmokesčio ataskaitos ir pan. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 1 dalį, sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Skunde pažymima, kad šiuo atveju UAB „D.“ su darbuotoju sudaryta darbo sutartis nebuvo nuginčyta ir pripažinta negaliojančia.

5. V. M. atstovas teigia, kad tuo atveju, jeigu UAB „D.“ iš tiesų nebūtų sudariusi sutarties su darbuotoju arba būtų siekusi nuslėpti susitarimą dėl darbo santykių, nebūtų teikiami pranešimai VSDFV apie darbuotojo įdarbinimą, nebūtų gaunamas darbuotojo socialinio draudimo numeris, pildomi žiniaraščiai, užmokesčio ataskaitos, mokami iš darbo santykių kylantys mokesčiai valstybei ir t. t. Be to, tvirtinant, kad darbo sutartis šiuo atveju nebuvo sudaryta, VSDFV turėtų grąžinti darbdaviui už įdarbintą darbuotoją sumokėtus mokesčius, nes jie buvo sumokėti nesant darbo sutarties. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad darbo sutartis tarp UAB „D.“ ir A. S. nebuvo sudaryta.

6. Apeliantas aiškina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju darbuotojas dirbo nelegaliai, nes neturėjo reikiamo leidimo dirbti. UAB „D.“ su darbuotoju sudarytos darbo sutarties 1.2. punkte nurodyta darbuotojo darbo funkcija – krovininių automobilių vairuotojas-ekspeditorius, o šios profesijos kodas 8332. Institucijos skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus nutarime nurodyta, kad būtent tokiu kodu yra žymima tarptautiniais maršrutais važiuojančių vairuotojų profesija. Ne tarptautiniais maršrutais dirbančio darbuotojo profesijos kodas yra 832204, o tarptautiniais – 833209. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad darbo sutartyje nurodyto profesijos kodo pirmieji keturi skaičiai yra būtent tarptautiniais maršrutais važiuojančių vairuotojų profesijos kodo skaičiai. Be to, darbo sutarties 1.1. punkte yra nustatyta, kad darbuotojo darbo vieta yra ir užsienyje, kurioje darbuotojas turi būti atlikdamas darbo funkciją. Ši aplinkybė patvirtina, kad darbuotojo darbas yra susijęs su tarptautiniais krovinių pervežimais. Krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais transporto priemonės vairuotojo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, todėl nėra pagrindo teigti, jog prieš įsidarbinant A. S. turėjo būti gautas leidimas dirbti. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 58 straipsnio 11 punkte, yra nustatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal ĮUTP 57¹ straipsnį. Tuo atveju, jeigu UAB „D.“ darbuotojas nebūtų turėjęs teisės dirbti Lietuvoje, VSDFV jam net nebūtų suteikusi asmens socialinio draudimo numerio.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su išvada, kad V. M. yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą V. M., t. y. nurodė, jog jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tinkamai ir laiku apie darbuotojo įdarbinimą informavo buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę. ANK 567 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo atveju valstybės institucija privalėjo įrodyti, kad V. M. apie darbuotojo įdarbinimą tinkamai nepranešė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei, o ne atsakomybėn patrauktas asmuo įrodyti, kokiu būdu ir kada tiksliai jis pranešė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei apie darbuotojo įdarbinimą.

8. Skunde pabrėžiama, kad tiek liudytoja I. Š., tiek V. M. paaiškino, jog nuo darbuotojo įdarbinimo praėjo daug laiko, elektroniniai laiškai nėra išsaugoti, nes metams pasibaigus, jie ištrinami kaip nereikalingi. Tokia praktika yra visiškai pateisinama, nes elektroninio pašto dėžutės turi ribotą talpą ir periodiškai turi būti išvalomos, kad dėžutėje būtų vietos naujiems laiškams.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iki Institucijos skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus nutarimo priėmimo nebuvo aiškinamasi, kas yra atsakingas už VSDFV ir kitų valstybės institucijų informavimą apie naujo darbuotojo įdarbinimą. Šios aplinkybės buvo nustatinėjamos tik tuomet, kai V. M. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl Institucijos skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus nutarimo panaikinimo. Tokia situacija, kai iš pradžių priimamas nutarimas ir tik vėliau pradedama aiškintis apie jo priėmimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, yra nesuderinama su administracinių nusižengimų tyrimo operatyvumo, visapusiškumo ir teisingo proceso principais.

10. Apeliantas nurodo, kad už pranešimą VSDFV buvo atsakinga ne UAB „D.“, o UAB „A.“. Tokia pareiga kyla iš sutarties dėl atlygintinų paslaugų teikimo, sudarytos tarp paminėtų įmonių 2020 m. gruodžio 30 d. Pagal šią sutartį UAB „A.“ buvo atsakinga už bet kokių dokumentų, kuriuos būtina teikti VSDFV ir/ar bet kuriam jos teritoriniam skyriui (filialui), sudarymą, pasirašymą ir pateikimą. V. M. pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad UAB „A.“ darbuotoja VSDFV teikė 2022 m. liepos 13 d. pranešimą (1-SD forma) apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir vykdė kitus su tuo susijusius veiksmus dėl darbuotojo A. S.. UAB „D.“ sutartimi yra perdavusi UAB „A.“ pareigų, susijusių su VSDFV informavimu, dokumentų (taip pat ir SD pranešimų) teikimu ir t. t., vykdymą, todėl, vadovaujantis teismų praktika, V. M. negali būti laikomas subjektu, kuris gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį.

11. Skunde pabrėžiama, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jeigu jis kaip įmonės vadovas buvo įpareigojęs kitą įmonę informuoti socialinio draudimo instituciją apie naujų darbo santykių pradžią. Toks asmuo neatitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto specialiojo subjekto požymių. Šiuo atveju V. M. neatitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, specialiojo subjekto požymių.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo V. M. atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui pateikta 2022 m. liepos 12 d. darbo sutartis yra nepasirašyta darbuotojo A. S. Pats A. S. savo pareiškime Institucijai nurodė, kad tarėsi dėl kitokio atlyginimo nei nurodytas darbo sutartyje. Pagal DK 42 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės) ir darbo sutartis sudaroma raštu, dviem egzemplioriais, susitarimas įforminamas darbo sutarties šalių pasirašytinai. Institucijos atstovas tikina, kad darbuotojo nepasirašyta darbo sutartis negali būti laikoma sudaryta. Be to, iš sutarties neįmanoma nustatyti, kada ją pasirašė UAB „D.“ direktorius V. M.

14. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog darbo sutartyje buvo nurodyta, kad darbuotojas priimamas dirbti krovininių automobilių vairuotoju-ekspeditoriumi, nurodant profesijos kodą 8332, tačiau šis kodas nėra pilnas ir pats V. M., teikdamas dokumentus Institucijai, nurodė, kad vairuotojas nevažiavo į užsienį. Be to, šią aplinkybę jis patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. A. S. pagal darbo sutartį buvo priimtas dirbti krovininių automobilių vairuotoju ir jam nebuvo mokami dienpinigiai, todėl UAB „D.“ turėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad gautų leidimą (sprendimą) A. S. dirbti, kaip tai nustatyta Dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos aprašo 4 skyriuje. Pirmosios instancijos teismas pagristai nusprendė, kad A. S. buvo įdarbintas nelegaliai, t. y. nesilaikant norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

15. Institucijos atstovas tvirtina, kad teiginys, jog už pranešimus VSDFV buvo atsakinga ne UAB „D.“, o UAB „A.“, yra vertintinas kaip bandydamas perkelti atsakomybę buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. M. atstovo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

16. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu yra laikomas ir trečiųjų šalių piliečių, kurie įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, darbas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018 ir kt.).

17. DK 42 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Būtinosios darbo sąlygos yra nurodytos DK 34 straipsnio 1 dalyje, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. DK 43 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios 2022 m. liepos 12 d. darbo sutarties Nr. 288 kopijos matyti, kad šią sutartį pasirašė tik V. M. kaip UAB „D.“ atstovas (direktorius), o kita sutarties šalis, t. y. darbuotojas A. S., sutarties nepasirašė (b. l. 10). Pažymėtina, kad asmuo, pasirašydamas sutartį, patvirtina savo sutikimą joje nurodytomis sąlygomis susisaistyti su kita sutarties šalimi teisiniais santykiais (teisėmis ir pareigomis). Akivaizdu, kad šiuo atveju tokio sutikimo viena iš aptariamoje sutartyje nurodytų šalių, t. y. darbuotojas, nėra patvirtinusi, savo valios dėl visų būtinųjų darbo sąlygų neišreiškė.

18. Aplinkybę, kad iš tikrųjų A. S. nepasirašė 2022 m. liepos 12 d. darbo sutarties Nr. 288, šios sutarties sąlygos neatitiko jo valios, patvirtina ir pareiškime, kurį A. S. pateikė Institucijai (b. l. 22), nurodytos aplinkybės. Pareiškime A. S. patvirtino, kad jis 2022 m. liepos mėnesį įsidarbino UAB „D.“ krovinio automobilio vairuotoju (ginčų, kad A. S. UAB „D.“ atliko krovininio automobilio vairuotojo funkcijas, nekyla). Taip pat pareiškime buvo nurodyta, kad su A. S. buvo aptartos darbo sąlygos, tačiau sutartis jam nebuvo pateikta, nes tuo metu, kai jis atvyko į UAB „D.“ biurą, buvo informuotas, jog nėra įmonės vadovo. Darbines funkcijas jis pradėjo vykdyti nepasirašęs sutarties. Tikėjosi, kad įmonės atstovo pasirašyta sutartis bus pateikta vėliau. A. S. nurodė, kad tuo metu, kai buvo aptariamos darbo sąlygos, buvo kalbama apie 3500 Eur dydžio atlyginimą. Jam grynaisiais, atskaičius mokesčius, bendrovėje buvo mokamas 2100 Eur dydžio atlyginimas. Atlyginimą grynaisiais mokėjo V. M. Atlyginimas buvo mokamas iki 2023 m. kovo mėnesio. Pretenzijų UAB „D.“ jis turi dėl neišmokėto atlyginimo nuo 2023 m. kovo mėnesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra visiškai neįtikėtina, kad asmuo, kuriam daugiau nei pusę metų (nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio) nėra mokamas atlyginimas, visą šį laikotarpį dirbtų bendrovėje ir galiausiai neturėtų pretenzijų darbdaviui dėl neišmokėto atlyginimo už šį laiką. Taigi nekyla abejonių, kad tam tikrą laiką A. S. buvo mokamas atlyginimas taip, kaip yra nurodyta A. S. pareiškime. Čia pažymėtina, kad 2022 m. liepos 12 d. darbo sutarties Nr. 288 1.3. punkte nurodyta, kad darbuotojui nustatomas 1205 Eur mėnesinis atlyginimas (b. l. 10). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja I. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog A. S. atlyginimas nebuvo išmokėtas, nes jis nebuvo pateikęs banko sąskaitos (b. l. 70). Tokia pati informacija dėl atlyginimo mokėjimo A. S. yra nurodyta ir V. M. elektroniniame laiške, siųstame Institucijai (b. l. 42). Aptarti duomenys, vertinant juos kartu su faktu, kad UAB „D.“ nedisponuoja darbo sutartimi, kurią būtų pasirašęs ir darbuotojas, leidžia teigti, kad iš tikrųjų A. S. nepasirašė darbo sutarties ir pats vertino, jog su darbdavio atstovu buvo susitarta dėl kitokio atlyginimo už darbą dydžio, nei nurodytas 2022 m. liepos 12 d. darbo sutartyje Nr. 288, ir kitokio dydžio atlyginimas jam buvo mokamas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad iš 2023 m. sausio 1 d. darbo sutarties pakeitimo kopijos matyti, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. A. S. nustatomas 1400 Eur mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių (b. l. 11). Šis sutarties pakeitimas taip pat yra pasirašytas tik UAB „D.“ vadovo V. M., tačiau nepasirašytas A. S. Šis faktas, vertinant jį su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, neleidžia daryti išvados, jog 2022 m. liepos 12 d. darbo sutarties Nr. 288 darbuotojo buvo nepasirašyta tik dėl neapsižiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai nustatyta, jog A. S. UAB „D.“ dirbo su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties.

19. Iš UAB „D.“ 2022 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 41) ir darbo užmokesčio ataskaitos (b. l. 32) kopijų matyti, kad A. S. darbą bendrovėje pradėjo nuo 2022 m. liepos 13 d. 2022 m. liepos 12 d. darbo sutartyje Nr. 288 taip pat nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. liepos 13 d. VSDFV Vilniaus skyriaus rašte užfiksuoti duomenys apie A. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią patvirtina, kad pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie A. S. socialinio draudimo pradžią buvo pateiktas 2022 m. liepos 15 d. (b. l. 43). DK 42 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taigi akivaizdu, kad A. S. darbą bendrovėje pradėjo neįvykdžius paminėto įstatyme įtvirtinto reikalavimo. Kita vertus, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, su A. S. apskritai nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, todėl apie darbo sutarties sudarymą su A. S. ir jo priėmimą į darbą negalėjo būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Šiuo atveju akivaizdu, kad subjektas pranešęs apie A. S. įdarbinimą pats buvo suklaidintas UAB „D.“ atstovų pateiktos informacijos.

20. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad 2022 m. liepos 15 d. pateikti duomenys apie A. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą buvo įrašyti automatiniu būdu (b. l. 43). Draudėjo kodo ir asmens socialinio draudimo numerio suteikimo ir naudojimo taisyklių 11.2 papunktyje nustatyta, kad asmeniui, neturinčiam Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikto asmens kodo, socialinio draudimo numeris suteikiamas po to, kai draudėjas nustatyta tvarka pateikia vieną iš 11.1 papunktyje nurodytų socialinio draudimo pranešimų su to asmens socialinio draudimo informacija, kartu su to asmens tapatybę patvirtinančio dokumento skaitmenine kopija, pasirašyta (patvirtinta) kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šiose taisyklėse nėra numatyta VSDFV teritorinio skyriaus pareiga tikrinti, ar darbuotojas turi įgijęs leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje prieš asmeniui suteikiant socialinio draudimo numerį. Taigi nepagrįstas apelianto teiginys, kad VSDFV nebūtų suteikusi asmens socialinio draudimo numerio A. S., jei šis neturėtų teisės dirbti Lietuvoje.

21. ĮUTP 62 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus ĮUTP 58 straipsnyje nurodytus atvejus. UTPĮ 58 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal ĮUTP 57¹ straipsnį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. S. bendrovėje turėjo atlikti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Ši profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, todėl A. S. nereikėjo leidimo dirbti. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

22. Iš tikrųjų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, šios profesijos kodas yra 833209. Iš 2022 m. liepos 12 d. darbo sutarties Nr. 288 1.2. punkto matyti, kad A. S. darbo funkcija yra krovininių automobilių vairuotojas ekspeditorius (profesijos kodas 8332). Pažymėtina, kad kodas 8332 žymi ne konkrečią profesiją, o profesijų pogrupį, t. y. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojus, ir apima viso devynias profesijas. Tvirtinti, kad A. S. UAB „D.“ buvo įdarbintas būtent tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nėra pagrindo. Tokios išvados neleidžia daryti ir aplinkybė, kad sutartyje yra nurodyta, jog A. S. darbines funkcijas gali vykdyti ir užsienyje, ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, jog A. S. darbinės funkcijos buvo susijusios su tarptautiniais krovinių pervežimais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme pats V. M. nurodė, jog A. S. nevyko dirbti į užsienį, t. y. nevykdė tarptautinio krovinių vežimo funkcijos (b. l. 63). Iš A. S. pareiškimo matyti, kad jis bendrovėje dirbo krovininio automobilio vairuotoju. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš devynių profesijų, kurios patenka į profesijų pogrupį, kurio kodas 8332, tik tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, todėl yra visiškai akivaizdu, kad su A. S. šiuo atveju darbo sutartis galėjo būti sudaryta tik šiam gavus leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

23. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už nelegalų darbą. Iš sutarties dėl atlygintinių paslaugų teikimo, sudarytos tarp UAB „D.“ ir UAB „A.“, matyti, kad UAB „A.“ įsipareigojo teikti dokumentus VSDFV ir bet kuriam jos teritoriniam skyriui (b. l. 11-14). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. M. laiku informavo UAB „A.“ apie darbo sutarties sudarymą, tačiau UAB „A.“ netinkamai įvykdė sutartyje numatytą pareigą ir laiku nepranešė apie A. S. įdarbinimą, dėl šios priežasties V. M. negalėjo būti patrauktas atsakomybėn už nepranešimą VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

24. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, UAB „D.“ nesudarė rašytinės sutarties su A. S. Taigi UAB „A.“ atstovė, nežinodama, kad su darbuotoju iš tikrųjų nebuvo sudaryta darbo sutartis, VSDFV teritoriniam skyriui galėjo pranešti tik apie tariamą A. S. įdarbinimą ir jo darbo pradžią. Kita vertus, iš liudytojos I. Š. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad informacija apie asmens įdarbinimą VSDFV yra pranešama iš karto, kai tik ji gaunama, kai gaunami reikiami dokumentai. Įdarbinimo dokumentai yra vertinami kaip skubūs, todėl juos tvarko iš karto, kai pamato (b. l. 69). Pirmosios instancijos teisme V. M. nurodė, kad UAB „A.“, gavusi reikiamus dokumentus, dažniausiai apie asmens įdarbinimą paneša tą pačią dieną, sutvarko visus reikiamus dokumentus (b. l. 63). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus parodymus, neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju UAB „A.“ atstovė elgėsi kitaip nei įprasta, t. y., gavusi dokumentus apie asmens įdarbinimą UAB „D.“, apie jo įdarbinimą dėl kažkokių neaiškių priežasčių nepranešė 2022 m. liepos 12 d. Aptarti parodymai leidžia daryti išvadas, kad iš tikrųjų liudytoja I. Š. informaciją apie A. S. tariamą įdarbinimą UAB „D.“ gavo 2022 m. liepos 15 d. ir tą pačią dieną 09.42 val. pateikė pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui. Taip pat šie parodymai leidžia teigti, kad UAB „D.“ laiku nepateikė informacijos UAB „A.“ apie neva įdarbintą asmenį. Duomenų, kurie paneigtų tokias išvadas administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl V. M. buvo pagrįstai patrauktas atsakomybėn už tai, kad nebuvo tinkamai įvykdyta ir pareiga, numatyta DK 42 straipsnio 2 dalyje.

25. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog V. M. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jo atstovo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą ir V. M. atstovo advokato skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.