Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui S. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys su priedais buvo įteikti atsakovui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo nepriimti sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sprendimas už akių priimamas tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1044-856/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį iškėlė (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, nes konstatavo įmonės nemokumą. Atsakovas S. L., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir savininku, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, taip savo neveikimu pažeidė visų kreditorių teisėtus interesus ir jiems buvo sukelta žala, kuri yra lygi visiems kreditoriniams reikalavimams, susidariusiems po 2016 m. balandžio 1 d., t. y. 14 066,15 Eur dydžio sumai.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Atsakovas jau nuo 2016 m. balandžio 1 d. privalėjo žinoti apie blogą finansinę įmonės padėtį bei atitinkamai inicijuoti bankroto procesą įmonei, tačiau nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų įmonės mokumui atkurti ar įmonės bankroto bylos iškėlimui bei leido toliau didėti kreditoriniams reikalavimas. Todėl laikytina, kad egzistuoja visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 14 066,15 Eur žalos atlyginimo.

Įstatymas numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 14 066,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 316,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai MB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. L., gim. (duomenys neskelbtini), 14 066,15 Eur (keturiolikos tūkstančių šešiasdešimt šešių eurų, 15 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 14 066,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. L., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 316,00 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų) žyminį mokestį, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.