Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su ieškovės L. M. prašymu dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-123-837/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-123-837/2013 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei O. D. V. dėl naudojimo gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir nuosavybės dalių pakeitimo bei atsakovės O. D. V. priešieškinį ieškovei L. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo gautas ieškovės L. M. prašymas dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam ne Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje. Ieškovė prašyme nurodo, jog ji nepasitiki bylą nagrinėjančiu teisėju A. J. ir kitais šio teismo teisėjais. Mano, kad civilinė byla šiame teisme bus išnagrinėta neteisingai ir neobjektyviai. Nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas ir Panevėžio apygardos teismas jau penkiolika metų nagrinėja tarp jos ir O. D. V. bei V. A. kilusius ginčus. Atsakovė O. D. V. nuolat vilkina nagrinėjamas bylas, dėl ko ieškovė, turėdama važinėti į teismo posėdžius iš Kauno į Panevėžį, patiria nepagrįstų išlaidų. Panevėžio apygardos teismas yra panaikinęs ne vieną Panevėžio miesto apylinkės teismo procesinį sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nei Panevėžio miesto apylinkės teisme, nei Panevėžio apygardos teisme nebėra teisėjų, kurie nebūtų nagrinėję tarp ieškovės L. M. ir atsakovės O. D. V. kilusių ginčų. Panevėžio miesto apylinkės teisme teisėju dirba E. Č., kuris, būdamas advokatas, ne vienerius metus atstovavo O. D. V.. Ieškovė nurodo mačiusi atsakovės O. D. V. atstovą advokatą S. B. geriant kavą su Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja B. M. jos kabinete, dėl ko ši teisėja buvo nušalinta nuo ankstesnės civilinės bylos nagrinėjimo. Tikėtina, jog tarp atsakovės atstovo ir kitų šio teismo teisėjų yra ryšys. Ieškovės manymu šios aplinkybės kelia nepasitikėjimą visais Panevėžio miesto apylinkės ir Panevėžio apygardos teismo teisėjais ir suteikia pagrindą abejoti visų teisėjų šališkumu. Tai kelia įtampą, nepasitikėjimą teismo priimamų procesinių sprendimų teisingumu, priešina byloje dalyvaujančius asmenis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

LR Civilinio proceso kodekso 21 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų, pagal kurį teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Šio civilinio proceso principo įgyvendinimą civiliniame procese užtikrina teisėjų nusišalinimo/nušalinimo institutas. Vadovaujantis CPK 64 straipsniu, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Teisėjo nušalinimo pagrindai, kuriuos įrodžius preziumuojama, jog teisėjas yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, yra įtvirtinti CPK 65 straipsnyje. Šie pagrindai sietini su teisėjo, kaip dalyvaujančio byloje asmens, statuso turėjimu; jo giminystės, santuokos, globos ar rūpybos ryšiais su dalyvaujančiais byloje asmenimis; teisiniais santykiais, siejančiais jį ir dalyvaujantį byloje asmenį, dėl kurių bylos baigtis galėtų turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; teisėjo buvimo atstovu jo nagrinėjamoje civilinėje byloje faktu; teisėjo, jo sutuoktinio arba jo artimųjų giminaičių tiesioginiu ar netiesioginiu suinteresuotumu bylos baigtimi; teisėjo dalyvavimu priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme; teisėjo dalyvavimu jo nagrinėjamoje byloje liudytoju, ekspertu, prokuroru, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovu. CPK 66 straipsnyje yra įtvirtinta teisėjo nusišalinimo/nušalinimo galimybė, kuri sietina su aplinkybių, keliančių abejonių jo nešališkumu, egzistavimu. Dalyvaujantis bylos asmuo, pareiškęs prašymą dėl teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo CPK 66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, turi pareigą, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, faktiniais duomenimis pagrįsti tokių aplinkybių egzistavimą.

Pažymėtina, jog ieškovė L. M., visų pirma, nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių civilinę bylą Nr. 2-123-837/2013 Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjančio teisėjo A. J. nušalinimo pagrindų buvimą. Nepasitikėjimo teisėju faktas, kuris nėra pagrįstas jokiais teisėjo šališkumą patvirtinančiais įrodymais, pats savaime nesudaro nušalinimo pagrindo. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų E. Č. ir B. M. galimu šališkumu, nėra niekaip susijusios su teisėju A. J. ir galimybe objektyviai, teisingai bei nešališkai šiame teisme išnagrinėti civilinę bylą Nr. 2-123-837/2013. Todėl, nesant civilinę bylą Nr. 2-123-837/2013 nagrinėjančio teisėjo nušalinimo teisinio pagrindo, nėra pagrindo spręsti kitų šio teismo teisėjų nušalinimo klausimo.

Vadovaujantis CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjo nušalinimo pagrindu gali būti jo dalyvavimas toje byloje priimant sprendimą žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme. Todėl tas faktas, jog teisėjas A. J. Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėjo kitą civilinę bylą Nr. 2-109-837/2010 dėl nuosavybės teisių pripažinimo (dėl kito dalyko ir kitu pagrindu), kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu buvo L. M., nesudaro pagrindo abejoti šio teisėjo nešališkumu.

Pažymėtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindo nesudaro šių teismų procesinių sprendimų panaikinimas aukštesnės instancijos teismuose civilinėse bylose, kuriose dalyvaujančiu asmeniu buvo L. M.. Pažymėtina, jog bylų procesas aukštesnės instancijos teisme, kaip įstatymo leidėjo įtvirtinta teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, suteikia galimybę peržiūrėti pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, siekiant išvengti materialiųjų ir proceso teisės normų netinkamo aiškinimo ar taikymo klaidų bei netinkamo įrodymų vertinimo, nustatant bylos aplinkybes. Todėl teismo procesinio sprendimo pakeitimas arba panaikinimas aukštesnės instancijos teisme pats savaime negali būti vertinamas kaip bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo šališkumo ar jo suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, patvirtinančių CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų egzistavimą, o ieškovė L. M. įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, keliančių abejonių civilinę bylą Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjančio teisėjo ir Panevėžio apygardos teismo teisėjų šališkumu, ieškovės prašymas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-123-837/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 66 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

nutaria:

Atmesti ieškovės L. M. prašymą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-123-837/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.