Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.14.; 1.1.11.10.; 1.2.26.2.1.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

2016 m. rugsėjo 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. spalio 17 d., apie 18 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės, esančios Kelmėje, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais tyčia vieną kartą kumščiu sudavė R. S. į galvą, o paskui jį pastūmė, dėl to R. S. nugriuvo ant žemės, taip padarė nukentėjusiajam R. S. kairio momens muštinę žaizdą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, nes labai gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam atleido. Teigia, kad jo motinai ir seneliui reikalinga jo pagalba, kad jis jau 1 m. 7 mėn. yra suimtas, padarė išvadas dėl savo elgesio. Pasižada daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų, nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų, mokytis.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, ir apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam M. G. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

M. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką M. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis nevedęs, nedirba, iki suėmimo mokėsi, VĮ (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro administracijos charakterizuojamas kaip linkęs bėgti iš pamokų asmuo, be pateisinamos priežasties praleidęs daug pamokų, taip pat pasitaikė ir drausmės problemų pamokose (1 t., 114 b. l.). M. G. baustas administracine tvarka, tarp jų ir už smulkų chuliganizmą, be to administracinius teisės pažeidimus nuteistasis padarė būdamas neblaivus. Nors M. G. yra nepilnametis, tačiau jau teistas šešis kartus už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, tarp jų ir už veikas, kurias padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-07-22 nuosprendžiu M. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. G. padarė neišnykus teistumui ir praėjus vos mėnesiui po to, kai atliko arešto bausmę už ankstesnį tyčinį nusikaltimą. Anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis – laisvės apribojimu, areštu, bausmės vykdymo atidėjimu – BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis pretenzijų M. G. neturi, kad Ligonių kasai padaryta žala suteikiant nukentėjusiajam medicinines paslaugas yra atlyginta, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, daroma išvada, kad M. G. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai M. G. paskirtą bei vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaudamasis BK 63 straipsniu ir į bausmės laiką įskaitė pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalį. Kadangi Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-12-29 nuosprendžiu M. G. buvo paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl pagal BK 63 straipsnio 4 dalį prie griežtesnės bausmės apylinkės teismas teisingai iš dalies pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – tik 2 mėnesius iš nauju (t. y. skundžiamu) nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką bei paskirdamas galutinę bausmę, BK 61, 63, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo.

BK 92 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad M. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas. Nors BK 92 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuriam jau kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo M. G. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-11-24 nuosprendžiu M. G. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, nuteistasis 2015-12-12 padarė naują nusikalstamą veiką, o iš pažymos apie M. G. baustumus matyti, kad administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 178 straipsnio 7 dalyje, 50 straipsnyje (du teisės pažeidimai), 174 straipsnyje, jis padarė tuo metu, kai jo atžvilgiu jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų bei baustumų nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad M. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 92 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jo motinai bei seneliui reikalinga jo pagalba, kad jis nebevartos psichiką veikiančių medžiagų, mokysis, yra deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurių nepatvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – nusikalstamos veikos metu nuteistasis negyveno nei su motina, nei su seneliu, atsisakė gydytis priklausomybę nuo alkoholio, pamokas praleidinėdavo be pateisinamų priežasčių. Be to, nuteistasis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo motinai ir seneliui reikalinga kito asmens pagalba.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 puntu, kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio.