Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-07 · Byla Nr. Ik-3673-764/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-07
Bylos Nr.
Ik-3673-764/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01840-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė (pran.), Donatas Vansevičius
Atsakovas
Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Pareiškėjas
A. K.
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Kategorijos
  • 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3673-764/2011Proceso Nr. 3-61-3-01840-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4.;74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Donato Vansevičiaus ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant atsakovės Generalinės prokuratūros atstovui Antanui Stepučinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjo A. K. (toliau - Pareiškėjas) atstovas H. Mackevičius kreipėsi į teismą su skundu (b.l.1) prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – Atsakovė) suteikti informaciją, ar A. K. atžvilgiu yra arba kada nors nuo 2007 metų pabaigos buvo vykdomi operatyvinės veiklos veiksmai.

Skunde nurodė, kad 2011-07-12 jis kreipėsi į Atsakovę, prašydamas pateikti informaciją, ar A. K. atžvilgiu yra arba kada nors nuo 2007 metų pabaigos buvo vykdomi operatyvinės veiklos veiksmai, tačiau Generalinė prokuratūra 2011-07-27 raštu Nr. 17.2-14357 tokią informaciją pateikti atsisakė. Pareiškėjo teigimu, toks Atsakovės atsisakymas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Skunde pažymima, kad nuo 2007 metų pabaigos - 2008 metų pradžios Pareiškėjo atžvilgiu atliekami operatyvinės veiklos veiksmai, dėl kurių A. K. patiria nepatogumų, yra varžomos jo teisės ir laisvės. Kadangi Pareiškėjui yra žinoma apie jo atžvilgiu vykdomą operatyvinę veiklą, nebus pažeisti Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str. 6 d. įtvirtinti pagrindai surinktų duomenų įslaptinimui. Tokių faktų paviešinimas taip pat nepakeis jo atžvilgiu galimai vykdomos operatyvinės veiklos eigos bei rezultatų.

Pareiškėjo atstovas taip pat pažymėjo, kad Atsakovė nebuvo prašoma pateikti informaciją, surinktą vykdant operatyvinę veiklą, ar informaciją apie vykdomos veiklos tikslus ir metodus, tiesiog prašoma nurodyti, ar Pareiškėjo atžvilgiu stebėjimo, sekimo, korespondencijos tikrinimo ir kiti operatyvinės veiklos veiksmai buvo atliekami su kompetentingų institucijų žinia. Tokios informacijos suteikimas nepažeidžia nei Operatyvinės veiklos įstatymo, nei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į Pareiškėjo skundą (b.l. 9-11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau - OVĮ) 6 str., 10 str., 11 str., 12 str., 17 str. ir 21 str. nuostatuose nėra numatyta pareiga (ir teisė) informuoti asmenis (ar jų atstovus) apie prieš juos vykdytus ar juo labiau vykdomus operatyvinės veiklos veiksmus. Pažymi, kad generalinis prokuroras ar jo įgalioti Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorai kontroliuoja tik OVĮ 10, 11, 12 ir 13 straipsniuose nustatytų, o ne visų operatyvinių veiksmų teisėtumą. OVĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad operatyvinio tyrimo bylos ir operatyvinių veiksmų taktika yra operatyvinės veiklos subjektų vidaus kontrolės, kurią organizuoja jų vadovai, objektas. OVĮ 17 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad: „<...> asmenims, nevykdantiems operatyvinės veiklos, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik įslaptinta informacija, parengta operatyvinės informacijos pagrindu“. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalį įslaptinta informacija gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikalinga susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau nei Pareiškėjas, nei jo atstovas duomenų apie tai, kad turi atitinkamus leidimus, ar kad prašoma pateikti informacija reikalinga vykdant tarnybines pareigas, nepateikė.

Generalinės prokuratūros žinioje esančiuose Pareiškėjo 2011-03-21, 2011-03-22, 2011-05-03, 2011-05-05 ir 2011-05-19 pareiškimų kopijose, 2011-03-07 prašyme, 2011-05-06 ir 2011-05-20 skunduose generaliniam prokurorui, 2011-03-17 prašyme Lietuvos Respublikos Prezidentei, nurodyta, kad Pareiškėjas įtaria, jog prieš jį pareigūnai vykdo operatyvinę veiklą arba kiti asmenys atlieka neteisėtus veiksmus. Patikrinus Pareiškėjo įtarimą dėl galimai neteisėto jo pokalbių mobiliuoju telefonu pasiklausymo, neteisėtų asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą apribojimų (galimai taikytų vykdant operatyvinę veiklą) nenustatyta. Apie tai Pareiškėjui pranešta 2011-04-27 raštu Nr. 17.2-8472. Pareiškėjui dėl galimai teršiamo gyvenamosios aplinkos oro laboratorinių tyrimų buvo pasiūlyta kreiptis pagal gyvenamąją vietą į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrių. 2011-05-19 pareiškime Klaipėdos m. 1 policijos komisariatui pareiškėjas nurodė, kad laboratorinių tyrimų metu nenustatyta, jog oro tarša viršytų leistiną normą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad A. K. teiginys, jog jam žinoma apie atliekamą operatyvinę veiklą, grindžiamas tik jo subjektyviu aplinkos suvokimu.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas atsiliepime išdėstytus motyvus palaikė bei prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat atsakovės atstovo paaiškinimą teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. LR ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 6 str., teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe įstatymui ir teismui, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. , ir 22 str. numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teišdėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Į teismo posėdį nei Pareiškėjas, nei jo atstovas neatvyko, Pareiškėjo atstovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai.

Pagal ABTĮ 78 str. 1 d., byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Šio straipsnio 3 d. numato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 50 str. 4 d. numato, kad tais atvejais, kai administracinės bylos proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais.

Pareiškėjo atstovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau prieš teismo posėdį buvo gautas Pareiškėjo atstovo prašymas administracinės bylos nagrinėjimą atidėti dėl jo užimtumo kitose bylose, Pareiškėjui šaukimas į teismo posėdį grįžo neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė“. Atsakovės atstovas prašė bylą nagrinėti.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad administracinio proceso šalys ir dalyviai privalo laikytis tiek bendrųjų, tiek procesinių teisės principų, savo teisiniu statusu naudotis sąžiningai bei būti suinteresuotais kuo operatyvesniu ir efektyvesniu teismo procesu, todėl kolegija vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis ABTĮ nuostatomis, pasitarusi vietoje, bei atsižvelgdama į tai, jog Pareiškėjo ir jo atstovo santykiai administraciniame procese grindžiami fudiciarumo (abipusio pasitikėjimo) principu bei stengdamasi užtikrinti bylos nagrinėjimo operatyvumo principą, Pareiškėjo atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą atmetė bei sprendė, jog kliūčių nagrinėti bylą iš esmės nėra.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo suteikti informaciją apie tai, ar Pareiškėjo atžvilgiu yra arba kada nors nuo 2007 metų pabaigos buvo vykdomi operatyvinės veiklos veiksmai.

Bylos duomenys tvirtina, kad A. K. atstovas advokatas Henrikas Mackevičius 2011-07-12 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas pateikti informaciją, ar A. K. atžvilgiu yra arba kada nors nuo 2007 metų pabaigos buvo vykdomi operatyvinės veiklos veiksmai (b.l. 3-4).

Atsakovė, išnagrinėjusi 2011-07-12 Pareiškėjo atstovo prašymą, 2011-07-27 raštu Nr. 17.2-14357 atsisakė pateikti prašomą informaciją, nes kitaip negu Baudžiamojo proceso kodeksas (161 str.), Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas, prokurorui nenumato pareigos (ir teisės) informuoti asmenis (ar jų atstovus) apie prieš juos vykdytus ar vykdomus operatyvinės veiklos veiksmus (b.l. 5).

Iš Generalinės prokuratūros 2001-04-27 rašto Nr. 17.2-8472 matyti, kad Atsakovė, atsakydama į Pareiškėjo 2001-03-07 ir 2001-03-17 prašymus, Pareiškėją informavo, kad vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 21 str. Generalinė prokuratūra patikrino prašymuose keliamus įtarimus dėl galimai neteisėtai naudojamo telefono pasiklausymo bei patikrinimo metu neteisėtų asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą apribojimų (galimai taikytų vykdant operatyvinę veiklą) nenustatė (b.l. 16).

Klaipėdos apygardos prokuratūra 2011-04-28 raštu Nr. 3-3487 Pareiškėją informavo, kad prokuratūra neturi jokių duomenų apie tariamai vykdomą Pareiškėjo atžvilgiu kokią tai neteisėtą veiklą. Taip pat nurodo, kad Pareiškėjas nepateikia jokių faktų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima įtarti kokias tai tarnybas vykdant neteisėtą veiklą, Pareiškėjas daro tik nepagrįstas prielaidas apie galimai neteisėtai atliekamus tyrimus (b.l. 18).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius 2001-04-04 raštu Nr. 30-31-1-5-1851 Pareiškėją informavo, kad 2001-02-23 pareiškimas išnagrinėtas, patikrinimo metu nenustatyta iš kur galėtų atsirasti Pareiškėjo bute oro užterštumas bei nurodė, kad dėl oro užterštumo Pareiškėjas gali kreiptis į Klaipėdos visuomeninės sveikatos centrą, kad Pareiškėjas būtų persekiojamas ar pareigūnai vykdytų operatyvines priemones, nenustatyta (b.l. 21).

Generalinė prokuratūra 2001-05-11 raštu Nr. 17.2-9404 atsakydama į Pareiškėjo 2001-05-06 skundą, Pareiškėją informavo, kad skundo teiginiai, jog nežinomi asmenys, gal būt operatyvinį tyrimą atliekantys pareigūnai į butą leidžia kažkokias bespalves, bekvapes dujas, veikiančias nervų sistemą, pasitvirtino ir grindžiami tik samprotavimais ir prielaidomis. Įstatymai pareigūnams draudžia atlikti veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai arba gali sukelti kitų sunkių pasekmių <...> (b.l. 24).

Kaip matyti iš Generalinės prokuratūros 2001-05-25 rašto Nr. 17.2-10289, Pareiškėjas buvo informuotas, kad jo 2011-05-20, 2011-01-12, 2011-04-28, 2011-04-27, 2011-05-11 skundai ir pareiškimai yra analogiško turinio į kuriuos buvo atsakyta, remiantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu asmens kreipimasis į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją tuo pačiu klausimu ar dėl to paties dalyko, nenurodant naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą yra laikomas kartotiniu ir iš naujo nenagrinėjamas (b. l. 28).

Nagrinėjamo administracinio ginčo teisinius santykius - operatyvinės veiklos pagrindus, operatyvinės veiklos principus ir uždavinius, operatyvinės veiklos subjektų teises ir pareigas, operatyvinės informacijos panaudojimą ir atskleidimą, taip pat šios veiklos kontrolę ir priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas, valstybės ir tarnybos paslapčių teisinius pagrindus – Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 21 str. numato, kad operatyvinės veiklos subjektų operatyvinius veiksmus koordinuoja ir jų teisėtumą kontroliuoja generalinis prokuroras ar jo įgalioti Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorai, rengdami motyvuotus teikimus, numatytus šio Įstatymo 10 ir 11 straipsniuose, sankcionuodami ar atsisakydami sankcionuoti veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 12 ir 13 straipsniuose, ir gaudami informaciją apie veiksmų, nustatytų šio Įstatymo 10, 11, 12 ir 13 straipsniuose, atlikimo eigą ir rezultatus, ir tirdami asmenų skundus dėl operatyvinės veiklos subjektų veiksmų. Generalinis prokuroras nustato šio Įstatymo 10, 11, 12 ir 13 straipsniuose nustatytų veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės tvarką.

Pagal OVĮ 17 str. 3-6 d. įslaptinta operatyvinė informacija teikiama susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, taip pat operatyvinės veiklos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ar šios veiklos kontrolę vykdyti įgaliotiems asmenims, esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jiems teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti įslaptintos informacijos, parengtos operatyvinės informacijos pagrindu. Kitoms valstybės institucijoms ar asmenims, nevykdantiems operatyvinės veiklos, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik įslaptinta informacija, parengta operatyvinės informacijos pagrindu. Detalūs duomenys, galintys atskleisti įslaptintus operatyvinės veiklos metodus ir priemones, operatyvinių veiksmų atlikimo taktiką, sutrikdyti operatyvinę veiklą ar padaryti žalą nebaigtiems operatyviniams tyrimams, taip pat duomenys, galintys atskleisti operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, neteikiami.

Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 str. 5 d., 6 d., įslaptintai informacijai visuose tokios informacijos administravimo etapuose turi būti užtikrinta reikiama apsauga visą jos įslaptinimo terminą. Įslaptinta informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Principas „Būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikalinga susipažinti su įslaptinta informacija. Asmeniui gali būti patikėta tokios apimties įslaptinta informacija, kokios reikia jo pareigoms atlikti.

Reziumuojant anksčiau išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad Atsakovei įstatymas nenumato pareigos suteikti Pareiškėjui ar jo atstovui prašomą informaciją, be to, kaip tvirtina išanalizuoti rašytiniai bylos įrodymai, Atsakovė ne kartą Pareiškėją informavo, kad jo atžvilgiu operatyvinės veiklos priemonių taikymas nenustatytas.

Baudžiamojo proceso kodekso 161 str. nurodo, kad asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena šiame skyriuje numatyta priemonė (kitos procesinės prievartos priemonės) jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją. Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei.

Teismas, išsamiai išanalizavęs bylos rašytinę medžiagą atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad nepateikti jokie neginčijami faktiniai duomenys, rašytiniai ar kitokie įrodymai, kad apskritai Pareiškėjo atžvilgiu buvo taikytos operatyvinės priemonės, priešingai, anksčiau išanalizuoti rašytiniai bylos įrodymai – Generalinės prokuratūros, Klaipėdos apygardos prokuratūros, Klaipėdos apskrities VPK raštai tvirtina, kad Pareiškėjo atžvilgiu operatyvinės priemonės taikytos nebuvo. Iš Pareiškėjo 2001-03-17 prašymo Lietuvos Respublikos Prezidentei (b. l. 13-14), 2001-03-07 prašymo Generaliniam prokurorui (b. l. 15), 2001-05-06 skundo Generaliniam prokurorui (b. l. 17), 2011-03-21 pareiškimo Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato viršininkui (b. l. 19), 2001-03-22 pareiškimo patikslinimo (b.l. 20), 2001-05-03 pareiškimo Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato viršininkui (b. l. 22), 2001-05-05 pareiškimo papildymo (b.l. 23), 2011-05-20 skundo Generaliniam prokurorui (b. l. 25), 2011-05-19 pareiškimų papildymo Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkui (b. l. 26-27), matyti, kad Pareiškėjas savo argumentus grindžia asmeniniais pojūčiais ir subjektyvia reakcija į tam tikrus aplinkos veiksnius ir įvykius, bei subjektyviomis prielaidomis ir samprotavimais grindžia poziciją, jog jo atžvilgiu buvo ar yra taikomos operatyvinės priemonės. Pareiškėjas nei teismui, nei anksčiau minėtoms institucijoms nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad jo atžvilgiu buvo ar yra vykdoma operatyvinė veikla.

Teismas taip pat pažymi, kad anksčiau analizuoti teisės aktai operatyvinės veiklos subjektus bei juos kontroliuojančias institucijas įpareigoja griežtai saugoti operatyvinę informaciją ir tik išimtinais atvejais pateikti atitinkamiems ir tik tam tikrą teisinį statusą turintiems subjektams, o informaciją, numatytą Baudžiamojo proceso kodekso 161 str. teikti tik asmenims, kurių atžvilgiu buvo taikytos operatyvinės priemonės ir tik tokiu atveju, jei tai nepakenks tyrimo sėkmei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Ernestas SpruogisDonatas Vansevičius