Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1637-859/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
e1-1637-859/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08748-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1637-859/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08748-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.23.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo R. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. K. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 14 d. apie 16.00 val., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų bei neteisėtai laikė automobilyje „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai patikrinimo metu rado ir paėmė iš automobilio išmestus du folijos lankstinukus su viduje esančia narkotine medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,858 g., ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 17,9 %. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. J. K. parodė, kad kaltę prisipažįsta iš dalies. <...> Jis automobiliu važiavo su savo trimis pažįstamaisiais, kurių vardai yra I. ir A., bet trečio asmens, kuris vairavo automobilį (automobilis priklauso asmeniui, kuris ir vairavo) „Peugeot“, neprisimena. Jis porą kartų yra matęs tą ketvirtą asmenį, tikrai negali pasakyti kas toks, nežino jo vardo ir kur gyveną, iš matymo galėtų atpažinti, bet nei jis, nei jo pažįstami su kuriais neseniai susipažino, didelių tarpusavio ryšių nepalaiko. Dieną prieš buvo kazino, grįžo po kazino ryte ir norėjo vakare su kažkuo susitikti, jie susiskambino, jie privažiavo prie jo ir jie kažkodėl važiavo į Naujininkus. Jis žinojo, kad jie irgi rūko „žolę“. Kadangi jis ir pats prie savęs turėjo apie 0,3 g. „žolės“. Kaltę prisipažįsta dėl vieno lankstinuko „žolės“, buvo celofaniniame maišelyje o folijos lankstinuke narkotinės medžiagos ne jo, kieno šis lankstinukas, jis pasakyti negali. Jo lankstinuką su „žole“ policijos pareigūnai rado po šalia esančiu automobiliu, nes jis išmetė ir viskas taip greitai įvyko. Jis galvojo, kad prie savęs gali teisiškai turėti 0,2 g. „žolės“. Kitą folijos lankstinuką policijos pareigūnai rado po dar kitu šalia esančiu automobiliu. Lankstinukai nebuvo vienoje vietoje. Jam šios „žolės“ davė Naujininkuose, pažįstamas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neaukštas apie 175 metro ūgio, trumpų plaukų, ant galvos vilkėjo tamsios spalvos „Adidas“ kepurę, vardo neprisimena, neklausė, yra jį matęs tik kelis kartus. Naujininkuose tiesiog galima prasieiti ir labai paprasta gauti „žolės“, ten daug kas rūko. Minėtas narkotines medžiagas turėjo savo reikmėms, platinti ar parduoti nenorėjo. Kaltę prisipažįsta iš dalies, dėl įvykio tikrai labai gailisi. Apklaustas papildomai R. J. K. paaiškino, kad kaltę prisipažįsta visiškai, dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas. „Žolės“ įsigijo savo reikmėms, platinti ar kitiems asmenis parduoti nenorėjo, abu folijos lankstinukai buvo jo, pareigūnams atvykus jis lankstinukus išmetė šalia automobilio, nes viskas taip greitai įvyko, dėl to galėjo ir neprisiminti kiek prie savęs tuo metu turėjo. Dėl įvykio labai gailisi. Pasižada daugiau nenusižengti įstatymams (el. b. t. 2, b. l. 17-23; 116-118).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. J. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo šie duomenys:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. M. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltės neprisipažįsta visiškai. <...> Automobilis priklauso G.. Važiavo parvežti draugo brolį A. namo iš Akropolio. G. pamatęs policijos pareigūnus paspartino greitį ir nuvažiavo į aikštelę bei pabėgo pats, viskas labai greitai vyko. Policijos pareigūnai galvojo, kad jis vairavo, po to galvojo, kad jo brolis A. vairavo. Bet jiems pasakė, kad vairavo kitas draugas, kuris pabėgo. Policijos pareigūnai patikrino juos visus, apieškojo ir nieko nerado. Tada šalia „Peugeot“ esančio automobilio rado du lankstinukus su juose esančia narkotine medžiaga. R. prisipažino dėl vieno mažo lankstinuko, bet dėl to didelio lankstinuko jis neprisipažino. Nors tie lankstinukai abu jo yra. Jeigu būtų jo, jis prisipažintų. Jie visi yra vartojantys „žolę“. Jis nežinojo, kas turi „žolės“, kartu jie nevartojo. <...> (el. b. t. 1, b. l. 179-178).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. M. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltės neprisipažįsta. Apie 14.30 val. R. ir I. (jo brolis) atvažiavo iki jo, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jais buvo kažkoks draugas, kuris greit pabėgo. Vardas jo S., čia R. ir I. draugas, jis jį pažįsta, bet jis jam ne draugas. S. užgesino automobilį, ištraukė raktą ir pabėgo. Pareigūnai ieškojo automobilio raktelio, bet jie pasakė, kad tas asmuo pabėgo. Policijos pareigūnai galvojo, kad jis už vairo buvo, bet jis nevairavo ir jie su pareigūnais šiek tiek susiginčijo. Kur buvo tos narkotinės medžiagos ir kas jas išmetė jis nežino. Jis ir R. sėdėjo ant galinės sėdynės. S. ir I. priekyje, Jis sėdėjo keleivio pusėje, o R. už vairuotojo, jie visi išlipo iš dešinės pusės, R. išlipo pro jo dureles, kadangi R. durelės buvo priparkuotos taip, kad sunku išlipti. Kaip atsirado narkotines medžiagos, kurias pareigūnai rado, jis nežino. Jis savo, kurias turėjo, buvo surūkęs, prie savęs daugiau neturėjo. Jis žinojo, kad R. turėjo su savimi „žolės“, jis matė, kad R. buvo pasilenkęs. Mano, kad policijos pareigūnai matė, kas numetė lankstinukus. Jis vartojo narkotines medžiagas <...>. (el. b. t. 1, b. l. 156-159).

2022 m. balandžio 22 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. ikiteisminis tyrimas dalyje įtariamųjų I. M. ir A. M. atžvilgiu nutrauktas (el. b. t. 2, b. l. 65-70).

Apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad 2022 m. kovo 14 d. apie 15.45 val., su vyriausiuoju patruliu T. K. patruliuodami Naujininkų mikrorajone (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip pro juos greit pravažiavo automobilis „PEUGEOT“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris jiems pasirodė įtartinas ir pastebėję juos, minėtas automobilis greitai nusuko link automobilių stovėjimo aikštelės, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus paskui minėtą automobilį jis jau buvo sustojęs šalia namo adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, prie kurio buvo trys asmenys, jie įtartinai elgėsi, bet ką būtent jie darė, matyti negalėjo, kadangi jie buvo už minėto automobilio dešinės pusės šono. Priėjus arčiau minėtų asmenų paaiškėjo, kad tai A. M., I. M., ir R. J. K.. Paklausus pas minėtus asmenis, ką čia daro, jie paaiškinti negalėjo. Paklausus kas vairavo minėtą transporto priemonę jaunuoliai teigė, jog jie buvo keturiese ir vairuotojas pabėgo, nors jie nematė, kad kažkas bėgtų nuo minėto automobilio. Kas vairavo iš minėtų trijų asmenų, taip ir neprisipažino. Nusprendė apžiūrėti teritoriją aplink minėtus asmenis ir pasilenkus pažiūrėti po šalia stovinčiu automobiliu Škoda pastebėjo po mašina gulintį maišelį ir po minėtu automobilio galine dalimi taip pat buvo folijos lankstinukas teniso kamuoliuko dydžio. Maišelyje ir folijos lankstinuke buvo galimai narkotinėmis medžiagomis (augalinės kilmės). Paklausus minėtų jaunuolių, kieno šitie radiniai, R. J. K. atsakė, kad mažesnis maišelis jo, o kieno kitas, nežino, ko pasėkoje jaunuolis buvo sulaikytas. A. M. ir I. M. nurodė, kad nieko nežino. Kadangi niekas neprisipažino kieno folijos lankstinukas su galimai narkotinėmis medžiagomis A. M. ir I. M. tai pat buvo sulaikyti (el. b. t. 1, b. l. 68-71).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad: 1. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvės plastikinės plėvelės paketėlio, kurį 2022 m. kovo 14 d. iš automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išmetė jame buvę asmenys, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,286 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,5 %. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko, kurį 2022 m. kovo 14 d. iš automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išmetė jame buvę asmenys, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,572 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 17,3 %. 2. <...> (el. b. t. 1, b. l. 56-60).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinės medžiagos.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, R. J. K. įgyta ir laikyta narkotinė medžiaga – kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršijo nedidelio kiekio ribos (ne daugiau kaip 5 g), nustatyti 1,858 g, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. J. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę R. J. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su narkotinių medžiagų disponavimu. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. J. K. – yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, neteistas.

Dėl nustatyto, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam R. J. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Būtent tokia bausmė yra teisinga, nes ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės dydis artimas minimaliam, neprieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vertinant tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir tai, kad kaltinamasis R. J. K. savo kaltę pripažino visiškai, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).

R. J. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. 16.00 val. iki 2022 m. kovo 15 d. 14.13 val.. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. J. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl daiktų ir kiti klausimai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra 4 vnt. vienkartinių pirštinių, tušti plastikinės plėvelės paketėlis ir folijos lankstinukas, 3 vnt. plastikinių konteinerių su vatos tamponais, kurie atiduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

R. J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama 20 MGL (1 000 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. J. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2022 m. kovo 14 d. 16.00 val. iki 2022 m. kovo 15 d. 14.13 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę bausmę – 18 MGL (900 EUR) baudos bausmę.

R. J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra 4 vnt. vienkartinių pirštinių, tušti plastikinės plėvelės paketėlis ir folijos lankstinukas, 3 vnt. plastikinių konteinerių su vatos tamponais, kurie atiduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij