Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., A. B. ir VĮ Turto bankui dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su 2025-04-23 pareiškimu, prašydama atnaujinti jai terminą pusbrolio E. B. palikimui priimti ir terminą palikimui priimti pratęsti trims mėnesiams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. 2025-07-01 pranešimas dalyje dėl reikalavimo tikslinimo atskirai neaptariamas, nes pats reikalavimas nebuvo pakeistas ( tik paveldimo turto apimtis ).

Teismo posėdyje pareiškėja L. P. paaiškino ( ir papildomai nurodoma pareiškime ), kad ji yra E. B. pusseserė - jų mamos yra seserys. E. B. gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame nuosavame bute. Jis buvo seniai išsituokęs ( vėliau buvusi žmona sudarė naują santuoką ir su juo nebendravo ), turėjo du vaikus A. ir A., kurie gyvena (duomenys neskelbtini) ir pareiškime nurodyti suinteresuotais asmenimis, tačiau jokių santykių su jais nepalaikė. Maždaug (duomenys neskelbtini) metų iki mirties jis gyveno nesusituokęs su drauge. Jo mamai mirus E. B. pradėjo išgėrinėti, todėl ji ( pareiškėja ) jam padėdavo ir prižiūrėjo. (duomenys neskelbtini) E. B. mirė, ji jį palaidojo, apmokėjo visas išlaidas ( tam panaudojo ir gautą laidojimo pašalpą ) ir iki šiol prižiūri jo kapą. Jo vaikai prie laidojimo neprisidėjo, tačiau vėliau jiems atvykus atidavė mirusiojo buto raktus ir daugiau palikimu nesidomėjo, nes žinojo esant jo vaikų. Tik daugiau nei po metų iš kolektyvinio sodo kaimynės sužinojo, kad vaikai E. B. palikimo nepriėmė dėl skolų. Tada pabendravusi su visais jai žinomais giminaičiais ( taip pat mirusiojo pusseserėmis ) išsiaiškino, jog niekas į palikimą nepretenduoja ir nusprendė palikimą priimti pati, tačiau terminas kreiptis į notarą buvo seniai pasibaigęs.

E. B. tėvai seniai mirę, brolių ir seserų jis neturėjo, tik minėtus du vaikus ir vieno iš jų vaiką ( savo anūką ). Apie jo testamentą duomenų nėra, iki šiol jokie asmenys į jo palikimą pretenzijų nepareiškė. Jam mirus liko minėtas butas, sodo sklypas (duomenys neskelbtini), kolektyvinių sodų bendrijoje prie (duomenys neskelbtini) upės ir žemės sklypas kaime (duomenys neskelbtini) rajone. Taip pat liko daug skolų, galimai virš 10000 Eur. E. B. palaidotas kape, kurio prižiūrėtoja įrašyta jos mama, todėl ir dalis laidojimo išlaidų dokumentų yra mamos vardu, tačiau realiai šias sumas apmokėjo ji. Jei paveldės pusbrolio turtą, yra nusprendusi mamai „pamokėti“. Pati mama į palikimą nepretenduoja. Prašo pareiškimą tenkinti, atnaujinti jai terminą mirusio pusbrolio E. B. palikimui priimti.

Pareiškėjos L. P. atstovas advokatas nurodė, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios, nes pareiškėja yra ne pirmos eilės įpėdinė, o šie ( mirusiojo vaikai ) apie atsisakymą priimti palikimą jos neinformavo, apie tai ji sužinojo atsitiktinai daugiau nei po metų. Pareiškėjos mama yra jo ( atstovo ) klasės draugo, su kuriuo artimai bendrauja, mama; su ja asmeniškai bendravo ir žino, jog ji į palikimą nepretenduoja. Be to, tik sudarius paveldimo turto apyrašą paaiškės skolų dydis ir bus aišku, ar palikimą išvis verta priimti. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoti asmenys A. B. ir A. B. 2025-07-01 atsiliepime nurodė, kad jie buvo su tėvu susipykę, nebendravo ir tėvui mirus giminaičiams pasakė, kad joks tėvo turtas nereikalingas. Kai neseniai į A. B. kreipėsi pareiškėja, šis jai nurodė, kad ji buvo tėvui artimiausias žmogus ir gali tvarkytis palikimo priėmimą, nes jis su sese nieko nedarys. Todėl su pareiškimu sutinka.

Į teismo posėdį jie neatvyko ir papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Suinteresuotų asmenų A. B. ir A. B. atstovas tas pats advokatas nurodė, kad asmeniškai bendravo su mirusiojo E. B. vaikais, kurie jam patvirtino, jog atsisako tėvo palikimo, tačiau ne dėl skolų, o iš moralinės pusės, nes buvo susipykę, su tėvu nebendravo ir nenori to, kas jiems nepriklauso. Tėvui mirus jie buvo atvykę turtą apžiūrėti, bet vėliau abu galutinai apsisprendė palikimo nepriimti. Taip pat jie patvirtino, jog neprisidėjo prie tėvo laidotuvių organizavimo ir kad pareiškėja galėjo nežinoti, jog jie palikimo nepriims. Jie abu su pareiškimu sutinka. Kitų aukštesnės ar tos pačios eilės kaip pareiškėja įpėdinių, kurie pretenduotų į palikimą, ir jokių ginčų dėl jo nėra. Su pareiškimu sutinka.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas 2025-05-06 pateiktame atsiliepime nurodė, kad Turto bankas yra kreipęsis į notarą dėl E. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau liudijimas nėra išduotas. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Į teismo posėdį atstovas neatvyko ir jokių įrodymų bei papildomų paaiškinimų nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).

Byloje surinktais įrodymais – pareiškėjos L. P. ir suinteresuotų asmenų A. B. bei A. B. atstovo advokato paaiškinimais, pareiškime nurodomomis aplinkybėmis, bylos medžiaga - nustatyta, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) namuose ( medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Jis buvo išsituokęs; mirusiojo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą ( Lietuvos CK 5.11 str. 1 d. 1 p. ) yra suinteresuoti asmenys A. B. ir A. B. ( GR 2025-04-30 pažyma ), kurie tik (duomenys neskelbtini) prašymais ( kad jie būtų pateikti notarui, duomenų nėra ) nurodė atsisakantys tėvo palikimo.

Mirus E. B. niekas, tame tarpe – minėti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai vaikai A. B. ir A. B., į notarą dėl jo palikimo priėmimo per Lietuvos CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą nesikreipė. Tik vėliau kreipėsi VĮ Turto bankas ( Lietuvos CK 5.50 str. 2 d., Raseinių rajono notarės 2025-04-25 raštas ), kuriam paveldėjimo liudijimas nėra išduotas ( taip nurodoma VĮ Turto banko atstovo atsiliepime ), todėl tai nėra pagrindas pareiškimui netenkinti ( juo labiau – Turto bankui neginčijant pareiškėjos paveldėjimo teisės ).

Pateikti įrodymai patvirtina, kad mirus E. B. liko jam priklausę nekilnojamieji daiktai ( pagal RC duomenis, nedetalizuojama ). Kadangi palikimą priimti iš dalies ar su sąlygomis negalima ( Lietuvos CK 5.50 str. 1 d. ), dėl turto kiekio teismas nepasisako, nes tai neturi įtakos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Visų asmenų paaiškinimai pagal Lietuvos CPK 187 str. 1 d. taisykles, sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-11-24 bankinio mokėjimo duomenys ir kiti pateikti įrodymai patvirtina, kad E. B. mirus jį palaidojo ir laidojimo išlaidas apmokėjo pareiškėja L. P. ( savo ar mamos B. P. vardu, įtakos neturi ). Nors pareiškėjos ir mirusiojo ( pusbrolis pagal Lietuvos CK 5.11 str. 1 d. 6 p. ) giminystės ryšį patikimai patvirtinantys dokumentai nepateikti ( tik pareiškėjos gimimo liudijimas ), nesant ginčo ir šį faktą pripažįstant mirusiojo vaikams ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ) teismas laiko galimu priimti sprendimą pagal pateiktus duomenis. Be to, šį faktą papildomai patikrina notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, o teismas tik išsprendžia klausimą dėl termino kreiptis į notarą atnaujinimo.

Pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad ji po pusbrolio mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos nesikreipė, kadangi žinojo esant jo vaikus. Tik praėjus žymiai daugiau nei trims mėnesiams ( (duomenys neskelbtini) ) po E. B. mirties ( Lietuvos CK 5.50 str. 3 d. ) ji atsitiktinai sužinojo, jog vaikai palikimo atsisako. Tada, papildomai išsiaiškinusi kitų giminaičių poziciją, nusprendė kreiptis dėl palikimo priėmimo pati.

Sprendžiant šį klausimą svarbiausiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad pareiškėja ( pati ar su mama ) E. B. palaidojo ir apmokėjo laidojimo išlaidas, kartu žinodama esant jo vaikus – pirmos eilės įstatyminius įpėdinius. Todėl, nesant patikimų įrodymų, jog mirusiojo vaikai ją būtų informavę apie atsisakymą priimti palikimą ( kaip minėta, tokie atsisakymai pateikti tik (duomenys neskelbtini) ), jos nesikreipimas į notarą Lietuvos CPK 5.11 str. 2 d. tvarka laikytinas atitinkančiu minimalius civilinių santykių dalyvių elgesio reikalavimus ir nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, būtų pasielgusi nesąžiningai ar akivaizdžiai aplaidžiai. Tokioje situacijoje konstatuojama, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl priežasčių, kurios gali būti pripažįstamos svarbiomis. Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant šį klausimą visais atvejais pirmenybė teiktina ne formaliam priežasčių įvertinimui, o mirusiojo įpėdinių teisių apsaugojimui ( kai pareiškėja galimai jį globojo, palaidojo ir prižiūri kapą ). Todėl pareiškimas tenkintinas nustatant, kad Lietuvos CK 5.50 str. 2 d. numatyti veiksmai palikimui priimti turi būti atlikti per Lietuvos CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą ( Lietuvos CPK 578 str. ).

Procesinių dokumentų įteikimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus sumokėtą žyminį mokestį, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti ir nustatyti, kad Lietuvos CK 5.50 str. 2 d. numatyti veiksmai palikimui priimti turi būti atlikti per tris mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.