- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- eI2-6636-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01144-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2021 m. balandžio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistės O. J. sprendimą Nr. 21-IL- 20-01040-e atsisakyti išduoti A. S. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti sprendimą priėmusią instituciją išduoti pareiškėjui A. S. leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius).
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuris numato, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi atsakovas įvertinęs praeityje (2000-2020 metais) padarytus pareiškėjo administracinius nusižengimus ir įvykdytas nusikalstamas veikas, padarė išvadą, jog pareiškėjo elgesys yra akivaizdžiai nesuderinamas su GŠKĮ tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui, tačiau pareiškėjo nuomone, atsakovas tokias išvadas padarė neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių reikšmingų tokiam sprendimui priimti, nesivadovaujant GŠKĮ įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas vadovavosi pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, kurie yra visiškai praradę aktualumą laiko aspektu, nenurodant nei vienos esamos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, jog jis kelia ar galėtų kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais bei formaliais pagrindais sudarančiais pagrindą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, visiškai neindividualizuojant pareiškėjo atvejo.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai vertino praeityje jo įvykdytas nusikalstamas veikas, nes nuo jų įvykdymo momento jau praėjo ilgas laiko tarpas. Kaip patvirtina atsakovo pateikti duomenys, pareiškėjas išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro 2015 m. birželio 8 d. Paskutinę nusikalstamą veiką pareiškėjas įvykdė 2013 m., o nuo apkaltinamojo nuosprendžio jau yra praėję 7 (septyneri) metai. Atsakovas taip pat visiškai nevertino, jog pareiškėjui teistumas yra išnykęs. Be to, teismai, nagrinėdami pareiškėjo atžvilgiu iškeltas baudžiamąsias bylas, įvertino reikšmingas aplinkybes ir skyrė pareiškėjui tokias bausmes, kurių jis buvo vertas. Pareiškėjas teismo paskirtas bausmes atliko, neigiamai įvertino savo veiksmus, dėl ko jo atžvilgiu priimti nuosprendžiai neturėtų visą gyvenimą riboti pareiškėjo teisės gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, nes toks ribojimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atsakovas taip pat nepagrįstai vertino jo padarytus administracinius nusižengimus, kadangi daugumos jų galiojimas yra pasibaigęs. Be kita ko, jo įvykdyti administraciniai nusižengimai nesietini su grėsme kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas nėra baustas už tokius sunkius administracinius nusižengimus kaip vairavimas išgėrimus, viešosios tvarkos pažeidimai, chuliganizmas ir pan., dėl ko nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas keltų grėsmę sau ar kitiems asmenims.
Taip pat atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas prašo išduoti leidimą nešiotis ginklą medžioklei, o ne savigynai. Minėta aplinkybė yra svarbi individualizuojant pareiškėjo atvejį bei GŠKĮ siekiamus tikslus. Pareiškėjas turi medžiotojo stažą nuo 1991 m., tačiau jo aktyvus dalyvavimas tiek medžioklės, tiek žvejų draugijose prasidėjo dar anksčiau. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teise medžioti būtų naudojęsis neatsakingai ar, kad būtų šiurkščiai pažeidęs medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjui išdavus teisę nešiotis medžioklinį ginklą kiltų grėsmė visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pareiškėjas pažymėjo, jog tiek jis, tiek jo visa šeima turi gilias medžioklės, žvejybos bei gamtos puoselėjimo tradicijas. Nors ir neturėdamas teisės nešiotis ginklo, pareiškėjas jau nuo 1991 metų yra Šlapaberžės medžiotojų klubo narys, aktyviai dalyvauja klubo veikloje, yra Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos narys, kuris daug laiko skiria gyvūnų apsaugai, globai.
Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog iš esmės visas pareiškėjo gyvenimas yra susijęs išskirtinai tik su medžiokle bei gamtos sergėjimu. Pats pareiškėjas trečiųjų asmenų yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, dėl ko įvertinus individualias šios bylos aplinkybes nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas, turėdamas ginklą medžioklei, galėtų sukelti grėsmę visuomenei ar sau. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra aktyvus gamtos sergėtojas ir būdamas socialiai atsakingu prisideda prie gamtos saugojimo, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo turėjimas medžioklinio ginklo netgi sukurtų visuomenei teigiamas pasekmes, kadangi turėdamas medžioklinį ginklą pareiškėjas galėtų įgyvendinti pagrindinį medžioklės tikslą - reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją.
Pareiškėjas supranta, kad praeityje yra padaręs klaidų ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nuo nusikaltimų įvykdymo momento yra praėjęs ilgas laiko tarpas, o pareiškėjas yra pasitaisęs, užsiima visuomenei naudingomis veiklomis, turi tvirtus socialinius ryšius, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog išdavus pareiškėjui teisę laikyti ir nešiotis medžioklinį ginklą būtų sukelta grėsmė visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pareiškėjo įsitikinimu, neteisinga jį persekioti visą gyvenimą už praeityje padarytas klaidas. Aktualūs duomenys apie pareiškėją patvirtina, jog jis yra charakterizuojamas teigiamai, integravęsis į visuomenę. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad pareiškėjas šiai dienai gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, dėl ko atsakovo atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikyti ir nešiotis ginklą laikytina neproporcinga priemonė, nes ir išdavus pareiškėjui teisę laikyti ir nešiotis ginklą būtų užtikrinti GŠKŠ siekiami tikslai - visuomenės saugumas ir viešoji tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime nurodė, kad pagal GŠKĮ nuostatas, įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatų (pvz., Įstatymo 17, 18, 30 straipsniai) turinys rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Kaip matyti iš surinktų duomenų, pareiškėjas sistemingai daro teisės pažeidimus, dauguma jų susiję su pavojumi viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, pareiškėjui yra neveiksmingos, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų pažeidimų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Vertinant pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus laiko aspekte, akcentavo, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus pateikė 2021 m. kovo 31 d., kai dar 2015 m. birželio 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, į kurį buvo įtrauktas už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiems. 2016-02-21 pareiškėjas baustas už nustatyto greičio viršijimą 30 km/h, 2017-07-27 baustas už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, 2017- 06-14, 2018-05-30, 2018-06-15, 2020-06-21 už nustatyto greičio viršijimą. Nustatyti neigiamai pareiškėją charakterizuojantys biografijos faktai tiek dėl jų padarymo laiko, tiek dėl jų pobūdžio įpareigoja taikyti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.
Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo teistumo išnykimas už padarytus nusikaltimus nėra reikšmingas nagrinėjamu atveju, nes teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai padaryti per ilgą laiko tarpą ir yra negaliojantys, nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1999 metų sistemingai daro administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų didžioji dalis yra pavojingi aplinkiniams, nes jie padaryti viešo naudojimo keliuose vairuojant padidinto pavojaus šaltinį - automobilį. Tai akivaizdžiai kelia grėsmę tiek pačiam pareiškėjui, tiek kitiems asmenims - eismo dalyviams (pėstiesiems ir kitų transporto priemonių vairuotojams).
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad GŠKĮ 17 straipsnyje įtvirtinti apribojimai taikomi fiziniams asmenims, norintiems įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, neskirstant jų pagal paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2021-03-31 prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2021-04-23 sprendimu Nr. 21-IL-20-01040-e nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu - ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2021-04-23 sprendimo Nr. 21-IL-20-01040-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta A. S. atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo, jo paaiškinimų, savo nesutikimą su atsakovo Sprendimu, A. S. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakyta patenkinti jo prašymą, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo, baudžiamąja tvarka teistas tris kartus: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000-11-02 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 271 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimas su 500 Lt turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-19 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 3) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas 1 m. laisvės apribojimas. 2015-06-08 pareiškėjas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 1999 m. iki 2020 m. yra 23 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus). Iš jų: 1999-02-03 už ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimą (LR ATPK 196 str.), 7 kartus už nustatyto greičio viršijimą (2004-12-07, 2014-03-14, 2016-02-21, 2017-06-14, 2018-06-15, 2020-06-21, 2018-05-30), taip pat ir už kitus pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu (kaip antai: už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą; už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; už keleivių naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimus ir kt.).
Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Be to, sistemingas automobilio vairavimas viršijant leistiną greitį, automobilio palikimas stovėti neleistinoje vietoje, vairavimas neturint transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, tik patvirtina, kad pareiškėjas kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes pažeidimai padaryti viešo naudojimo keliuose vairuojant padidinto pavojaus šaltinį - automobilį.
Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Kaip matyti pareiškėjas pažeidimus daro nuolat, vien tik 2020 - 2021 metais padarė 5 (penkis) administracinius nusižengimus (4 už greičio viršijimą), iš jų 1 (vieną) jau po Sprendimo priėmimo, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.
Be to, svarbu paminėti, kad pareiškėjas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-19 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje („Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų“) ir jam skirtas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir dabar galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas („Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų“), pareiškėjas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą A. S. negalėtų įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.
Pareiškėjo nurodomi argumentai, jog šaunamasis ginklas jam reikalingas tik medžioklei, kad jis yra charakterizuojamas tik teigiamai, nėra svarbūs bylos nagrinėjimui, nes Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti apribojimai taikomi fiziniams asmenims, norintiems įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, neskirstant jų pagal paskirtį ir pareiškėjo nurodytos šios aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų.
Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas – atsisakyti pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkinti jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, yra teisėtas, pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.