Utenos apylinkės teismo sprendimas

2017-08-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-1248-266/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-16
Bylos Nr.
2YT-1248-266/2017
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00965-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Pareiškėjas
R. J., G. R.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1248-266/2017Proceso Nr. 2-14-3-00965-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.3.2.; 3.2.3.8. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 16 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir G. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai R. J. ir G. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekdami gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas V. R., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės N. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodo, kad po N. M. R. mirties likusiu turtu – gyvenamuoju namu su ūkio pastatais, žemės sklypu, garažu rūpinosi pareiškėjų tėvas V. R.. Testamento N. M. R. nebuvo sudariusi. Jos įstatyminiai įpėdiniai – sutuoktinis V. R. ir pareiškėjai, t. y. jų vaikai, per tris mėnesius nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad pareiškėjų tėvas V. R., po pareiškėjų motinos ir savo sutuoktinės mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, kadangi liko gyventi tuose pačiuose namuose, dirbo žemę, naudojosi visais likusiais daiktais, mokėjo mokesčius, disponavo velionei priklausančiais kilnojamaisiais ir asmeniniais daiktais.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Apie posėdžio vietą ir laiką pareiškėjams ir suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. R. ir N. M. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Susilaukė dviejų vaikų: R. J. ir G. R. (b. l. 8, 10). N. M. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Po jos mirties liko N. M. R. ir jos sutuoktiniui V. R. priklausantis turtas: garažas (b. l. 11), žemės sklypas (b. l. 12), gyvenamasis namas su priklausiniais (b. l. 13-15). Duomenų, kad po N. M. R. būtų užvesta paveldėjimo byla, nėra. (duomenys neskelbtini) mirė N. M. R. sutuoktinis V. R..

Teismo vertinimu byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, konstatuotina, kad po savo sutuoktinės N. M. R. mirties, V. R. pradėjo valdyti po jos mirties likusį turtą, kadangi atliko aktyvius veiksmus: iki mirties gyveno tuose pačiuose namuose, dirbo žemę, naudojosi visais likusiais daiktais, mokėjo mokesčius, disponavo velionei priklausančiais kilnojamaisiais ir asmeniniais daiktais. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad V. R. priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 259 straipsniu, CPK 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės N. M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė