Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.5.4.; 1.2.14.10.2.1.; 1.2.22.1.1.; 1.2.22.4.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.

2024 m. birželio 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 255 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai juo pasinaudojo, o būtent: jis, turėdamas 2014 m. kovo 18 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato jam išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ir nešiotis teisėtai įsigytą ginklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35.2. punktą, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklo saugumo, 2023 m. birželio 15 d. apie 00.45 val. (duomenys neskelbtini) virtuvėje, stalčiuje, laikė ir taip paliko laisvai prieinamą T. J. pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro revolverį "ME 38 Compact-G" numeris (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm (.380) kalibro (.380 ME GUM) tipo šoviniais su guminėmis kulkomis, o taip pat ir 9 mm (.380) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, kuriuo T. J. neteisėtai pasinaudojo.

2023 m. birželio 15 d. apie 00.45 val. (duomenys neskelbtini), T. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, neteisėtai, neturėdamas leidimo, virtuvėje iš stalčiaus pasiėmė D. V. teisėtai priklausantį pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro revolverį "ME 38 Compact-G" numeris (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm (.380) kalibro (.380 ME GUM) tipo šoviniais su guminėmis kulkomis, o taip pat ir 9 mm (.380) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, taip neteisėtai jį įgijo, bei gabeno jį automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikydamas galinėje kelnių kišenėje, iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), bei nugabenęs minėtą revolverį į (duomenys neskelbtini) nešiojo jį minėtoje sodyboje iki 2023 m. birželio 15 d. apie 2 val., tikslus laikas nenustatytas.

2023 m. birželio 15 d. apie 1 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, T. J. ir D. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, o T. J. ir apsvaigęs nuo narkotinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, tyčia, dėvint kaukes, bendrai veikdami, T. J. nurodė klauptis nukentėjusiajam A. J. gyvenamojo namo prieangyje ant grindų bei šiam atsiklaupus, įkišo šaunamąjį ginklą - revolverį "ME 38 Compact-G" numeris (duomenys neskelbtini) į burną, įrėmė į kaktą, smilkinį, klausė "ar nori gyventi", o D. V. vaikščiojant namo viduje, tokiu būdu sudarant bauginimo įspūdį, taip grasino nužudyti nukentėjusįjį A. J. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, dėl ko nukentėjusiajam A. J. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2023 m. birželio 15 d. apie 2 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), T. J. ir D. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, o T. J. ir apsvaigęs nuo narkotinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, veikdami kartu, tyčia padegė V. J. priklausančio gyvenamojo namo prieangio išorinę dalį, dėl ko kilo gaisras ir sudegė nukentėjusiajai V. J. priklausantis gyvenamasis namas 3000 eurų vertės, bei name buvę nukentėjusiajam A. J. priklausantys daiktai, kurių bendra vertė 2900 eurų, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą – nukentėjusiesiems V. J. ir A. J. priklausantį turtą.

T. J. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. gruodžio 31 d. apie 00 val. 15 min., Šilalės r., Bijotų k., Muziejaus g., vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, t. y. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2023 m. gruodžio 31 d. 10 val. 16 min. alkoholio kiekio matuokliu "Drager alcotest 7510", patikros Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 221 punktą.

Dėl įrodymų, jų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 255 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis T. J. kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažino, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Nepripažįsta kaltės dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.

T. J. paaiškino, kad prieš įvykį jis buvo pas D. V., kur kepė šašlykus, abu vartojo alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigę. Prieš tai buvo vartojęs raminamuosius vaistus xanax. Tai turėjo įtakos jo elgesiui, nes būdamas blaivus nebūtų paėmęs ginklo, važiavęs pas tėvą, jį gąsdinęs. Išgertuvių metu su D. nusprendė nuvažiuoti pas tėvą. Anksčiau buvo matęs, kad D. namuose adresu (duomenys neskelbtini) stalčiuje laiko ginklą. D. nematant pasiėmė jo ginklą, kuris buvo be kulkų. Automobiliu Volkswagen Passat, kurį buvo pasiskolinęs iš draugo, nuvažiavo pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį, ginklą turėjo kišenėje. Nuvažiavus į vietą, kieme parodė D., kad turi ginklą. D. klausė, kodėl jį pasiėmė, atsakė, kad iškrėsim tėvui pokštą. Mintis buvo, kad pradarys tėvas duris ir jį išgąsdins, bet gavosi ne taip. Jis turėjo atsivežęs juodas pėdkelnes, vieną dalį užsidėjo pats kaip kaukę. D. taip pat užsidėjo ant galvos pėdkelnę. Jis vienas nuėjo prie durų, pabeldė. D. dar buvo mašinoje. Kai tėvas atidarė duris, jis nutaikė ginklą jam į veidą, sakė ar nori gyventi, buvo su kauke, norėjo jį išgąsdinti. Tėvas atsitūpė prieangyje. Buvo įėjęs į tėvo virtuvę, nieko neieškojo. Klausė tėvo, ar turi parūkyti. D. atėjo praėjus kelioms minutėms, jis buvo įėjęs į virtuvę, ragino eiti lauk, važiuoti namo, sakė, kad per daug išgąsdino tėvą. Tėvui kelis kartus į veidą buvo nutaikęs ginklą, sakė tuos pačius žodžius – „ar nori gyventi“ ir pan. Buvo kažkokią versiją susigalvojęs apie mergaitę. Žinojo, kad prieš daug metų buvo kažkas atėję tėvui keršyti už kažkokios mergaitės nuskriaudimą, tai jis norėjo apsimesti tuo pačiu asmeniu. Tėvas jį pažino, nes matėsi jo tatuiruotės, barzda, be to kalbėjo savo balsu. Po to su D. išėjo. Tėvas užsirakino duris. Išeidamas paspaudė ginklą, sakė tėvui „nebijok, nėra kulkų“. Netrukus pastebėjo, kad pametė ginklą. Galvojo, kad jį pametė viduje. Ranka išdaužė langelį ir norėjo atsirakinti duris, įeiti į vidų, bet neatrakino. Susižeidė ranką. Netoli mašinos buvo pririštas šuo, jis buvo agresyvus, todėl du kartus spyrė šuniui. Radęs ginklą lauke, kartu su D. išvažiavo. Namo nepadegė, apie degtukus su D. nekalbėjo. Dabar neprisimena, ar turėjo su savimi daiktų kuriais galima uždegti. Mašinoje turėjo žiebtuvėlį arba degtukų, nes yra rūkantis. Daugiau į tėvo namus nebuvo grįžęs. Degaus skysčio pėdsakų galėjo būti ant batų, kai kepė šašlykus pas D. Šašlykus kepė prie garažo, kur tvarkomi traktoriai. Grįžęs į Klaipėdą skalbė tik džinsus su kuriais buvo įvykio vietoje, džemperio ir batų neskalbė.

T. J. teigė, kad tą naktį buvo nuvykęs pas mamą, nes ruošėsi važiuoti į Klaipėdą, norėjo nueiti į garažą pažiūrėti ar yra kuro. Mama buvo išėjusi į lauką, jis nenorėjo pasirodyti, kad yra išgėręs ir su sužeista ranka, todėl greitai išvažiavo. Pas mamą tą naktį buvo atvažiavęs du kartus, pirmą kartą su D. Kai D. paleido, dar kartą užsuko prieš važiuojant į Klaipėdą. Paskui užsuko į Šilalę pas pusbrolio žmoną, ten buvo ir sesuo, pasiėmė pinigų, nes buvo pametęs piniginę ir išvažiavo į Klaipėdą. Nurodė, kad įvyko metu ginklą turėjo maždaug pusantros valandos. Grįžus, D. ginklą pasidėjo ūkiniame pastate. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis tėvui jokio smūgio nesudavė, jam fizinio skausmo nesukėlė, jis tik nevykusiai pajuokavo. Teigė, kad iš karto po įvykio geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Nurodė, kad vaikystėje tėvas mušdavo jį, mamą ir sesę, reikėdavo išeiti iš namų. Kurį laiką jausdavo pyktį, bet jau buvo praėjusios emocijos. Tą vakarą kažkiek buvo atsinaujinę šie prisiminimai. Kaltinamasis savo elgesį vertina blogai. Nurodė, kad dėl veikų kurias pripažįsta padaręs, gailisi. Gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, raminamiesiems vaistams. Reguliariai nuvyksta į Šiaulių priklausomybių centrą. Kaltinamasis T. J. atsiprašė nukentėjusiojo.

T. J. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, netrukus po įvykio, tai yra 2023 m. birželio 16 d., parodė, kad keletą dienų, apie savaitę laiko, vartojo xanax po 2-3 tabletes per dieną. Būdamas pas sesę iš jos rankinuko pasiėmė dar 2 xanax tabletes. Iš sesės išvažiavo pas D. V.. Ten abu išgėrė apie 12 butelių alaus ir 0,7 l ar 1 l degtinės. Vartodamas alkoholį išgėrė tabletes. Jautėsi girtas. D. pasiūlė nuvažiuoti pagąsdinti tėvą. Susitarė, kad nevadintų vienas kito tikraisiais vardais. Norėjo, kad tėvas išsigąstų. Pasiėmė D. ginklą iš stalčiaus virtuvėje. Pats D. jam jį buvo parodęs. Iš D. namų pasiėmė juodos spalvos pėdkelnes. Apie 1-2 val. nakties automobiliu VW Passat, kuris priklauso draugui E. Ž., išvažiavo pas tėvą. Važiuojant Donatui davė kojines, kad jis užsidėtų, kad tėvas jų nepažintų. T. D. pamatė, kad jis turi jo ginklą. Prie tėvo namo, mašinoje abu užsidėjo kojines ant galvos. Abu nuėjo prie tėvo namo laukinių durų, beldė. Kai tėvas atidarė duris, jam įrėmė ginklą į galvą, į veidą ir liepė klauptis, sakė jog daugiau neprievartaus mergaičių. Sakė tėvui jog kentės už tokius darbus. D. stovėjo lauke, kažką sakė, pritarė. Į D. kreipėsi atrodo "Vycka". Vėliau, išėjus iš tėvo namų, D. užrėmė laukines namo duris. Jis dešine alkūne išdaužė durų stiklą, susipjaustė ranką. Po to parvežė D. į namus, o pats išvažiavo pas mamą bei vėliau į Klaipėdą. Neprisimena jog būtų tyčia padegęs tėvo namą. Ar būnant pas tėvą, jis ar D. klausė ką nors apie degtukus, neprisimena, bet sekančią dieną, savo mašinoje rado degtukų dėžutę, kurios prieš tai nebuvo. Gali būti, kad degtukai buvo iš tėvo namų.

T. J. apklaustas įtariamuoju 2023 m. lapkričio 23 d. ir 2024 m. sausio 22 d. parodė, kad vartojant su D. alkoholį, spontaniškai sugalvojo važiuoti pas tėvą į namus ir pasiūlė D. Prieš važiuojant sugalvojo pasiimti D. ginklą. Leidimo laikyti, nešioti ginklą neturi, supranta jog ginklo paimti ir jo naudoti neturėjo teisės, tai padarė neteisėtai. Iš D. namų pasiėmė pėdkelnes. D. namuose sugalvojo tėvą pagąsdinti. Automobilyje parodė D. jog turi pasiėmęs jo ginklą. Sakė D. jog jį tik parodys tėvui, truputį pagąsdins. Taip pat automobilyje perplėšė iš D. namų paimtas pėdkelnes, kurių vieną dalį pasiėmė pats, o kitą dalį padavė D. Tada pėdkelnėse pasidaręs skyles akims, užsidėjo ant galvos, ir išlipęs iš automobilio nuėjo link tėvo namų. D. iš karto lyg nėjo prie durų, bet netrukus ir jis atėjo. Į tėvo duris beldėsi vienas. Tėvui atidarius duris, rankoje turėtą ginklą įrėmė jam į kaktą, liepė klauptis. Tėvas atsitūpė, vėliau atsiklaupė. Tėvui buvo pridėjęs ginklą, prie kaktos, smilkinio keletą kartų, klausė tėvo "ar nori gyventi? Viskas vyko namo prieangyje. Buvo nuėjęs į virtuvę. Gali būti, kad virtuvėje pamatė degtukus ir juos pasiėmė, nes norėjo parūkyti. D. taip pat buvo įėjęs į namo prieangį. Niekas namo viduje nerūkė. Išėjus jam ir Donatui į lauką, tėvas liko namo prieangyje. Tėvo namo nei tyčia, nei netyčia nepadegė, su savimi jokių degių skysčių neturėjo. Tėvą tik norėjo pagąsdinti dėl vaikystės skriaudų. Daugiau pas tėvą tą naktį nevažiavo. Tą naktį su D. išvažiavę iš tėvo namų, buvo užsukę pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Po to parvežė D. į namus. Tada vėl užsuko pas mamą, sesę R. ir išvažiavo į Klaipėdą. Mano, kad ant jo rūbų suodžių ar kitų medžiagų, degių skysčių, iš gaisro židinio negalėjo būti. Pripažįsta, kad neteisėtai paėmė D. ginklą, jį įrėmė tėvui į kaktą ir smilkinį, taip galėdamas tėvą išgąsdinti ir įbauginti (3 t. b. l. 51-55, 71-75, 114-117, 124-126).

Kaltinamasis D. V. kaltę pripažino tik dėl šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo. Nepripažino kaltės dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ir svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu. Jis paaiškino, kad ginklą pirko savigynai dar tada kai nereikėjo leidimo. Kai buvo privaloma, susitvarkė leidimus. Ginklo pavojingu nelaikė, jo nenaudojo. Ginklą laikė komodoje, stalčiuje. Ginklas visada būdavo tuščias, todėl grėsmės nebuvo. Nematė kada ginklą pasiėmė T. Tik važiuojant pas A. J., jis parodė, kad turi ginklą, jam tai nepatiko, tačiau žinojo, kad jis tuščias, todėl nesureikšmino. Iki įvykio kartu su T. pas jį kepė šašlykus, gėrė alų. Išgėrė alaus apie 6 butelius kiekvienas. Jautėsi apsvaigęs ir tai turėjo įtakos, kad važiavo kartu su T. J. pas nukentėjusįjį. Pas A. J. važiavo padaryti „pratęsimą“, konkretaus tikslo neturėjo. Tik bevažiuojant T. pasakė, kad tėvą pagąsdinsim, negalvojo, kad toks įvykis įvyks. T. namuose rado žmonos kojines ir įsimetė į mašiną. Kai nuvyko, kojinę užsidėjo ant galvos, veido neslėpė. T. pirmas nuėjo į vidų, vėliau atėjo ir jis. Pamatė, kad A. tupėjo kampe namo prieangyje. Jis nematė, kad T. ginklą būtų į burną ar galvą įrėmęs. Negirdėjo, kad jis kažkokius žodžius būtų vartojęs, tik išeinant girdėjo, kad T. į žemę spragtelėjo ginklu ir sakė: nebijok, neužtaisytas. Jis tik vieną kartą buvo įėjęs į namą, į virtuvę ir kvietė T. važiuoti namo. T. jį vadino lyg ,,Vycka“. Susitarimo nebuvo kas ką vadins. A. buvo kažkiek išsigandęs, bet jis buvo ,,normaliai paėmęs“, nes vakarykščiai buvo baliavojęs. Prieš išvažiuojant jis užrėmė duris, nes jos normaliai neužsidarė. Einant link mašinos, pasigedo ginklo. A. J. buvo užsirakinęs duris, todėl T. su alkūne išdaužė langą, norėjo atsirakinti duris. Galvojo, kad viduje pametė ginklą. T. susikruvino ranką.

D. V. teigė, kad gyvenamojo namo nepadegė, nukentėjusiajam negrasino nužudyti, jis kartu su T. išvažiavo. T. virtuvėje ieškojo cigarečių, bet nerūkė. Būnant pas A. J., kišenėse neturėjo degtukų, žiebtuvėlio, jie galėjo būti mašinoje. Degių skysčių neturėjo. Išvažiavus iš A. J., abu važiavo iki Upynos pas T. mamą, po to T. parvežė jį namo. Atvažiavę pas T. J. mamą, nuėjo į lauko tualetą ir išvažiavo. Nuo A. J. namų iki V. J. namų yra apie 15 km atstumas. Kai išvažinėjo iš A. J., ginklą pasiėmė savo žinion, grįžęs namo ginklą padėjo malkinėje, tarp malkų. Gailisi dėl veikos, kurią padarė. Kaltinamasis D. V. atsiprašė nukentėjusiojo.

D. V. apklaustas įtariamuoju 2023 m. birželio 16 d. parodė, kad 2014 metais gavo leidimą ginklo laikymui bei turėjo ginklą namuose. 2023 m. birželio 14 d. apie 20 val. į jo namus atvyko T. J.. Jis paprašė parodyti ginklą. Jį parodė ir padėjo virtuvėje į spintelės stalčių. Vėliau minėtą ginklą jam nežinant pasiėmė T. J. ir vežėsi į A. J. namus. Išgertuvių metu T. sugalvojo važiuoti pas tėvą, nes norėjo tėvui "priminti vaikystės skriaudas". Važiavo automobiliu VW Passat, jį vairavo T. Jis automobilyje išsitraukė juodą kojinę. Žinojo, kad A. J. gyvena vienas. Buvo tamsu kai atvažiavo. T. nuėjo prie tėvo namo, jis liko automobilyje. T. tėvas atidarė duris ir įėjo į namo vidų. Girdėjo kaip namo viduje T. "riaumojo" - garsiai šaukė "gaidy". Kad T. būtų grasinęs, negirdėjo. Matė, kad T. į lauką išėjo ant galvos užsidėjęs juodą kojinę, jis atrodė agresyvus. A. tuo metu buvo namo viduje. Po to T. vėl įėjo į namo vidų. Pats taip pat nuėjo į namo vidų. Matė, jog T. ginklą laikė rankoje, jį nešiojosi. Apie padegimą, degtukus tą vakarą ir naktį jokios kalbos nebuvo. Išeinant iš A. namų, T. išdaužė durų stiklą ir prasikruvino alkūnę. Išeidamas jis užrėmė duris prie durų rasta kartele. Namo nepadegė. Kad T. būtų padegęs namą, nematė. Būdamas pas A., kaukės nebuvo užsidėjęs, tik kapišoną. T. parvežė jį į namus ir išvažiavo. Tą naktį su savimo turėjo žiebtuvėlį. Ar T. turėjo žiebtuvėlį bei degtukus, nematė.

D. V. apklaustas įtariamuoju 2023 m. spalio 12 d., ir 2024 m. sausio 23 d., parodė, kad 2023 m. birželio 14 d. vakare su T. gėrė alų. Spontaniškai sugalvojo važiuoti pas A. J.. Matė, kad T. turi jo ginklą. Važiuojant mašinoje, T. paėmė moteriškas pėdkelnes, kurias atplėšė ir dalį jų padavė jam, o dalį pasiliko sau. Važiuojant T. sakė, kad “biški tėvą pagąsdinsim”, konkrečiai ką darys, nesitarė. Atvažiavę į A. kiemą, jis liko automobilyje, o T. vienas nuėjo prie durų. Matė ir girdėjo kaip T. beldė į duris. Matė, kad T. įėjo į namo vidų. Išgirdęs triukšmą nuėjo prie A. namo, matė jog A. tupėjo prieangio kampe. Nematė, kad T. būtų tėvui įrėmęs ginklą ar ginklą turėjęs. Negirdėjo, kad T. kaip nors būtų grasinęs tėvui. Į A. namo vidų, į prieangį nėjo, visą laiką buvo lauke, namo viduje nieko neieškojo, apie degtukus nekalbėjo. Nebuvo užsidėjęs kojinės ant galvos. Į A. namo prieangį buvo įėjęs tik vieną kartą. A. visą laiką tylėjo. Nei jis, nei T., nei A. per visą tą laiką nerūkė. Nei jis, nei T. namo nepadegė. Po to jį T. parvežė į namus, bei išvažiavo į Klaipėdą. Ginklą padėjo į malkinę tarp malkų (2 t., b.l. 173-177, 184-188, 195-197).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų nustatyta, kad T. J. ir D. V. parodė kaip kartu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur stovėjo automobilis, kur buvo įėjimas į namą, kurioje namo patapos vietoje jie buvo (3 t., b. l. 1-8, 76-83).

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad T. J. ir D. V. pripažino jog važiuodami pas A. J. į namus abu buvo neblaivūs. T. J. patvirtino, kad mašinoje, paėmė pėdkelnes, kurių vienas padavė D., o kitas pasiliko sau bei sustojus prie tėvo namo, užsidėjo kojinę (juodas pėdkelnes su praplėštom skylėm akims) ant galvos, o D. kojinę buvo užsidėjęs, bet po to nusiėmė. D. V. sutiko su T. J. parodymais. T. J. patvirtino, kad D. V. matė kaip jis buvo tėvui įrėmęs ginklą, juo grasino (3 t., b. l. 60-64).

Nors kaltinamieji dėl šių veikų kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau ji visiškai įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad įvykio naktį, apie 1 val. į jo namus automobiliu atvažiavo kaltinamieji T. J. ir D. V.. Jis išgirdo, kad šunys pradėjo loti, užsidegė šviesą, pradėjo belsti į duris. Atidarė duris ir pamatė juos abu su kaukėm. T. turėjo pistoletą, iškart jam įrėmė į kaktą ir liepė klauptis, po to liepė žiotis ir į burną įkišo. Klūpėjo maždaug valandą laiko. Per tą laiką vienas, tada kitas ėjo į virtuvę ir kažko ieškojo. Suprato, kad ieškojo jo telefono, girdėjo kaip T. pasakė ,,tas <...> mentams paskambins“. Telefono nerado, jis buvo po pagalve. T. ne vieną kartą jam į burną kišo pistoletą. Klausė ar nori gyventi, sakė, kad nori. Ne iškarto suprato kas atėjo. Jie buvo su kaukėm, skylės iškirptos akių vietoje. Jie vienas kito nevadino vardais. D. T. vadino lyg V., kad jų nepažintų. D. su kauke buvo į virtuvę atėjęs, bet daugiau lauke buvo. D. nelabai kalbėjo, kad nesuprastų iš balso. Jis matė, kad T. buvo jam įrėmęs pistoletą. Tik vėliau iš tatuiruotės ant rankos, taip pat barzdų suprato, kad tai sūnus T. ir žentas D. Bijojo pasakyti, kad juos pažino. Klūpėjo prieangyje ir matė kaip išeina į lauką ir pareina. Jie išvažiavo 2 val. nakties. Parėjęs iš prieangio į kambarį, pasiėmė telefoną, buvo lygiai 2 val. Prieš išeinant T. ranka langiuką išdaužė, dar šunis mušė, mušė tą kuris pririštas, šuo cypė. Kai jie išvažiavo jis norėjo išeiti pažiūrėti ar užmušė šuniuką, tačiau jam nėjo atidaryti durų, jos buvo užremtos. Kai jie išėjo neužsirakino namo durų. Durys gerai užsidarydavo, jų išeinant paremti nereikėdavo. Negirdėjo, kad išėję kaltinamieji būtų ginklo ieškoję. Girdėjo tik kaip T. D. lauke prašė degtukų. Po maždaug 20 min. nuo jų išvažiavimo pajuto, kad kažkas dega, girdėjo traškesį. Atidaręs duris pamatė, kad dega prieangis. Suprato, kad T. ir D. padegė. Jis pats gaisro nesukėlė. Prieangis pradėjo degti iš lauko, o jis nebuvo išėjęs į lauką, nes durys buvo užremtos. Namas pats užsidegti negalėjo, nes pečius nebuvo užkurtas. Išlipo pro langą, norėjo skambinti gaisrinei, tačiau iš streso neprisiminė numerio. Nuėjo pas kaimynę B. G., kuri gyvena maždaug už pusantro kilometro. Būnant pas ją kieme išgirdo, kad atvažiuoja gaisrinė, kažkokie žmonės paskambino gaisrinei. Po įvykio paskambino seseriai, ji nuvažiavo prie namų. Jis taip pat grįžo prie namo, gaisras jau buvo užgesintas. Pasikalbėjo su gaisrinės pareigūnu, po to su policijos pareigūnais. Iš namo liko tik apdegusios sienos, sudegė visas jo turtas - lovos, šaldytuvai, dujinė, spintos, drabužiai, įrankiai, kiti daiktai. Jam buvo padaryta 2900 Eur turtinė žala. Nukentėjusysis parodė, kad iki įvykio, su sūnumi ir žentu sugyveno gerai. Pripažįsta, kad vaikystėje naudojo prieš T. fizinį smurtą. Kai atvyko T. su D. jie buvo neblaivūs, pats tą vakarą buvo vieną butelį alaus išgėręs, girtas nebuvo, viską gerai atsimena.

Nukentėjusysis A. J. apklaustas ikitisminio tyrimo metu parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 15 d., apie 1 val. per langą pamatė, kad kieme stovi VW Passat automobilis. Pradėjo smarkiai daužyti ir spardyti duris. Atidarius duris vienas vyriškis iškart veržėsi į namą, rankose laikydamas pistoletą, kurį įrėmė jam į galvą. Kitas vyriškis pasiliko stovėti lauke. Abu vyriškiai buvo su kaukėmis ant galvų ir veidų. Vyriškis, kuris turėjo rankose pistoletą buvo T. J., o kitas vyriškis - D. V.. T. prieangyje liepė jam klauptis, atsiklaupus liepė jam žiotis, į burną įkišo ginklą. Taip jis klūpojo ilgai, t. y. kol vyrai išvažiavo iš jo namų. T. kalbėjosi su D., buvo nuėjęs į virtuvę, po to vėl grįždavo prie jo ir vėl jam ginklą įkišdavo į burną arba įremdavo į kaktą ar prie smilkinio. Taip ginklą jam įrėmęs jis laikė ne mažiau 5 kartus. T. klausė "ar nori gyventi". D. buvo įėjęs į jo namo vidų, į virtuvę. Suprato, kad jie kažko virtuvėje ieškojo. Girdėjo kaip T. D. prašė degtukų. Kažkuris iš jų išdaužė durų stiklą, užrėmė duris. Jiems išvažiavus, pasėdėjo apie 20 min., buvo labai išsigandęs. Netrukus išgirdo kažkokį traškesį. Iš karto suprato, kad kažkas dega. Nuėjęs į prieangį pamatė, kad dega laukinės durys. Per virtuvės langą išlipo lauk. Matė, kad atvira liepsna degė lauko duryss, stogas. Nuėjo pas kaimynę B. G.. Gaisro metu sudegė visi name buvę jo daiktai. Padaryta 2900 eurų turtinė žala. (1 t., b. l. 78-81, 82-85)

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad kaltinamasis T. J. yra jos sūnus, D. V. – žentas, o nukentėjusysis A. J., jos buvęs sutuoktinis. Po įvykio dukra R. V. papasakojo, kad jai paskambino R. ir pasakė, kad sudegė A. namas. Kas jį padegė, ji nežino. Namas (duomenys neskelbtini) kaime buvo registruotas jos vardu, bet leido A. jame gyventi. Kai išsituokė, sodybos nepasidalino. Ji name negyvena 25 metus, kokie daiktai jame buvo, nežino. Namo vertė apie 3000 Eur. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Gyvenant santuokoje nukentėjusysis daug gėrė, smurtavo prieš ją ir vaikus. Sūnus T. nuo vaikystės tikriausiai jaučia nuoskaudų dėl tėvo elgesio. Įvykio naktį, apie 3 val. sūnus T. su D. automobiliu buvo atvažiavę pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jie nebuvo užėję. Nežino kokiu tikslu jie atvažiavo. Matė kaip T. nuėjo už tvarto, ten buvo lauko tualetas, kaip suprato reikalus atlikti, įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Po to, apie pusę penkių, atvažiavo vienas T., ji atidarė jam duris, sakė, kad yra išgėręs, jis sakė, kad ne, apsisuko ir išvažiavo. Nežino, ar T. buvo vartojęs narkotines, psichotropines medžiagas. Ji nemano, kad T. tyčia padegė namą, specialiai nė vienas nedegė. Jai gyvenant su A. J., jis prigėręs rūkydavo lovoje, vieną kartą rado smilkstančią pagalvę, kitą kartą kaldrą buvo padegęs. Teigė, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Nukentėjusioji V. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po skyrybų su A. J., jis liko gyventi jų santuokoje įgytame ūkyje (duomenys neskelbtini). Namas iki šiol yra likęs registruotas jos vardu. Birželio 15 d. apie 3 val. į jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemą įvažiavo tamsios spalvos automobilis. Matė, kad išlipo T. Matė, kad automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo D. V.. Netrukus T. grįžo į automobilį ir išvažiavo. Vėliau, apie 4.20-4.30 val., T. vėl atvyko, ji trumpai su juo pasikalbėjo, jis paprašė 20 Eur, sakė nori grįžti į Klaipėdą ir išvažiavo. Birželio 15 d. ar 16 d., ji iš savo dukros R. V. sužinojo, kad sudegė jai priklausantis namas, kuriame gyveno A. Namą, kuris sudegė vertina 3000 eurų suma (1 t., b. l. 106-109, 110-112).

Liudytoja B. G. parodė, kad įvykio naktį, birželio mėnesį, kaimynas A. J. atėjęs pas ją į namus pasakė, kad nebeturi namų, kad juos sudegino. Pasakojo, kad du kaukėti vyrai įėjo pas jį į namus, jį parklupdė, kišo pistoletą, po kambarį ieškojo telefono. Pradėjus namui degti, su kėde ar kalade išmušė langą ir per jį išlipo. A. sakė, kad kai vyrai išvažiavo, šunys labai cypė, jis ėjo jų pažiūrėti, bet durys buvo užremtos. Vėliau sužinojo, kad pas A. tą naktį buvo sūnus ir žentas. A. buvo labai išsigandęs, vos pakalbėjo. Nukentėjusiojo namai yra apie 2 km nuo jos namų. Ji gaisro nematė, bet kai pasakė, kad dega namas, tai jautė degėsių kvapą. Ji nei įvykio naktį, nei ryte nebuvo prie A. namo. Vėliau buvo nuėjusi, matė, kad sudegė jo televizorius, šaldytuvai, lovos, spintos, įrankiai, visi kiti buvę daiktai. Pas A. ateidavo kelis kartus per metus, matė, kad jis turėjo įvairių daiktų. A. J. namo laukinės durys gerai užsidarydavo, priremti jų nereikėdavo.

Liudytoja B. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes. Parodė, kad vasarą, mėnesio ir dienos neprisimena, ankstyvą rytą, kai lauke tik švito, pas ją į namus atėjo kaimynas A. J.. Jis buvo labai išsigandęs, drebėjo. Pasakė: "palikau plikas, basas". Sakė, kad naktį į jo namus atėjo du kaukėti vyrai, kurie jį parklupdė. Po jų išvažiavimo, bandė išeiti į lauką, bet durys buvo užremtos iš lauko pusės. Neišėjus į lauką, jam būnant kambaryje, netrukus išgirdo traškesį ir pamatė degantį namą. Sakė, kad išlipo pro langą. Jai nesakė, kas buvo asmenys su kaukėmis. Žino iš kalbų, kad pas A. tą naktį galimai buvo atėję jo sūnus ir žentas (1 t. b. l. 137-140).

Liudytoja R. L. parodė, kad birželio 15 d. buvo darbe, naktiniame budėjime. Apie pusė šešių ryto, rado praleistą brolio A. J. skambutį. Perskambinus, brolis pasakė, kad norėjo pranešti, kad yra gyvas, kad sudegino jo namus ir jį norėjo padegti, nes buvo užremtos durys, tačiau jis išdaužęs stiklą iššoko pro langą. Ji klausė kaip tai įvyko, kas tai padarė, A. nenorėjo nieko sakyti. Ji suprato kad tai padarė T, nes prieš daug metų buvo keli atvejai kai iš statybinių medžiagų dėjo kryžių ant kiemo, tačiau jie niekada nesikreipė į policiją. Dar ankščiau buvo išdaužyti namai, kai A. buvo pas seserį Palangoje, tada taip pat nesikreipė į policiją. Jai paklausus ką jis matė, pasakė, kad buvo dviese, matė tatuiruotę ir ryžą barzdą. Brolis tuo metu buvo pas kaimynę, broliui liepė grįžti, o ji važiavo į įvykio vietą. Jiems belaukiant į įvykio vietą atvyko policija. Prieš važiuodama į įvykio vietą paskambino A. dukrai R. V. ir pasakė, kad T. sudegino tėvo namus ir norėjo jį padegti. Ji paklausė kiek tėvas asmenų matė, pasakė, kad du. R. pasakė, kad su T. galėjo būti D., nes T. kai atvyko pas R., paprašė jį nuvežti pas D. Kai su R. V. kalbėjo, tai ji sakė, kad apie 3 val. nakties jį (duomenys neskelbtini) matė mama V. J., bet ji neišėjo į lauką. O apie 5 val. ryto T. buvo pas atvyjęs pas R. V., ji matė, kad visa ranka kruvina. Atvykusi prie namo, pamatė degėsius, įvykio vietoje buvo priešgaisrinės tarnybos pareigūnas. Grįžo ir brolis iš kaimynės.

R. L. parodė, kad T. nekenčia visos J. giminės dėl tėvo elgesio, nes tėvas buvo geriantis, keldavo barnius. A. pasakojo kas tą naktį, apie 1 val. žiūrėjo televizorių ir gurkšnojo alų, išgirdo, kad į kiemą įvažiavo automobilis. Tada pradėjo belsti, atidarė duris, į vidų įsiveržė su asmenys su šautuvu, jį parklupdė, įrėmė šautuvą į galvą, į burną. Sakė, kad ilgai klūpojo. Sakė, kad D. nedrąsiai iš už kampo užlindinėjo, o T. labai drąsiai, grasino, klausė ar nori gyventi. Brolis sakė, kad galvojo, jog neišliks gyvas. Po įvykio brolis gyveno pas ją, jis patyrė didelį stresą, ji vežė jį pas gydytojus, dabar jis gyvena Skaudvilėje, nuomojamame bute. Brolis vakare jaučia didžiulį stresą, baimę, vartoja vaistus. Iki įvykio ji rūpinose broliu, veždavo jam maisto, jis gyveno sėslų, ramų gyvenimą. A. turėjo du šaldytuvus, juos pirko lyg po 100 ar 150 Eur, taip pat du dviračius, du televizorius, dujinę viryklę, įvairius įrankius, zeimerį, name turėjo baldų, kurie buvo tarybinių laikų. Iki įvykio pas brolį buvo prieš pusantros savaitės.

Liudytoja R. V. parodė, kad įvykio vakarą brolis T. buvo atvažiavęs pas ją ir prašė nuvežti pas D. Apie 20 val. ji jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, o pati grįžo nakvoti į Šilalę pas pusbrolio žmoną, V. R., nes kitą dieną jai reikėjo į darbą. Tomas rašė vakare, kad atvažiuotų jį parsivežti, bet nevažiavo, nes buvo vėlu. Apie 5 val. ryte T. buvo atvažiavęs pasiskolinti pinigų degalams, 20 Eur, nes važiavo į Klaipėdą. Jis buvo išgėręs, matė sužalotą jo ranką ties alkūne. Sakė, kad ranką užsigavo, minėjo, kad buvo kartu su D. Ji padavė jam pinigus ir jis išvažiavo. Apie 6 val. paskambino teta ir pasakė, kad T. su D. buvo pas tėvą, kad pagal ją D. su T. padegė tėvo namus.

Liudytoja R. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad birželio 14 d. po pietų pas ją atvažiavo brolis T., kurį vėliau nuvežė pas D. V., (duomenys neskelbtini). Naktį iš 14 d. į 15 d. apie 5 val., jai būnant Šilalėje, pas V. R., atvyko brolis T. Matė, kad jo ranka alkūnės srityje buvo kruvina. T. užsiminė sakydamas "tėvą biški paerzinom". T. sakė, kad buvo su D. pas tėvą. T. išvykus, paskambino teta R. L., kuri pasakė, kad dega tėvo namas. Kodėl kilo gaisras, nežino. Girdėjo, jog pas tėvą T. ir D. buvo su kaukėmis, turėjo ginklą. Ar T. birželio 14 d. paėmė kokius jos vaistus, nepastebėjo ( 1 t., b.l. 131-134).

Liudytoja V. R. parodė, kad įvykio naktį pas ją į namus, kuriuose miegojo ir R. V., buvo atvykęs T. J.. Ji jo nematė, su juo nebendravo. R. atidarė duris. Ji sakė, kad T. norėjo pasiskolinti 20 Eur, ji juos davė, sakė, kad T. buvo išgėręs, kad pats vairavo. Daugiau R. nieko nesakė.

Liudytojas A. A. parodė, kad dirba Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiuoju specialistu. Yra atsakingas už gaisrus, už gaisrų pirminį tyrimą, aplinkybių tikslinimą. Gavęs informaciją iš bendrojo pagalbos centro, kad yra gaisras tuo adresu, išvyko į įvyko vietą. Kai atvyko gaisravietė buvo užgesinta, paskutinė autocisterna rinkosi daiktus, kiek spėjo paklausinėti, jam paaiškino, kad gaisro gesinimo metu prie pastato nieko nebuvo, sakė, kad įvyko vietoje buvo du asmenys, kurie gesinimo metu pasišalino. Daugiau gaisravietėje jokių pašalinių žmonių nebuvo. Lauke mėtėsi dujų balionas, dujinė viryklė. Artimiausias kaimynas buvo matomas apačioje, nuvykus ten suprato, kad gyvenama tik periodiškai, daugiau jokių žmonių aplinkui nematė. Bandė ieškoti per bendrąjį pagalbos centrą kas pranešė apie gaisrą, susisiekė su pranešėju, jis paaiškino, kad atsitiktinai važiavo pro šalį ir pamatęs degantį namą pranešė bendrajam pagalbos centrui. Aiškinantis aplinkybes automobiliu atvažiavo nukentėjusiojo sesuo. Ji paaiškino, kad jai paskambino brolis, pranešė, kad jį užpuolė, padegė namą, jis pabėgo. Netrukus parėjo ir nukentėjusysis su šuniuku. Jis kalbėjo adekvačiai, vizualiai atrodė blaivus. Pasakojo, kad naktį kažkas atvažiavo į kiemą, pradėjo belsti, jis įsileido, užėjo du vyriškiai, jam įrėmė ginklą, jį pradėjo kaltinti kažkokiu išprievartavimu. Sakė, kad jo nemušė, kiek atsimena pasakojo, kad apieškojo jo visus namus, po kurio laiko jį paliko ir išėjo. Sakė, kad kai jie išėjo, netrukus pajuto traškesį prieangyje, bandė atidaryti lauko duris, jos buvo užremtos. Po kiek laiko supratęs, kad prieangis dega, išdaužė langą, iššoko pro tą langą ir nubėgo pas kaimynę.

A. A. nurodė, kad per bendrąjį pagalbos centrą išsikvietė pareigūnus, jiems atvykus paaiškino situaciją ir baigė pirminį tyrimą. Apžiūrėjęs gaisravietę iš gaisro padarytų ugnies požymių konstatavo, kad gaisro pradžia ir židinys buvo prie laukinių durų buvusio medinio prieangio zonoje. Gaisro metu, jau atvykus ugniagesiams jis buvo pilnai sudegęs ir sukritęs. Toliau pagal gaisro padarytus pėdsakus virtuvės patalpa buvo pilnai išdegusi, kambario vidus dalinai apdegęs, išlikusi lova, kiti daiktai. Padarė išvadą, kad gaisras kilo prie laukinių durų, prieangyje. Gaisro kilimo vietoje nebuvo daiktų nuo kurių būtų kilęs gaisras, virtuvėje taip pat jų nebuvo. Nebuvo jokių techninių priežasčių gaisrui kilti. Gaisro priežastis – įneštas pašalinis šaltinis.

Iš 2023 m. birželio 15 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. birželio 15 d., 07.06 val. Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas jog buvo užgesintas gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įtariamas padegimas. Įvykio vietoje A. J. nurodė, kad apie 1 val. nakties į jo namus automobiliu atvyko du vyrai, kurie mūvėjo kaukes, prieangio patalpoje jį parklupdė ant kelių. Vyras su tatuiruote jam įrėmė į burną ginklą. Vyrai jo klausė ar nori gyventi, vaikščiojo po virtuvės patalpą, vienas kito klausė "Ar turi degtukų?" Po to abu vyrai automobiliu išvažiavo. Vėliau pajuto, kad dega namas (1 t., b.l. 1-10).

Iš A. J. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad nukentėjusysis nurodė, jog 2023 m. birželio mėn. 15 d. apie 1 val., į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko du vyrai su kaukėmis. Vienas jų įrėmė jam ginklą į galvą, po to du kartus į burną. Liepė klauptis, klausė ar nori gyventi. Dėl šių asmenų veiksmų labai išsigando. Vyrams išvykus, neužilgo pastebėjo, kad dega jo namas. Patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Prašo surasti kaltus asmenis ir nubausti juos pagal įstatymą (1 t., b. l. 11-16).

Iš 2023 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra vienkiemio sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kieme rastas sudegęs medinis gyvenamasis namas, kurio išmatavimai: 10,30x6,30 m., likusios tik gyvenamųjų patalpų apdegusios sienos Namo prieangis visiškai sudegęs. Gaisro židinys - namo prieangyje. Namo prieangio išmatavimai: 3,20x6,30 m. Iš gaisro židinio (netoli įėjimo į prieangį) paimtas nuodegulių ėminys (1 t., b. l. 49-55).

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gautos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. birželio 15 d., apie 3 val. (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro metu sudegė medinis gyvenamasis namas; gaisro metu nudegė gyvenamojo namo stogas, išdegė vidus, visiškai sudegė medinis namo prieangis, sudegė ar apdegė patalpose buvę baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai; gaisro kilimo vieta - medinis prieangis; gaisras kilo pastato medinio prieangio dalyje; labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (tyčinis padegimas) (1 t., b. l. 56-67, 70).

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad apie degantį namą bendrajam pagalbos centrui pranešė V. L. iš G. K. telefono. V. L. ir G. K. tyrėjai paaiškino, kad 2023 m. birželio 15 d., anksti ryte, važiuodami keliu pamatė degantį namą. V. L. iš G. K. telefono pranešė apie gaisrą bendrajam pagalbos centrui. Jiems atėjus iki namo, jis jau degė atvira liepsna. Įvykio vietoje jokių žmonių nebuvo. Sulaukė kol atvyko gaisrininkai, su jais pabendravo ir išvyko (1 t., b. l. 153-155).

Iš 2023 m. birželio 16 d. kratos protokolo nustatyta, kad automobilyje VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)rasti ir paimti degtukai ir žiebtuvėlis, bei T. J. pasas. (1 t., b. l. 190-195).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti kratos metu rasti degtukai ir žiebtuvėlis. Vienas degtukas rastas be sieros, viename jo gale matyti degimo žymė. (2 t., b. l. 72-76).

Iš 2023 m. birželio 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad pagal pareikalvimą T. J. pateikė palaidinę, batus "Puma", džemperį, džinsus (2 t., b. l. 93-95).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų sportinių batų padų, paimtų iš T. J., yra suodžių. Ant tyrimui pateiktų sportinių batų poros, paimtos iš įtariamojo T. J., yra degaus skysčio - alyvos pėdsakų. Išvadoje nurodyta, kad daugelis degiųjų skysčių – benzinas, įvairūs tirpikliai-skiedikliai ir kiti – yra labia lakūs ir iš tiriamųjų objektų iki tyrimo atlikimo galėjo visiškai išgaruoti (2 t., b. l. 100-102).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22003-23 gauta duomenų jog 2023 m. birželio 14 d. apie 23 val. D. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles, o T. J. neteisėtai juo pasinaudojo ir disponavo (1 t., b. l. 22-27)

Iš 2023 m. birželio 16 d. kratos protokolo nustatyta, kad D. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose Tauragės r., Būtenių k., Alyvų g. 4, buvo atlikta krata. Kratos metu, malkinėje tarp malkų rastas ir paimtas šaunamasis ginklas 38 Compact G, Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat D. V. pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy A51 (1 t., b. l. 162-165).

Iš specialisto išvados nustatyta, kad revolveris, rastas ir paimtas 2023 m. birželio 16 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro revolveris "ME 38 Compact-G" numeris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm (.380) kalibro (.380 ME GUM) tipo šoviniais su guminėmis kulkomis, o taip pat ir 9 mm (.380) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais. Revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, jis šaudymui tinkamas (2 t., b. l. 85-89).

Iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos nustatyta, kad D. V. 2014 m. kovo 18 d. išduotas neterminuotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei, kad jis turi mažos galios revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio gamintojas ME, modelis - 38 Compact G, šovinio tipai .380 ME GUM (1 t., b. l. 159).

Iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad T. J. nėra išduotas leidimas dėl šaunamojo ginklo laikymo ir nešiojimo (2 t., b. l. 92).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta D. V. mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy A51 apžiūra. Rastas ir padarant nuotraukas fiksuotas susirašinėjimas su R. V. apie įvykio aplinkybes (kad T. vartoja narkotikus, kad davė ginklą, kad T. grasino tėvui ir padegė jo namus, kad pritaria tokiems Tomo veiksmams, ir pan), taip pat nuotraukose fiksuotas 2023 m. birželio 14-16 dienų skambučių registras (2 tomas, b. l. 9-21).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad buvo kontroliuoti D. V. pokalbiai telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bei kontrolės metu fiksuoti pokalbiai: 2023-07-11 pokalbio metu su T. J., T. J. nurodo: "nes čia <....> bus <....> ta ekspertizė tų rūbų mano, man atrodo bus <....>. Ten atrodo <... > benzino, degaus skysčio neras <...>; 2023-07-12 pokalbio metu su asmeniu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), asmuo nurodo, kad T. J. jam sakė: "jis tik tiek sakė, <....> tėvas nesudegė, nu <...>, sugebėjo iššokti"; 2023-07-12 pokalbio metu su asmeniu D. V. pasako asmeniui: "irgi boba <...>, rašo man ten ant rytojaus, kad <...> tėvo trobą padegėt, tėvui šautuvą įrėmėt. Nu tai gerai, sakau, įrėmėm tai įrėmėm, bet <...> padegti sakau, gal nepadegėm. M. T. man ant rytojaus, paskui kitą rytą prisipažino". "Ir matai <...>, kai R. pas manęs jį atvežė, <...> pas R. bute, tualete jis <...> susišniokštė" (2 t., b. l. 45-47).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad buvo kontroliuoti T. J. pokalbiai telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bei kontrolės metu fiksuota pokalbis: 2023-07-01 pokalbio metu su D. V., T. J. nurodo: “ dabar sėdžiu su tokiais dėdžiais, panašiais į mano tetį ir sakė puikiai pažįsta A. J.. Vienam daviau porą eurų, sakiau, kad tėvui gerklė būtų perrėžta"; “perduok tėvui žinią <…>, sakyk tavo sūnus sakė nuo ausies iki ausies" (2 t., b. l. 62-63).

Iš specialisto išvados nustatyta, kad T. J. šlapime, paimtame 2023 m. birželio 16 d. rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, pregabalino, alfa-hidroksialprazolamo, pėdsakų alprazolamo, nustatyta mažiausia koncentracija 0,1 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 107).

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies nusikaltimo

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. J. 2023 m. birželio 15 d. apie 00.45 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, virtuvėje iš stalčiaus pasiėmė D. V. teisėtai priklausantį pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro revolverį "ME 38 Compact-G" numeris (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm (.380) kalibro (.380 ME GUM) tipo šoviniais su guminėmis kulkomis, o taip pat ir 9 mm (.380) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, taip neteisėtai jį įgijo, bei gabeno jį automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikydamas galinėje kelnių kišenėje, iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), bei nugabenęs minėtą revolverį į (duomenys neskelbtini), nešiojo jį minėtoje sodyboje iki 2023 m. birželio 15 d. 2 val.

Kaltinamasis T. J. pripažino, kad neturėdamas leidimo įgyti, gabenti, nešioti šaunamąjį ginklą, būdamas D. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) iš stalčiaus pasiėmė D. V. priklausantį revolverį, kurį, įsidėjęs į kelnių kišenę automobiliu nusigabeno į tėvo A. J. namus (duomenys neskelbtini), ir sodyboje jį nešiojo, juo grasino tėvui. Kaltinamojo parodymus patvirtina anksčiau aptarti D. V. bei nukentėjusiojo A. J. parodymai. Kad T. J. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu patvirtina kratos protokolas, iš kurio nustatyta, kad po įvykio atlikus kratą D. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) malkinėje tarp malkų rastas ir paimtas šaunamasis ginklas 38 Compact G, Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvada patvirtina, kad revolveris, rastas ir paimtas 2023-06-16 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro revolveris "ME 38 Compact-G" numeris 018590, skirtas šaudyti 9 mm (.380) kalibro (.380 ME GUM) tipo šoviniais su guminėmis kulkomis, o taip pat ir 9 mm (.380) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais. Revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir jis šaudymui tinkamas. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažyma įrodo, kad T. J. nėra išduotas leidimas dėl šaunamojo ginklo laikymo ir nešiojimo. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad T. J. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo šaunamąjį ginklą. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 255 straipsnio 1 dalies baudžiamojo nusižengimo

Pagal BK 255 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos. Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.

Byloje ištirti įrodymai pavirtina, kad D. V. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai juo pasinaudojo. Jis, turėdamas 2014 m. kovo 18 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato jam išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ir nešiotis teisėtai įsigytą ginklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35.2. punktą, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklo saugumo, 2023 m. birželio mėn. 15 d. apie 00.45 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, stalčiuje, laikė ir taip paliko laisvai prieinamą T. J. pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro revolverį "ME 38 Compact-G" numeris 018590, skirtą šaudyti 9 mm (.380) kalibro (.380 ME GUM) tipo šoviniais su guminėmis kulkomis, o taip pat ir 9 mm (.380) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, kuriuo T. J. neteisėtai pasinaudojo.

D. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, kad 2023 m. birželio 15 d. apie 00.45 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, stalčiuje, laikė ir taip paliko laisvai prieinamą T. J. teisėtai turimą šaunamąjį ginklą. T. J. parodė, kad jis, būdamas D. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) nežinant D. V., iš stalčiaus pasiėmė jo revolverį ir neteisėtai juo pasinaudojo. Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad įvykio metu sūnus T. J. grasino jam revolveriu. Iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos nustatyta, kad D. V. 2014-03-18 buvo išduotas neterminuotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei jis turi mažos galios revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio gamintojas ME, modelis - 38 Compact G, šovinio tipai .380 ME GUM. Kratos protokolas patvirtina, kad pas D. V., malkinėje buvo rastas ir paimtas šaunamasis ginklas 38 Compact G, Nr. 018590. Specialisto išvada įrodo, kad šis ginklas yra pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro revolveris "ME 38 Compact-G" numeris 018590, skirtas šaudyti 9 mm (.380) kalibro (.380 ME GUM) tipo šoviniais su guminėmis kulkomis, o taip pat ir 9 mm (.380) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais. Revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir jis šaudymui tinkamas.

Byloje yra įrodyta, kad D. V. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to T. J. neteisėtai juo pasinaudojo. Šie jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 255 straipsio 1 dalį. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė dėl neatsargumo, tai yra veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas šaunamojo ginklo saugumo, jį laikė savo namuose, virtuvėje, stalčiuje ir taip paliko laisvai prieinamą.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad iš kaltinimo nėra aišku kokias šaunamojo ginklo laikymo taisykles pažeidė D. V., tačiau kaltinime aiškiai nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35.2. punktą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35.2. punkte nurodyta, kad C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų (išskyrus A kategorijos ginklų pridėliai) priedėliai turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Taigi, kaltinime yra nurodytos blanketinės teisės normos, kurias pažeidė D. V..

Taip pat, visiškai nepagrįsta kaltinamojo gynėjo nurodyta aplinkybė, kad D. V. veika dėl šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo turi būti kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas. Pažymėtina, kad gynėjas nenurodė pagal kokį administracinio nusižengimo kodekso straipsnį, jo manymu, turi būti kvalifikuojama jo ginamojo veika. Pagal administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn kai jis pažeidė teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ir nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, nešiojimo, gabenimo taisykles. Tuo tarpu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį asmuo atsako kai jis pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo. Kadangi buvo nustatyta, kad D. V. savo ginklą laikė tiesiog stalčiuje, jis neužtikrino, kad juo negalėtų pasinaudoti kiti asmenys ir T. J. neteisėtai juo pasinaudojo, su kuriuo vėliau įvykdė nusikaltimą, todėl jo veika buvo teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 255 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalies nusikaltimo

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Ši veika pasireiškia realiu grasinimu neteisėtai atimti kitam žmogui gyvybę ar grasinimu sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai yra asmeniui žinant, suvokiant bei norint kitam asmeniui sukelti baimės jausmą dėl jo gyvybės atėmimo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad 2023 m. birželio mėn. 15 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, T. J. ir D. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, o T. J. ir apsvaigęs nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tyčia, bendrai veikdami, dėvint kaukes, įėję į nukentėjusiojo namus, T. J. nurodė klauptis nukentėjusiajam A. J. gyvenamojo namo prieangyje ant grindų bei šiam atsiklaupus, įkišo šaunamąjį ginklą - revolverį "ME 38 Compact-G" numeris (duomenys neskelbtini) į burną, įrėmė į kaktą, smilkinį, klausė "ar nori gyventi", o D. V. vaikščiojo namo viduje, tokiu būdu sudarant bauginimo įspūdį, taip grasino nužudyti nukentėjusįjį A. J., ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, dėl ko nukentėjusiajam A. J. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamieji pripažino aplinkybes, kad būdami apsvaigę, nakties metu atvažiavo automobiliu į nukentėjusiojo sodybą (duomenys neskelbtini) abu užsidėjo pėdkelnes kaip kaukes, susitarė nevadinti vienas kito tikrais vardais. T. J. pabeldus į laukines duris ir nukentėjusiajam jas atidarius, T. J. iš karto rankoje turėtu šaunamuoju ginklu įrėmė jam į kaktą, liepė klauptis. Nukentėjusiajam klūpint namo prieangyje, abu kaltinamieji vaikčiojo po jo namus, T. J. keletą kartų priėjęs prie nukentėjusiojo ir šaunamąjį ginklą įrėmęs jam į kaktą, smilkinį šaukdamas klausė "ar nori gyventi?“.

Nors kaltinamieji teisme tvirtino, kad jie įvykio metu tik pokštavo, taip pat, kad A. J. nukentėjusiajam nebuvo įkišęs revolverio į burną, kad D. V. ragino T. J. jo negąsdinti, tačiau šiuos jų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Vertinant kaltinamųjų parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismas neturi pagrindo vadovautis vien tik kaltinamųjų paaiškinimais, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Nukentėjusysis apklaustas teisme parodė, kad kaltinamieji į jo sodybą atvažiavo nakties metu, būdami apsvaigę. Išgirdęs garsų beldimą bei spardymą į duris, jas atidarė. Pamatė, kad kaltinamieji su kaukėm, labai jų išsigando. Iš pradžių jų nepažino, o vėliau pažinęs nieko jiems nesakė, nes bijojo dar agresyvesnio jų elgesio. Tik atidarius duris, T. J., įrėmė nukentėjusiajam revolverį į kaktą, liepė klauptis, klausė, ar nori gyventi. Namo prieangyje nukentėjusysis klūpėjo apie valandą laiko. Tuo metu, abu kaltinamieji vaikščiojo jo namuose, ieškojo jo telefono, kad nepaskambintų policijai. T. J. keletą kartų buvo įrėmęs nukentėjusiajam revolveriu į kaktą, ties smilkiniu, įkišęs jį į burną, šaukdamas klausė nukentėjusiojo, ar jis nori gyventi, pastarasis atsakydavo, kad nori. Kaltinamieji vienas kito nevadino tikraisiais vardais. D. V. T. J. vadino V., kad jų nepažintų. D. V. daugiau buvo lauke, jis mažai kalbėjo, kad nesuprastų iš balso, tačiau matė, kad T. J. buvo jam įrėmęs pistoletą. D. V. neliepė T. J. liautis grasinti, nenutraukė jo veiksmų. Nukentėjusiajam klūpint namo prieangyje, kaltinamasis T. J. šaukdamas mušė lauke pririštą šunį, kuris garsiai cypė.

Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duodamas paaiškinimus Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnui A. A. bei į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes dėl esminių įvykio aplinkybių, jo parodymai nuoseklūs, lyginant juos su kitais įrodymais ir bendrame įrodymų kontekste, jie yra logiški, neprieštaringi. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl psichologinės būsenos įvykio metu, vėliau duodamas parodymus galėjo ne visai tiksliai nurodyti tam tikrų tiriamų įvykių aplinkybes, tačiau jis parodymus davė remdamasis savo asmenine patirtimi, išgyvenimais, jų turinys realistinis, atitinka nukentėjusiojo amžių, gebėjimą papasakoti aplinkybes. Nepaisant natūralių atminties spragų, nukentėjusiojo esminiai parodymai viso proceso metu išliko nuoseklūs. Nors nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus (1,13 promilių neblaivumas), tačiau tai nėra pagrindas nesiremti jo parodymais, ar juos vertinti kritiškai. A. J. patvirtino, kad iki įvykio buvo išgėręs vieną butelį alaus, tačiau apsvaigęs nesijautė. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. A., kuris su nukentėjusiuoju bendravo iš karto po įvykio ir nurodė, kad nukentėjusysis kalbėjo ir elgėsi adekvačiai, jam neatrodė, kad jis yra neblaivus. Teismas taip pat nenustatė, kad nukentėjusysis duodamas parodymus, būtų turėjęs tikslą apkalbėti kaltinamuosius, be pagrindo juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Priešingai, nustatyta, kad iš karto po įvykio, nukentėjusysis net vengė įvardinti kaltinamuosius kaip asmenis, kurie atvykę į jo sodybą jam grasino, nors juos ir pažino. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusysis parodymus davė prisiekęs ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Nors kaltinamieji tvirtino, kad jie į nukentėjusiojo sodybą atvyko siekdami papokštauti, tačiau teismas netiki šiais jų parodymais. Šią versiją kaltinamieji nurodė tik apklausti teisiamajame posėdyje, taip siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš aptartų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vykdami pas nukentėjusįjį jie turėjo tikslą jį įbauginti. T. J. nurodė, kad pasiūlė D. V. pagąsdinti tėvą, norėjo, kad jis išsigąstų. D. V. parodė, kad T. J. sugalvojo važiuoti pas nukentėjusįjį, nes norėjo tėvui „priminti vaikystės skriaudas“. Be to, ir aptarti kaltinamųjų veiksmai įvykio vietoje visiškai paneigia jų nurodytą aplinkybę, kad jie pokštavo. Nukentėjusioji V. J. patvirtino, kad gyvenant santuokoje nukentėjusysis daug gėrė, smurtavo prieš ją ir vaikus, todėl sūnus T. nuo vaikystės jaučia nuoskaudų dėl tėvo elgesio.

Nustatyta, kad nukentėjusysis išsigando grasinimų ir tikėjo, kad jie gali būti įvykdyti. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamųjų grasinimas buvo efektyvus, nes jie į nukentėjusiojo namus, esančius vienkiemyje atvyko nakties metu, būdami apsvaigę, agresyviai nusiteikę, užsidėję kaukes, nukentėjusįjį parklupdė, jam grasino šautuvu, kurį net keletą kartų įrėmė į kaktą, smilkinį, įkišo į burną, klausė, ar nukentėjusysis nori gyventi, garsiai ant jo šaukė, vaikščiojo jo namuose, kažko ieškojo. Taip buvo sudarytas pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimai yra realūs. Nukentėjusysis tokį grasinimą suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei, manė, kad neišgyvens. Kaltinamieji grasindami nukentėjusiajam būtent tokių padarinių ir norėjo, aiškiai suvokdami savo elgesio bauginamąjį pobūdį.

Nors kaltinamieji nurodė, kad nukentėjusiajam nebuvo pagrindo bijoti, nes revolveris neturėjo šovinių, tačiau tai žinojo kaltinamieji, o ne nukentėjusysis. Kaltinamųjų parodymus, kad šautuvas buvo visiškai nepavojingas paneigia ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, kuris tinkamas šaudyti.

Taip pat, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ne tik kaltinamojo T. J. veiksmai dėl grasinimo yra nusikalstami, tačiau ir kaltinamojo D. V., nes nustatyta, kad jie veikė kartu. Abu kaltinamieji nakties metu atvažiavo į nukentėjusiojo sodybą, abu buvo užsidėję kaukes, D. V. taip pat ir kapišoną, kad jo nepažintų, vadino vienas kitą kitais vardais. T. J. grasinant nukentėjusiajam ginklu, D. V. vaikščiojo namo viduje, sudarydamas nukentėjusiajam didesnį baimės jausmą. D. V. parodymus, kad jis į namo vidų įėjo ne norėdamas įbauginti nukentėjusįjį, o norėdamas parsivesti kaltinamąjį T. J., paneigia nukentėjusiojo parodymai, todėl teismas jais netiki ir vertina kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Abiejų kaltinamųjų veiksmai dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 187 straipsnio 2 dalies nusikaltimo

Pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu arba kitu nurodytu alternatyviu būdu. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad 2023 m. birželio 15 d. apie 2 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), T. J. ir D. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, o T. J. ir apsvaigus nuo narkotinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, veikdami kartu, tyčia padegė V. J. priklausančio gyvenamojo namo prieangio išorinę dalį, dėl ko kilo gaisras ir sudegė nukentėjusiajai V. J. priklausantis gyvenamasis namas 3000 eurų vertės, bei name buvę nukentėjusiajam A. J. priklausantys daiktai, kurių bendra vertė 2900 eurų, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą – nukentėjusiesiems V. J. ir A. J. priklausantį turtą.

Nors kaltinamieji nepripažįsta kaltės dėl šio nusikaltimo, tačiau ji yra įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Iš A. J. parodymų nustatyta, kad kaltinamiesiems išėjus iš jo namų, nukentėjusysis, būdamas namo prieangyje girdėjo kaip T. J. prašė D. V. degtukų. Kaltinamiesiems išvažiavus, maždaug po 20 minučių, nukentėjusysis išgirdo traškesį. Atidaręs kambario duris, pamatė, kad iš lauko pusės dega prieangis. Kadangi lauko durys buvo užremtos ir pro jas nėjo išeiti, nukentėjusysis išdaužė kambario langą ir išlipo iš namo. Išsigandęs neprisiminė pagalbos telefono numerio, todėl nuėjo pas kaimynę B. G., gyvenančią maždaug už dviejų kilometrų. Būdamas pas B. G., išgirdo, kad atvažiuoja gaisrinė, kurią kažkas iškvietė. Apie gaisrą pranešė seseriai R. L., kuri atvažiavo į įvykio vietą. Jis taip pat grįžo prie namo, kur bendravo su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnu, o vėliau ir su policijos pareigūnu. Liudytoja B. G. patvirtino, kad įvykio naktį pas ją į namus atėjo kaimynas A. J., kuris būdamas labai išsigandęs pasakė, kad nebeturi namų, kad juos sudegino, o pats išdaužė langą ir per jį išlipo. Liudytoja R. L. nurodė, kad nukentėjusysis telefonu pranešė jai, kad sudegino jo namus ir jį norėjo padegti, nes buvo užremtos durys, tačiau jis išdaužęs stiklą iššoko pro langą. Nukentėjusioji V. J. parodė, kad iš dukros R. V. sužinojo, kad sudegė gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kaime registruotas jos vardu, kuriame leido gyventi buvusiam sutuoktiniui A. J.. Nurodė, kad namo vertė apie 3000 Eur. Patvirtino, kad įvykio naktį, apie 3 val. sūnus T. su žentu D. automobiliu buvo atvažiavę pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad vienkiemio sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) buvo rastas sudegęs medinis gyvenamasis namas, kurio išmatavimai: 10,30x6,30 m., buvo likusios tik gyvenamųjų patalpų apdegusios sienos. Namo prieangis, kurio išmatavimai: 3,20x6,30 m. buvo visiškai sudegęs.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad apie degantį namą bendrajam pagalbos centrui pranešė V. L. iš G. K. telefono. V. L. ir G. K. tyrėjai paaiškino, kad 2023 m. birželio 15 d., anksti ryte, važiuodami keliu pamatė degantį namą. V. L. iš G. K. telefono pranešė apie gaisrą bendrajam pagalbos centrui. Jiems atėjus iki namo, jis jau degė atvira liepsna. Įvykio vietoje jokių žmonių nebuvo. Sulaukė kol atvyko gaisrininkai, su jais pabendravo ir išvyko. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos medžiagos bei tyrimą atlikusio liudytojo A. A. parodymų nustatyta, kad 2023 m. birželio 15 d., apie 3 val. (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro metu sudegė medinis gyvenamasis namas; gaisro metu nudegė gyvenamojo namo stogas, išdegė vidus, visiškai sudegė medinis namo prieangis, sudegė ar apdegė patalpose buvę baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai. Gaisras kilo pastato medinio prieangio dalyje, toliau plito pastato stogu, išdegė durys į vidinę pastato patalpą – virtuvę, palube plito į gyvenamąjį kambarį. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (tyčinis padegimas). Kratos metu automobilyje VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo įvykio metu buvo atvažiavę kaltinamieji buvo rasti ir paimti degtukai bei žiebtuvėlis. Pagal 2023 m. birželio 16 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą, iš T. J. buvo paimti: palaidinė, batai "Puma", džemperis, džinsai, kuriais buvo apsirengęs įvykio metu. Specialisto išvada Nr. 11-1747(23), 11-1786(23) patvirtina, kad ant tyrimui pateiktų sportinių batų padų, paimtų iš T. J., yra suodžių ir degaus skysčio - alyvos pėdsakų.

Nors nukentėjusioji V. J. nurodė, kad kaltinamieji negalėjo tyčia padegti namo, o jį sudeginti galėjo pats nukentėjusysis, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad daugiau kaip prieš 25 metus, A. J. būdamas neblaivus ir rūkydamas lovoje buvo padegęs patalynę, niekaip neįrodo, kad jis ir šio įvykio metu pats padegė gyvenamąjį namą. Kaip buvo nurodyta, gaisro kilimo vieta - ne virtuvė, ne miegamasis, kur buvo nukentėjusysis, o prieangio dalis, jo durys, kurias buvo užrėmęs kaltinamasis D. V.. Be to, visiškai nelogiška ir neįtikėtina būtų situacija, kai nukentėjusysis, patyręs didžiulį išgąstį dėl kaltinamųjų grasinimo nužudyti, žinodamas, kad negali išeiti į lauką, nes durys yra užremtos, pats padegtų prieangį ir taip rizikuotų savo gyvybe. Juo labiau, kad nukentėjusysis įvykio metu nebuvo tokio girtumo, kad nesuprastų ką daro. Byloje aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad gaisro kilimo vietoje nebuvo jokių daiktų nuo kurių būtų kilęs gaisras. Nebuvo jokių techninių priežasčių gaisrui kilti. Gaisro priežastis – įneštas pašalinis ugnies šaltinis, tai yra tyčinis padegimas.

Nukentėjusiojo gyvenamojo namo padegti negalėjo kiti asmenys, nes nieko, išskyrus kaltinamuosius tuo laiku sodyboje nebuvo. Išvykus kaltinamiesiems, pas nukentėjusįjį nebuvo atvykę jokių kitų asmenų, jokių kitų konfliktų jis neturėjo. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo sodyba yra vienkiemyje, arti niekas negyvena, kieme buvo šuo, todėl kažkam atvykus į sodybą, nukentėjusysis būtų tai pastebėjęs ar išgirdęs, kaip išgirdo kai atvyko kaltinamieji. Svarbu tai, kad kaltinamieji iš nukentėjusiojo sodybos išvažiavo kartu apie 2 val. nakties. J. J. gaisrą pastebėjo, maždaug po pusvalandžio. Abu kaltinamieji apie 3 val., tuo metu kai namas jau degė, kartu buvo atvažiavę pas nukentėjusiąją V. J.. Nors kaltinamojo D. V. gynėjas nurodė, kad atvykus gaisrinei įvykio vietoje buvo du pašaliniai asmenys, tačiau nustatyta, kad tai buvo V. L. ir G. K., kurie 03:58 pranešė apie gaisrą bendrajam pagalbos centrui ir kurie laukė atvykstančių ugniagesių, kurių pirmasis automobilis į įvykio vietą atvyko 04:14 val. Šias aplinkybes patvirtina Išvykimo apskaitos kortelė. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamieji padegė gyvenamąjį namą ir tai padarė bendrais veiksmais.

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą, yra vertinamojo pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji gaisrą sukėlė gyvenamajame name, kuriame tuo metu buvo nukentėjusysis ir kurie užrėmė namo laukines duris, kad jis negalėtų išeiti. Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jie uždegdami medinio gyvenamojo namo prieangį, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, kad kils gaisras, numatė, kad dėl šio jų veikimo gali atsirasti baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, t. y. kilus gaisrui gali būti sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir tokių padarinių norėjo. Kaltinamieji svetimą turtą sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, nes turtas, sunaikintas padegant, taip sukeliant realų pavojų ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Šie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis T. J. pripažino kaltę dėl šio nusikaltimo ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 30 d. vakare pradėjo gerti alkoholį, gėrė pas pusbrolį M. Ž.. Jau buvo naktis, kada M. nuėjo miegoti. Jis sugalvojo važiuoti į namus, į (duomenys neskelbtini). Be M. žinios pasiėmė jo automobilio raktelius ir išvažiavo iš kiemo. Važiuojant keliu nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Kadangi neturėjo telefono, po avarijos nuėjo pas M. V.. Paprašė jo iškviesti policiją. Kol atvažiavo policijos pareigūnai gėrė su M. alkoholinius gėrimus. Atvykę policijos pareigūnams nustatė jo neblaivumą. Neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta už padarytus administracinius nusižengimus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

T. J. dėl šios padarytos nusikalstamos veikos iš esmės davė analogiškus parodymus ir apklaustas įtariamuoju (3 t., b. l. 108-111, 114-117, 124-126).

Be kaltinamojo T. J. prisipažinimo, jo kaltė dėl šio nusikaltimo įrodyta šiais įrodymais:

Liudytojas M. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 29 ir 30 dienomis kartu su pusbroliu T. J.vartojo alkoholinius gėrimus namuose, (duomenys neskelbtini). Prieš nueinant miegoti automobilis buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) namo kieme, netoli ūkinio pastato. Jis nuo automobilio turėjo du užvedimo raktelius, juos laikė savo miegamajame, spintoje, stalčiuje. T. žinojo kur laiko automobilio raktelius, tačiau jis neprašė paskolinti automobilį, jį pasiėmė savavališkai. Šį automobilį pirko prieš metus laiko ir buvo mokėjęs 1900 eurų (2 t., b. l. 144-145).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 31 d., 00:15 val., Šilalės r., Bijotų k., Muziejaus g., T. J., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo M. Ž. priklausantį automobilį Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. T. J. pirmu pūtimu 08.46 val. nustatytas 3,08 promilių neblaivumas, antru pūtimu 10.16 val. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Automobilis išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Vairuotojas T. J. sulaikytas (1 t., b. l. 31-38).

Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Šilalės r., Bijotų k., Muziejaus g. Automobilis Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas nuvažiavęs nuo važiojamosios kelio dalies ir atsitrenkęs į pakelės griovyje esantį medį (Upynos kryptimi). Pakelėje kairėje pusėje ant pievos rastos automobilio padangų protektoriaus paliktos važiavimo krypties žymės. Apžiūrint automobilį rasta apgadinta jo visa priekinės dalies dešinė pusė, dešinės pusės sparnas, priekinis bamperis, priekiniai dešinės pusės žibintai. Už automobilio priekinės dalies dešinės pusės rastos įvairios duženos (2 t., b. l. 117-119, 121-127).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtos lytėjimo nuoplovos ir kvapo pėdsakai (2 t., b. l. 130-136).

Iš neblaivumo nustatymo akto, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 31 d., 8.46 val. T. J. nustatytas 3,08 promilių neblaivumas, o 10.16 val. 2.62 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 158-161).

Iš registracijos liudijimo, VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos nustatyta, kad automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2002 m.) savininkas yra M. Ž. (2 t., b. l. 120, 146-147). Iš pakvitavimo nustatyta, kad automobilis, jo registracijos liudijimas buvo grąžinti savininkui M. Ž. (2 t., b. l. 153-156).

Iš VšĮ Emprekis pažymos nustatyta, kad 2002 m. automobilio Audi A6 vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1860 eurų (2 t., b. l. 157).

Iš vairuotojų registro įrašo nustatyta, kad T. J. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (2 t., b. l. 162).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad T. J. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Jis 2023 m. gruodžio 31 d. apie 00 val. 15 min., Šilalės r., Bijotų k., Muziejaus g., vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, t. y. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jam 2023 m. gruodžio 31 d. 10 val. 16 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,62 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumas nustatytas alkotesterio parodymais. Vairavimo, sukelto eismo įvykį faktą patvirtina paties kaltinamojo parodymai bei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, liudytojo M. Ž. parodymai. T. J. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartoti alkoholinius gėrimus, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas.

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamųjų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Tas, kas padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Tas, kas padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tas, kas padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tas, kas padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Tas, kas padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Dėl T. J. skiriamų bausmių

T. J. padarė keturias nusikalstamas veikas: du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 145 straipsnio 1 dalis ir 281¹ straipsnio 1 dalis) bei du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 187 straipsnio 2 dalis ir 253 straipsnio 1 dalis). Visos nusikalstamos veikos baigtos. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad pripažįsta kaltę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, tačiau apklaustas teisme jis nepripažino esminių šio nusikaltimo aplinkybių, taip pat, teismas nenustatė nuoširdaus gailėjimosi dėl šio nusikaltimo padarymo, todėl dėl šios veikos nėra pagrindo nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę. T. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje padarė bendrininkų grupėje, taip pat šiuos nusikaltimus ir nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Kaltinamasis pripažino, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, o būdamas blaivus nusikalstamų veikų nebūtų padaręs. Aplinkybę, kad T. J. anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs patvirtina ir nukentėjusiųjų A. J. bei V. J., liudytojos R. V. bei kaltinamojo D. V. parodymai. Šią aplinkybę įrodo ir specialisto išvada, kuri patvirtina kad T. J. šlapime, paimtame 2023-06-16 rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, pregabalino, alfa-hidroksialprazolamo, pėdsakų alprazolamo, nustatyta mažiausia koncentracija 0,1 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis T. J. nusikaltimus padarė būdamas neteistas (esant išnykusiam teistumui) (4 t., b. l. 85-86). Jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu už vairavimą transporto priemonę esant neblaiviam, jam buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas 36 mėnesiams (4 t., b. l. 78-82). T. J. vykdo individualią veiklą (3 t., b. l. 182-184). Jis nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio yra Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo įskaitoje, jam nustatytos diagnozės: (F19.1, F19.2) psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas; priklausomybės sindromas; (F10.0, F10.2, F10.3) psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūkinė intoksikacija; priklausomybės sindromas; abstinencijos būsena; (3 t., b. l. 166). Iš specialisto išvados nustatyta, kad dėl šio susirgimo nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizės. Nurodyta, kad nėra medicininių duomenų, kad T. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad T. J. teisiamas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius tyčinius nusikaltimus, jam skirtinos su areštu ir terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (BK 55 straipsnis). Už nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje bei BK 253 straipsnio 1 dalyje skirtinos laisvės apribojimo bausmės su intensyvia priežiūra vieneriems metams – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad T. J. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., įpareigojant jį per penkis mėnesius atlyginti dalį nukentėjusiajam A. J. nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 1450 Eur, per visą bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos, nes kaltinamasis nurodė, kad jis gydosi priklausomybes ir sutinka toliau gydytis, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti. Teismo nuomone intensyvi priežiūra ir paskirti įpareigojimai darys teigiamą įtaką kaltinamojo T. J. elgesiui. Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirtina bausmė – bauda. Nors prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje kaltinamajam prašė skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas neturi pagrindo skirti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, nes kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Vien ta aplinkybė, kad T. J. nepripažino padaręs šios nusikalstamos veikos, negali būti pagrindas skirti jam griežčiausią bausmę. Juo labiau, kad už analogiško sunkumo nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, prokurorė prašė skirti laisvės apribojimo bausmę.

Nustatant bausmių dydžius, atsižvelgtina, į nustatytas anksčiau nurodytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje skirtini laisvės apribojimo bausmių dydžiai didesni nei BK 48 straipsnyje numatyti bausmių vidurkiai, nes jo veikoje nenustatyta atsakomybę lengvinančių, o nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, tai yra už BK 145 straipsnio 1 dalį skirtinas 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimas, už BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimas. Už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje skirtinas laisvės apribojimo bausmės dydis, artimas jos vidurkiui, tai yra 1 metams, nes kaltinamojo veikoje nustatyta ir atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė. Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtinas baudos dydis mažesnis nei BK 47 straipsnyje numatytas jos vidurkis, nes T. J. veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių. Skirtinas 64 MGL (3200 Eur) baudos dydis. Teismo vertinimu, tokio dydžio bausmės, atsižvelgus į paminėtas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra tinkamos bei proporcingos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant. Pažymėtina, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su laisvės apribojimo bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis). T. J. skirtina galutinė subendrinta bausmė - 64 MGL (3200 Eur) bauda ir laisvės apribojimas 2 metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis vienerių metų laikotarpiui, nustatant, kad T. J. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., bei įpareigojant jį per penkis mėnesius atlyginti dalį nukentėjusiajam A. J. nusikaltimu padarytos turtinės žalos, tai yra 1450 Eur ir per visą bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti.

T. J. buvo laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gruodžio 31 d., 9 val. 35 min. iki 2024 m. sausio 2 d., 8 val. 29 min. už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (3 t., b. l. 91-102). Todėl šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę – baudą, dvi sulaikymo paras prilyginant 4 MGL baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, į aplinkybę, kad iš jo priteistinas žalos atlyginimas, kad jam taikomas turto vertės konfiskavimas, teismas nustato 8 mėnesių laikotarpį baudai sumokėti, kuris skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl T. J. skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, kad T. J. 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo paskirta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, tai yra nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d., iki 2026 m.. rugpjūčio 1 d. Nusikaltimo padarymo metu, tai yra 2023 m. gruodžio 31 d., T. J. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, net kai asmuo yra praradęs teisę vairuoti kelių transporto priemones, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Todėl faktas, kad kaltinamasis neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neatgautų tam tikrą nustatytą laiką ateityje. Yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią teisę įgyti. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytinas atsižvelgiant į aplinkybę, kad kaltinamasis jau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai buvo nustatytas 1,12 promilių neblaivumas. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, kaltinamasis išvadų nepadarė. Siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą, jam skirtinas 4 metų specialios teisės atėmimo terminas, įskaitant tokią teisę įgyti. Skirtinos baudžiamosios poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaip buvo nurodyta anksčiau, kaltinamasis 2023 m. gruodžio 31 d. vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, taip pat po eismo įvykio vartojo alkoholį ir jam nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šis automobilis priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui, tai yra - M. Ž.. Nebuvo surinkta įrodymų, kad M. Ž. žinojo, jog neblaivus kaltinamasis naudosis jam priklausančia transporto priemone, ar būtų leidęs jam neblaiviam vairuoti jo automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas M. Ž. (t. 2, b. l. 153-156). Šiuo atveju iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertė. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų nustatyta, kad 2002 metų gamybos automobilio „Audi A6 „ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1860,00 Eurų, todėl ši pinigų suma išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl kardomųjų priemonių

T. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą palikti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, šios kardomosios priemonės panaikintinos (3 t., b. l. 127-131, 133-136, 148-151).

Dėl D. V. skiriamų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonės

Kaltinamasis D. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 145 straipsnio 1 dalis), vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 187 straipsnio 2 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 255 straipsnio 1 dalis). Visos nusikalstamos veikos baigtos. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje padarė bendrininkų grupėje, taip pat šiuos nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Aplinkybę, kad D. V. anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs patvirtina ir nukentėjusiojo A. J. bei kaltinamojo T. J. parodymai. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (4 t., b. l. 83-84). Jis yra dirbantis (3 t., b. l. 37-39).

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant, kad D. V. teisiamas pirmą kartą už nesunkų, apysunkį tyčinius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, jam skirtinos su areštu ir terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (BK 55 straipsnis). Už visas nusikalstamas veikas jam skirtinas laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra 8 mėnesiams – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. V. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., įpareigojant jį per penkis mėnesius atlyginti dalį nukentėjusiajam A. J. nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 1450 Eur, per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti. Teismo nuomone intensyvi priežiūra ir įpareigojimai darys teigiamą įtaką kaltinamojo D. V. elgesiui. Nors prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje kaltinamajam prašė skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas neturi pagrindo skirti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, nes kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Vien ta aplinkybė, kad D. V. nepripažino padaręs šios nusikalstamos veikos, negali būti pagrindas skirti jam griežčiausią bausmę.

Už nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje kaltinamajam skirtini laisvės apribojimo bausmių dydžiai didesni nei BK 48 straipsnyje numatyti bausmių vidurkiai, nes jo veikoje nenustatyta atsakomybę lengvinančių, o nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, tai yra už BK 145 straipsnio 1 dalį skirtinas 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimas, už BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimas. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje skirtinas laisvės apribojimo bausmės dydis, mažesnis nei jos vidurkis, tai yra 6 mėnesiams, nes kaltinamojo veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant. D. V. skirtina galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 metams su intensyvia priežiūra 8 mėnesiams – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. V. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., bei įpareigojant jį per penkis mėnesius atlyginti dalį nukentėjusiajam A. J. nusikaltimu padarytos turtinės žalos, tai yra 1450 Eur ir per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti.

Dėl turto konfiskavimo

Kaip buvo nurodyta anksčiau konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). D. V. ir T. J. veikdami kartu grasino nužudyti nukentėjusįjį A. J., tam panaudoję D. V. teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą - revolverį "ME 38 Compact-G" numeris (duomenys neskelbtini). Šis šaunamasis ginklas laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl jis iš D. V. konfiskuotinas. Pažymėtina, kad revolveris saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje pagal 2023 m. rugsėjo 6 d. kvitą B Nr. GN00000002056 (t. 2., b. l. 90-91).

Dėl kardomųjų priemonių

D. V. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (t. 3, b. l. 9-18).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 2900 Eur turtinei žalai atlyginti, ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 96-97).

A. J. ieškinyje nurodė bei teisme paaiškino, kad sudegus gyvenamajam namui, sudegė ir visi jame buvę daiktai: du televizoriai po 200 Eur vertės, du šaldytuvai po 200 Eur vertės, dujinė viryklė 150 Eur vertės, elektrinė viryklė 100 Eur vertės, elektrinis pjūklas 200 Eur vertės, dviratis 100 Eur vertės, trys lovos po 50 Eur, stalas 50 Eur vertės, bufetas 150 Eur vertės, spinta 100 Eur vertės, įvairūs įrankiai, kurių bendra vertė 100 Eur, taip pat rūbai, indai, patalynė, kurių bendra vertė 1000 Eur. Teigia, kad patyrė 2900 Eur turtinę žalą.

Taip pat, nurodė, kad dėl grasinimo nužudyti, namo sudeginimo, jis patyrė ypatingai didelį išgąstį, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Po nusikaltimo įvykdymo suprastėjo jo sveikata, atsirado širdies problemos, nemiga, baimė. Kreipėsi pas gydytojus, vartojo vaistus, nustatė kažkokią depresiją, didelį išgąstį. Iki įvykio jokių baimių nejautė, daug metų gyveno vienas vienkiemyje ir jam labai patiko. Šiuo metu nuomojasi butą Skaudvilėje, savo namų nebeturi. Jam buvo padaryta neturtinė žala.

Kaltinamieji su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka, nurodo, kad jie nepadegė namo ir nėra atsakingi už sudegusius daiktus. Pripažįsta iš dalies nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Sutinka atlyginti 3000 neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies.

Dėl turtinės žalos

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Turtinė žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę.

Nukentėjusysis turtinę žalą kildina iš gaisro metu sugadintų, sunaikintų daiktų vertės. Įvertinus nukentėjusiojo nurodytus nuostolius ir jų dydį bendrame kontekste su kita bylos medžiaga, tai yra su 2023 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėse bei Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktoje medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiojo nurodytas turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis, teisme prisiekęs sakyti tiesą, ir būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad gaisro metu buvo sunaikinti ieškinyje nurodyti daiktai, nurodė realias šių daiktų kainas, jos nėra nepagrįstai didelės. Kad nukentėjusysis turėjo anksčiau nurodytą buitinę techniką, baldus, namų apyvokos daiktus, dviratį, įrankius patvirtino ir liudytojos B. G. bei R. L..

Tarp kaltinamųjų bendrai atliktų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiojo naudai priteistina 2900 Eur.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti turi teismas. Pagal CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Šiuo atveju buvo pasikėsinta į nuosavybę bei sukeltas pavojus žmogaus gyvybei ir sveikatai.

Šioje byloje anksčiau ištirti įrodymai patvirtina, kad A. J. nukentėjo nuo kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų. Jie grasino šaunamuoju ginklu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, padegė nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, kuriame tuo metu buvo nukentėjusysis ir sunaikino jo turtą. Nukentėjusysis daug metų gyvenęs savo gyvenamojoje vietoje, buvo priverstas išsikelti į kitą nuomojamą būstą. Akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė didelį išgąstį, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus. Yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala.

Spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad po įvykio suprastėjo nukentėjusiojo psichinė ir fizinė sveikata, pablogėjo miegas, atsirado nerimas, baimė, jis vartojo gydytojo priskirtus vaistus. Tačiau pažymėtina, kad teismui nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, kurie pavirtintų blogą nukentėjusiojo sveikatos būklę šiuo metu ir, kad ši būklė atsirado dėl padarytų nusikaltimų jo atžvilgiu. Taip pat teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį - 2900 Eur, taip pat į kaltinamųjų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Kaltinamieji yra darbingo amžiaus, todėl privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiojo veiksmai būtų prisidėję prie žalos atsiradimo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, šiuo atveju reali ir įrodyta yra 6 000 Eur dydžio neturtinė žala, kuri atitinka anksčiau įvardintus, įstatyme numatytus kriterijus bei teismų praktiką, ji priteistina solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestina.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti A. J. civilinį ieškinį, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Romos Kiselevičienės 2024 m. sausio 5 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. V. nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kadangi nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina turtinė ir neturtinė žala, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų 2024 m. balandžio 24 d. pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro: už T. J. paskirtą gynėją V. Skladaitį – 375,00 Eur, už D. V. paskirtą gynėją V. J. – 465,37 Eur (4 t., b. l. 110-118).

Šioje byloje kaltinamajam T. J. gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jam turint psichinių trūkumų dėl ko negalėjo pasinaudoti savo teise į gyybą, o kaltinamajam D. V., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, esant tarp kalinamųjų gynybos interesų prieštaravimų. Advokatų dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme buvo būtinas, jis nepriklausė nuo kaltinamųjų valios, todėl nurodytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų neišieškotinos.

Dėl daiktų ir dokumentų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - nuodėgulių ėminys talpoje Nr.035349180, degtukai (3 vnt.) ir žiebtuvėlis (paketas Nr. 493315), palaidinė-marškinėliai (paketas Nr. 006472), džinsinės kelnės (paketas Nr. 006475), striukė-džemperis (paketas Nr. 006474), sportinių batų porą (paketas Nr. 006473), lytėjimo nuoplovos (vokas Nr. 005122 ir Nr. 005123), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023 m. liepos 26 d. aktą Nr. PD -00000005623, 2023 m. lapkričio 9 d. aktą Nr. PD -00000014198, 2024 m. sausio 22 d. aktą Nr. PD -00000019492, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (2 t., b. l. 77-80, 103-105, 139-141).

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kvapų pėdsakai, saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (2 t. b. l. 137-138).

Dokumentai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskai (2 vnt.) su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis vienerių metų laikotarpiui, nustatant, kad T. J. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis vienerių metų laikotarpiui, nustatant, kad T. J. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., įpareigojant jį per penkis mėnesius atlyginti dalį nukentėjusiajam A. J. nusikaltimu padarytos turtinės žalos, tai yra 1450 Eur, per visą bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad T. J. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 64 MGL (3200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnes laisvės apribojimo bausmes, pridėti 64 MGL (3200 Eur) baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 64 MGL (3200 Eur) baudą ir laisvės apribojimą 2 metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis vienerių metų laikotarpiui, nustatant, kad T. J. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., bei įpareigojant jį per penkis mėnesius atlyginti dalį nukentėjusiajam A. J. nusikaltimu padarytos turtinės žalos, tai yra 1450 Eur, per visą bausmės laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti.

Įskaityti į paskirtą bausmę – baudą laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 31 d. 9 val. 35 min. iki 2024 m. sausio 2 d. 8 val. 29 min., dvi laikino sulaikymo paras prilyginant 4 MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad galutinė 60 MGL (3000 Eur) bauda turi būti sumokėta per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtis – baudžiamoji byla Nr. 1-192-760/2024. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui.

Išaiškinti T. J., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti T. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš T. J. konfiskuotino turto, automobilio "Audi A6", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1860 Eur.

Išaiškinti, kad 1860 Eur suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas“ (būtina nurodyti bylos numerį – Nr. 1-192-760/2024). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti T. J., kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nesumokėta arba nepervesta konfiskuotina suma bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

Palikti T. J. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus šią bausmę vykdyti, šias kardomąsias priemones panaikinti ir grąžinti T. J. asmens dokumentą – pasą.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis aštuonių mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad D. V. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis aštuonių mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad D. V. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., įpareigojant jį per penkis mėnesius atlyginti dalį nukentėjusiajam A. J. nusikaltimu padarytos turtinės žalos, tai yra 1450 Eur, per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. V. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis aštuonių mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad D. V. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., bei įpareigojant jį per penkis mėnesius atlyginti dalį nukentėjusiajam A. J. nusikaltimu padarytos turtinės žalos, tai yra 1450 Eur, per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti iš D. V. C kategorijos šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro revolverį "ME 38 Compact-G" numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje pagal 2023 m. rugsėjo 6 d. kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini).

Palikti D. V. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti kardomąsias priemones panaikinti ir grąžinti D. V. asmens dokumentus – pasą ir asmens tapatybės kortelę.

Tenkinti nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį iš dalies.

Priteisti iš T. J. ir D. V. solidariai nukentėjusiajam A. J. 2900 Eur turtinei žalai ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Palikti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Romos Kiselevičienės 2024 m. sausio 5 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. V. nekilnojamajam turtui esančiam Alyvų g. 4, Būtenių k., Skaudvilės sen., Tauragės r. iki visiško nukentėjusiajam A. J. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Sunaikinti daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nuodėgulių ėminį talpoje Nr.035349180, degtukus (3 vnt.) ir žiebtuvėlį (paketas Nr. 493315), palaidinę-marškinėlius (paketas Nr. 006472), džinsines kelnes (paketas Nr. 006475), striukę-džemperį (paketas Nr. 006474), sportinių batų porą (paketas Nr. 006473), lytėjimo nuoplovas (vokas Nr. 005122 ir Nr. 005123), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023 m. liepos 26 d. aktą Nr. PD-00000005623, 2023 m. lapkričio 9 d. aktą Nr. PD -00000014198, 2024 m. sausio 22 d. aktą Nr. PD-00000019492.

Sunaikinti daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kvapų pėdsakus, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje.

Palikti prie bylos dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskus (2 vnt.) su vaizdo įrašais.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.