- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-08
- Bylos Nr.
- ATP-840-81/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00037-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo J. S. skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio (toliau – Institucija) vyresnysis patrulis surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. sausio 18 d., apie 11 val. 20 min., Varėnos r. kelyje Nr. 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 17 ir 26 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje.
J. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę), bet jo kaltė dėl šio pažeidimo neįrodyta, o įrodyta kaltė dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 ² str.1 d. (pavojingas vairavimas).
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimu J. S. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 ² str. 1 d. ir jam paskirta 600 (šešių šimtų) Lt. bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
J. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-06-13 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti bei priteisti jo naudai bylinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliantas mano, kad jo veikos perkvalifikavimas iš ATPK 130 str. 1 d. į ATPK 124² str. 1 d. yra neteisėtas ir neatitinka teismų praktikos. Pagal LVAT praktiką, byla gali būti nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris yra nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Peržengtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos bei pažeista traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą <...> yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą neteisėtu. Apelianto nuomone, teismas netinkamai nagrinėjo ir vertino įrodymus dėl, tariamai, jo viršyto greičio, ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą byloje dėl KET 133 p. pažeidimo. Teismas neleistinai interpretavo kaip vieną iš pagrindinių KET 133 punkto pažeidimo įrodymų jo paaiškinimus, jog jis skubėjo ir dėl to gal kažkiek viršijo leistiną greitį (galimai važiavo apie 100-110 km/h greičiu). Apeliantas to kategoriškai neteigė (nepripažino), tačiau išsakė nuomonę, kad taip galėjo būti. Teismas suteikė nepagrįstai didelę įrodomąją vertę sustabdžiusių policijos patrulių D. A. ir L. B. išsakytai, tačiau nepagrįstai greičio matavimais (įrodymais) nuomonei, kad jo vairuojamas automobilis „viršijo leistiną greitį ir važiavo didesniu, nei leistinas greitis", nors greičio viršijimas nebuvo nei matuojamas nei nustatytas matavimo priemonėmis ir dėl greičio viršijimo jam nebuvo surašytas ATP protokolas. Pareigūnai nesilaikė Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta „Policijos patrulių veiklos instrukcijos", todėl aplinkybė, jog „audio ir video įrangos įjungimas nurodytame policijos automobilyje galimas tik jam sustojus ir automobilio bagažinėje įjungus šią įrangą" neturi bylai teisinės reikšmės, kadangi tariamas greičio pažeidimas ir apelianto automobilio persekiojimas privalėjo būti įrodinėjami ATP protokolu (kuris jam nebuvo surašytas), greičio matavimo prietaiso bei automobilinės vaizdo ir garso fiksavimo įrangos (kurie nebuvo įjungti) parodymais, pokalbių tarnybine radijo stotimi įrašu (kuriame yra užfiksuotas tik vienkartinis be jokių paaiškinimų patrulio pranešimas apie apelianto automobilio markę, valstybinį numerį) ir kitais įvykio fiksavimo įrodymais, bet ne pažeidusių Policijos patrulių instrukciją pareigūnų asmenine nuomone. Teismas netinkamai vertino, kaip jo vairuojamo automobilio greičio pažeidimo įrodymą, policijos automobilio telemetrinius duomenis, nes norėdami pasivyti apelianto automobilį, policijos patruliai turėjo važiuoti didesniu, nei apeliantas, greičiu, todėl policijos automobilio greičio telemetriniai duomenys savaime neįrodo jo automobilio judėjimo greičio.
Dėl KET 191 p. pažeidimo (nepraleidimo policijos automobilio, važiavusio su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, garsine sirena). Apeliantas mano, kad teismas padarė netinkamą išvadą dėl KET 191 str. pažeidimo: kad jis nesulėtino greičio ir nesustojo „praleisti policijos automobilį, važiuojantį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, garsine sirena", nes pats teismas nustatė, kad išvažiuodamas į 128 kelią apeliantas nematė policijos automobilio su įjungtais švyturėliais ir judėjo priešinga nuo jų (patrulių) kryptimi" bei „sustojo, kai pamatė iš paskos atvažiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir garsine sirena.“ Teismas taip pat nustatė, kad patrulių D. A. ir L. B. aiškinimas dėl apelianto automobilio stabdymo aplinkybių „buvo nevisiškai vienodas".
Dėl KET 106 p. pažeidimo (nesaugus kitų automobilių lenkimas trukdant kitiems eismo dalyviams). Apeliantas neginčija, kad buvo aplenkęs keletą kitų transporto priemonių, tačiau byloje nėra duomenų nei apie jų judėjimo greitį, nei kad jų aplenkimas buvo nesaugus ir sukėlė pavojų joms ar priešinga kryptimi judėjusioms transporto priemonėms. Byloje surinkti duomenys neįrodo, kad jo vairavimas sukėlė pavojų jį sustabdžiusiam policijos patrulių automobiliui, kadangi patrulio L. B. parodymais, policijos automobilis „su J. S. vairuojamu automobiliu susilygino tik prieš pat sustabdant automobilį", ir apeliantas iškart pakluso policijos reikalavimui sustoti, t.y. jo kaltė dėl KET 106 p. pažeidimo neįrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatavo faktą, jog byloje yra surinkti ir ištirti visi įrodymai dėl KET galimo apelianto pažeidimo aplinkybių „o galimybės jas ištirti kitais įrodymais išnaudotos (nežinomi kiti asmenys, kurie galėtų tokias aplinkybes aiškinti)" todėl nutarimas dėl pritaikytos atsakomybės pagal ATPK 124² str. 1 d. už KET 106,133 ir 191 punktų pažeidimą yra naikintinas kaip nepagrįstas ir dėl to neteisėtas.
Apeliantas mano, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai. Dėl to pasinaudojo savo teise gintis nuo įtarimo ir, neturėdamas tam pakankamai teisinių žinių, pasitelkė advokato pagalbą. ATPK nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo išlaidos ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Dėl to ankstesnėje ATP bylų nagrinėjimo praktikoje teismai paprastai laikėsi pozicijos, kad atsakomybėn traukiamam asmeniui bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos nekompensuojamos, net ir tuo atveju jei šis asmuo buvo patrauktas atsakomybėn nepagrįstai. Pastaruoju metu teismų praktika šiuo klausimu keičiasi, ir tai teismai pagrįstai motyvuoja pamatinėmis LR Konstitucijos nuostatomis ir Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Nustačius, kad administracinė atsakomybė jam buvo taikoma nepagrįstai, jis mano, kad turi konstitucinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi jis nepateikė išlaidų dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme duomenų, prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Atsiliepimo į skundą nepateikta.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti LR ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad LR ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-248/2012).
Pažymėtina, kad LR ATPK 284 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi ,įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Be to, įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-248/2012). Minėtos teisės normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N662-2703/2009, 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-248/2012). Teismui nesuteikiama teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (žr. LVAT „Administracinių teismų praktika“ Nr. 13, p. 29-30), kas šiuo atveju buvo padaryta.
Šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjo veiką iš LR ATPK 130 str. 1 d. perkvalifikuojant į LR ATPK 124² str. 1 d. buvo pažeista jo teisė į gynybą ir jis nubaustas už veiką, kuri net nebuvo įvardinta ir teisiškai kvalifikuota administracinio teisės pažeidimo protokole, tuo pažeidžiant LR ATPK 284 straipsnio reikalavimus.
Administracinio teisės pažeidimo protokole J. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. sausio 18 d., apie 11 val. 20 min., Varėnos r. kelyje Nr. 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 17 ir 26 punktų reikalavimus ir padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str.1d. (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę). J. S. neigė savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. ir teismas konstatavo, kad J. S. kaltė dėl šio pažeidimo neįrodyta. 2013-06-13 teismo nutarimu jis buvo nubaustas už LR ATPK 124 ² str. 1 d. (pavojingą vairavimą). Pažymėtina, jog LR ATPK 124 ² str. 1 d. pareiškėjui nebuvo inkriminuotas, ši aplinkybė kaip tam tikras pažeidimas teisme nebuvo nagrinėjama, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo nubaudimas už tokią veiką jam buvo staigmena, jis buvo nubaustas už tai, kuo nebuvo kaltinamas, negalėjo dėl to pasirengti tinkamai gynybai ir nuo tokio kaltinimo nesigynė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad J. S. būtų buvęs įspėtas apie galimą jo pažeidimo perkvalifikavimą pagal kitą straipsnį, numatantį atsakomybę už iš esmės kitokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą, nei nurodytasis administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat nenustatyta, kad teismas būtų suteikęs teisę jam ir jo įgaliotam atstovui prašyti pertraukos dėl galimo pažeidimo perkvalifikavimo, todėl konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos J. S. teisės į gynybą ir tinkamą procesą.
Aukštesniojo teismo nuomone nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padarytas esminis procesinių teisės normų pažeidimas, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Nustačius, kad pirmosios instancijos nutarimas yra naikinamas dėl procesinių pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja kitų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimą panaikinti ir J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.