Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-06 · Byla Nr. TS-87-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
TS-87-716/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nuteistasis
M. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-87-716/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. spalio 3 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) priėmė sprendimą netaikyti M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas M. G. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog Komisija atsižvelgė į tai, kad jo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika 74 balai, kad jis teistas 5 kartus, bet neatsižvelgė į tai, kad jis vedęs, turi žmoną, vaiką, turi darbo pasiūlymą, kad kiek gali, tiek moka skolą, mokosi 12 – oje klasėje, atliko gerbūvio darbus, lankė kursus, nurodė, kad šeimoje buvo nelaimė – mirė brolis. Teigia, kad bendrauja su šeima, yra atlikęs ilgą bausmės dalį, per kurią suprato šeimos svarbą. Nurodo, kad gailisi dėl jam paskirtos nuobaudos, kurią gavo už tai, kad sužinojęs apie nelaimę šeimoje užsirūkė. Nori įrodyti savo elgesiu, kad pasikeitė, pasižada daugiau nenusikalsti ir pradėti normalų gyvenimą su šeima, teigia, kad nukentėjusiojo atsiprašė, jam šis atleido, nurodo, kad dalis Komisijos įžvelgė, kad jis yra pasikeitęs ir siūlė taikyti lygtinį paleidimą, kad greičiau adaptuotųsi laisvėje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.). Tokiu būdu, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitiktų formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir būtų įvertinta, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas spręsdamas nuteistojo prašymą (šiuo atveju skundą) atsižvelgia į socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, jos pokyčius, taip pat teisingumo principo įgyvendinimą bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.

M. G. nuteistas 2017 m. gegužės 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, jam skirta subendrinta bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė skirta 3 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2016 m. rugpjūčio 28 d., bausmės pabaiga 2019 m. rugpjūčio 28 d.

Įvertinęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarime išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų.

Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertintos nuteistojo vykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir psichokorekcinėse programose, turima gyvenamoji vieta laisvėje, palaikomi ryšiai su artimaisiais. Tokiu būdu apelianto motyvai dėl šeimyninių aplinkybių neįvertinimo yra nepagrįsti.

Komisija teisingai nustatė ir vertino, kad M. G. ankščiau teistas 5 kartus, pagal ankstesnius nuosprendžius bausmės vykdymo atidėjimas jam taikytas 1 kartą, šio sąlygų nepažeidė, tačiau 1 kartą nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas ir šio sąlygas jis pažeidė, net padarė naują nusikalstamą veiką. Tokios aplinkybės verčia daryti išvadą, kad ankstesnis ankstyvas nuteistojo paleidimas iš įkalinimo įstaigos tinkamai bausmės tikslų neįgyvendino, dėl ko šį kartą būtina užtikrinti tokį bausmės atlikimo laiką, kad nekiltų jokių abejonių dėl nuteistojo galimybės nusikalsti pakartotinai. Dėl teismas pripažįsta, kad šiuo metu nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra per didelė tam, kad būtų pripažįstama galimybė jį auklėti ir prižiūrėti neizoliuotą nuo visuomenės.

M. G. būdamas įkalintas Vidaus tvarkos taisykles pažeidė 4 kartus. Reikšminga tai, kad po paskutinio nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo 2018 m. spalio 3 d., M. G. nesugebėjo tinkamai kontroliuoti savo elgesio ir įrodyti, kad gali nedaryti pažeidimų, nes 2017 m. spalio 31 d. jam buvo skirta nauja nuobauda, kuri šiuo metu galioja. Pažeidimo motyvas dėl žinios apie brolio netektį šiuo atveju negali būti ir nėra pakankamas pagrindas pateisinti neteisėtą elgesį, kuris rodo, kad net būdamas įkalintas nuteistasis negeba tinkamai kontroliuoti savo elgesio, dėl ko kyla grėsmė jo neteisėtam elgesiui pasireikšti ir laisvėje.

Komisija priimdama nutarimą vertino tai, kad M. G. už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu, yra skatintas 2 kartus. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“. Tokiu būdu buvo įvertintas nuteistojo elgesys dėl rekomendacijų vykdymo priimant ankstesnį 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo (netaikymo) nuteistajam.

2018 m. rugsėjo 5 d. pažymoje dėl vykdomųjų dokumentų nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 7445,66 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 24,00 Eur. Visgi darbui įkalinimo įstaigoje prašymo nuteistasis nėra pateikęs.

Teismas nustatė, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso ne žemai, bet vidutinei rizikos grupei - 74 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 45 balus, dinaminiai - 29 balai. Teismas vertina nuteistojo M. G. pažangą, mažėjančią jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pastebi, kad ji nuo paskutinio karto sumažėjo tik 4 balais, išlieka vidutinė rizikos grupėje ir iki minimalios žemos grupės ribos (40 balų) turi didelį atotrūkį. Tokias aplinkybes teismas vertina kaip neatitinkančias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies numatytų sąlygų, kad M. G. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kad) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laisvėje tikrai laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad M. G. turi galiojančių nuobaudų, nepriklauso žemos rizikos grupei, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat atsižvelgus į nusikaltimų pobūdį (paskutinis teistumas dėl smurtinių veikų), elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, likusią neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, teismas pripažįsta, kas Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisingas. Teismas pritardamas komisijos išvadoms pripažįsta, kad M. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu M. G. dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis to nepakanka išvadai, jog M. G. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir gali toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas pastebi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgiama ne vien į nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, tačiau įvertinti ir kiti jau minėti požymiai, nuteistojo asmenybė, elgesys.

Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad M. G. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus, ką patvirtina jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas ir taikytos nuobaudos bausmės atlikimo metu.

Tokiu būdu teismas įvertinęs teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, humanizmo principus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą probacijos sistemos Lietuvoje koncepciją, jos įgyvendinimo priemones, Europos tarybos Ministrų kabineto rekomendacijas, vadovaudamasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų teisės normomis pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 59 - 187 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo M. G. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

M. G. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas