Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2020 m. liepos 22 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą automobilį. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja buvo įvardinta kaltinamojo žmona S. G..

Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja S. G. pripažino, kad po minėto įvykio kaltinamasis labai pergyvena. Ji galėtų daryti teigiamą įtaką savo vyrui, nes jų santykiai glaudūs.

Iš 2020-07-22 Tarnybinio pranešimo matyti, kad yra pradėtas ikiteisminio tyrimas (1 t., b. l. 1-2).

Iš 2020-07-22 Tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) sulaikytas neblaivus vairuotojas (1 t., b. l. 8).

Iš 2020-07-22 Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. G. pirmu matavimu nustatyta 1,95 prom. neblaivumo būsena (1 t., b. l. 27).

Iš 2020-07-22 Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. G. antru matavimu nustatyta 1,93 prom. neblaivumo būsena (1 t., b. l. 28)

Iš 2020-07-22 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22).

Iš „VĮ Regitra“ duomenų, matyti, kad VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas nuo 2017-09-14 yra D. G., tačiau savininkas nurodomas AB “(duomenys neskelbtini)” (1 t., b. l. 42).

Všį „Emprekis“ duomenimis, VW Passat universalo (gamybos periodas 2005-2009 m.) pasirinkti 2007 m, vidutinė kaina Lietuvoje 3075 eurai (be PVM) ir 3720 eurų (su PVM) (1 t., b. l. 43)

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Teismo vertinimu D. G. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai byloje esančiu neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyta 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo žmonos prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateikto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad nors kaltinamasis ankščiau teistas išraše nurodomu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 2 metams, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, teistumas dabar nagrinėjamojoje byloje įvykio metu buvo išnykęs, todėl laikytina, kad kaltinamasis dabar nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą, ir kad tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis santykis jau yra pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas). Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, kaltinamasis šią sąlygą atitinka, nors jis ankščiau teistas, tačiau šiuo metu jo teistumas yra išnykęs, be to, jis, nors ir anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau, šiuo metu akivaizdžiai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, be to, kaltinamojo šeima laukiasi kūdikio. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu bei gyvenime, ką paliudijo ir jo žmona. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo žmona. Ji išsakė neigiamą požiūrį į kaltinamojo įvykdytą nusikaltimą. Laiduotoja nurodė, kad jos ir kaltinamojo santykiai yra glaudūs. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja S. G. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti pastarajam teigiamą įtaką, nes kartu gyvena ir palaiko glaudžius tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas D. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką D. G. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – dveji metai.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnyje numatyto konfiskuotino turto požymius. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam D. G., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. G. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra „(duomenys neskelbtini) “. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia ir į tai, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, ir nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, dėl to taikyti konfiskavimą netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes iš kaltinamojo D. G. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 3720 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas „VĮ Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. G. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo žmonos S. G. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. G. išieškoti automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3720 Eur (trys tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų).

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. D. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti D. G., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti S. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.