Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

2022-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-343-1104/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
A20.-343-1104/2022
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00038-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Dmitrij Rancev (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Migracijos departamentas prie VRM
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-343-1104/2022Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00038-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui A. A., jo atstovui advokatui Dariui Karveliui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovui Dariui Juodeliui,

vertėjui Helme Elrawas,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dariaus Karvelio skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, apeliantas) skundas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta apgyvendinti A. A. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

Šalies argumentai

2. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjas buvo apklaustas, jį taip pat apklausė advokatas. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo religija yra krikščionis koptas. (duomenys neskelbtini) jis turėjo verslą, daug turto. Jo kaimynystėje gyveno musulmonai, jam pradėjo grasinti asmuo vardu B. A., jis kreipėsi į policiją, tačiau policija atsisakė kelti bylą. Vėliau dingo jo žmona, jis informacijos apie ją neturi iki šiol, tačiau juos informavo, kad ji pakeitė religiją ir nusprendė palikti namus. Jis kreipėsi į teismą, kuriame jam buvo nurodyta, kad jis turėtų atsisakyti savo verslo (alkoholio prekybos), taip pat pakeisti religiją, tuomet jo žmona grįš namo. Vėliau asmuo vardu B. A. nurodė, kad šeima turi pakeisti religiją, kitaip bus pagrobti vaikai. Šis pokalbis buvo įrašytas ir pateiktas teismui. B. A. buvo sulaikytas, tačiau po 2 parų paleistas. Vėliau jie sužinojo, kad yra pakeista jo vaikų religija bei vardai į musulmoniškus, tai matomai, buvo padaryta pasinaudojant pagrobta žmona. Pažymi, kad šalyje teisėjai, taip pat policininkai yra musulmonai, todėl jų sprendimai yra šališki. Dėl saugumo jis vaikus atidavė į krikščionišką stovyklą, kurios veikia (duomenys neskelbtini) tam, kad apsaugoti nuo religinio persekiojimo nukentėjusius vaikus. Jie keitė stovyklas, taip pat persikėlė gyventi į kitą miestą, tačiau juos persekiojantys žmonės juos surado. Jo namai buvo apvogti, taip pat apvogta ir banke buvusi saugykla, paimant visus vertingus daiktus, brangenybes ir t.t. Dėl to jie 2010 metais išvyko į Rusiją, kur jie buvo įrašyti į pabėgėlių įskaitą, kai suteikto statuso terminas pasibaigė jie kreipėsi į valdžios institucijas dėl jo pratęsimo, vėliau apskundė jų neigiamus sprendimus. Pabėgėlio statusas buvo pratęstas 1 metams, tačiau jis pasibaigė ir jie nusprendė vykti į Baltarusiją, o vėliau atvyko iki sienos su Lietuvos Respublika, ją kirto, kur buvo sulaikyti. Jis pateikė savo pasą, kurio galiojimas pasibaigęs — jis kreipėsi į pasiuntinybę dėl termino pratęsimo, tačiau buvo nurodyta, kad ji bus pratęsta tik su naujais musulmoniškais vardais, ko jie atsisakė. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) veikia tam tikra grupuotė, kuri persekioja kitatikius, o valdžios institucijos su tuo nekovoja (b. l. 2).

5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš karto atvykęs pasiprašė prieglobsčio, pareigūnams pateikė savo pasą. Patikslino, kad pateikė paso originalą, ne kopijas, ir kitus dokumentus, kuriuos turėjo iš Rusijos. Paaiškino, kad 12 metų gyveno Rusijoje, ten buvo pasiprašęs prieglobsčio, 3 metus turėjo leidimą gyventi, po to pratęsė leidimą gyventi dar 1 metams, o toliau nebepratęsė, todėl jis, užsienietis, Rusijoje likusį laiką gyveno nelegaliai. Paaiškino, kad pats ieškojo pasienyje kur yra pareigūnai ir iš karto pasiprašė prieglobsčio. Patvirtino, kad sieną kirto nelegaliai, tačiau nurodė neturėjęs kito pasirinkimo, jam Rusijoje buvo nebesaugu gyventi. Visi tuo metu su juo kirtę asmenys taip ėjo. Savo kilmės šalį, (duomenys neskelbtini), taip pat paliko dėl grasinimų. Paaiškino, kad Migracijos departamento sprendime, kuriuo atmestas jo prieglobsčio prašymas, neanalizuoti jo atvykimo į Lietuvą motyvai. Nurodė, kad jam 53 metai, atvyko su dukra, nori, kad dukra galėtų tęsti mokslus, ir jie galėtų čia gyventi. Paaiškino, kad dukrai 20 metų, sūnui, kuris liko Maskvoje – 24 metai. Paaiškino, kad prašo leisti gyventi pas draugą, kuris jam yra artimas. Paaiškino, kad skundė Rusijos priimtus sprendimus, kuriais nepratęstas jo leidimas gyventi, tačiau viskas Rusijoje trunka labai ilgai.

6. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendimas apgyvendinti užsienietį be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje iš esmės grįstas motyvais, kad užsienietis nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei, kad užsienietis nebendradarbiauja su pareigūnais, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad užsienietis yra pateikęs savo asmens dokumentą. Patikslino, kad pats nėra matęs originalaus užsieniečio dokumento, tik tas kopijas, kurias jam užsienietis atsiuntė ir kurias perdavė teismui. Nurodė, kad turimomis žiniomis, užsienietis pasą yra pateikęs pareigūnams.

Atsiliepimas

7. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Pažymėjo, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpi ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją i Lietuvos Respublika ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

8. Atsiliepime nurodoma, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių. Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendinio priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybe patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

9. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2022 m. sausio 13 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymima, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 4 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pažymi, kad pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės ar bet kokio kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, todėl nėra įmanoma nustatyti jo tapatybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, klaidinanti informacija), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Mano, kad skundo teiginiai nepagrįsti. Visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Visų antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymi ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Rusijos Federaciją, ten kurį laiką gyveno, 2011 m. Rusijos Federacijoje jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas gyventi 3 metams, vėliau statusas nebuvo pratęstas, tuomet išvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Apibendrinus išdėstytą informaciją mano, jog Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamo atsakymo kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą atsakymą neteisėtu ar nepagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Departamentas mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9-10).

11. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad užsienietis apgyvendintas be teisės laisvai judėti pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies pagrindais, t. y. užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, sieną kirto neleistinoje vietoje, iš karto nepaprašė prieglobsčio. Nurodė, kad užsienietis Rusijoje turėjo prieglobstį, tačiau vis tiek nusprendė keliauti į kitas šalis. Nurodė, kad tai, jog pasibaigė leidimas gyventi Rusijoje, nereiškia, kad automatiškai pasibaigia ir suteiktas prieglobstis. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas sprendimas dėl apgyvendinimo be teisės laisvai judėti, o ne dėl sulaikymo, tačiau skundas orientuojamas į sulaikymo priemonės pakeitimą. Dėl asmens dokumento paaiškino, kad jei būtų užsienietis pateikęs asmens dokumentą, nebūtų buvęs priimtas atitinkamas sprendimas, tačiau atstovo turimomis žiniomis, paso užsienietis nėra pateikęs.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

12. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

13. Byloje nustatyta, kad užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2022 m. sausio 13 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 4 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo Įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

14. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.

15. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė gyvenęs 12 metų Rusijos Federacijoje, ten turėjęs leidimą gyventi 4 metus, taip pat ten buvo pasiprašęs prieglobsčio. Aiškindamas motyvus, dėl kurių jis, turėdamas suteiktą prieglobstį Rusijos Federacijoje, neteisėtai kirtęs sieną atvyko į Lietuvos Respubliką, nurodė tik tai, kad jam buvo grasinama, tačiau daugiau konkrečių į Lietuvos Respubliką atvykimo motyvų užsienietis nenurodė, tuo pačiu, skunde taip pat iš esmės nurodomi motyvai užsieniečio išvykimo iš (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją. Pažymėtina ir tai, kad užsieniečio teismui pateikto paso, kuris negalioja, kopijoje yra tik jo dukros viza, tačiau jo paties vizos nėra – kas taip pat kelia klausimą, kokiu teisiniu pagrindu užsienietis buvo atvykęs į Rusiją. Pažymėtina ir tai, kas kritiškai vertintinas užsieniečio paaiškinimas, kad ir Rusijoje jam pasidarė nesaugu, jeigu jo sūnus pasiliko Rusijoje (kodėl sūnui – saugu, o užsieniečiui – nesaugu). Teismas taip pat pažymi, kad užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, nėra prilyginama suėmimui.

16. Pareiškėjas prašo leisti jam apsigyventi pas Lietuvoje gyvenantį draugą – M. I. G. F., kuris gyvena Lietuvoje ir turi Lietuvos Respublikos pasą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad minimas asmuo yra jo artimas draugas. Tokį pareiškėjo ryšį su minimu draugu teismas vertina kaip nutolusį. Taip pat, minimas draugas neturi jokių svertų ar įgaliojimų kontroliuoti pareiškėjo buvimo vietą, todėl manytina, kad draugas neužtikrintų pareiškėjo kontrolės ir negarantuos, kad pareiškėjas nemėgins bėgti ir slėptis.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytą, bei tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvą neteisėtai kirsdamas sieną, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikomas pareigūnų, neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, spręstina, kad Migracijos Departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsniu, 140⁸ straipsnio 3, 5 dalimis,

nusprendžia:

netenkinti (duomenys neskelbtini) piliečio A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dariaus Karvelio skundo dėl 2021 m. gruodžio 9 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Dmitrij Rancev