Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2010 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį 25 MGL dydžio bauda;

2) 2018 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 48 MGL bauda;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. gegužės 10 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Laisvės pr. ir Parodų g. sankirtoje, vairavo automobilį „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jį sustabdę pareigūnai nustatė jam 2.16 prom. neblaivumą.

2025 m. gegužės 10 d. specialisto P. Š. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodoma, kad 2025 m. gegužės 10 d., Vilniuje, Laisvės pr. ir Parodų g. sankirtoje buvo vykdoma vairuotojų blaivumo kontrolė. Kontrolės metu specialistas D. B. sustabdė automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrino vairuotoja su bekontakčiu detektoriumi ARSM-0027, kuris parodė, kad vairuotojo iškvėptame ore galimai yra alkoholio. Kaip paaiškėjo vėliau, automobilį vairavo S. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją alkotesteriu ARJD-0002, pirmo pūtimo metu nustatyta 2.16 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 2.33 prom. girtumas. Vairuotojas S. Š. aiškino, kad alkoholį vartoja jau 3 dienas, pats paaiškino, kad šiuo metu niekur nedirba, oficialiai registruotas Vilniaus miesto savivaldybėje. Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu: Minsko pl. 21, Vilnius. Automobilis priklauso M. L., gim. (duomenys neskelbtini). Surinkta medžiaga pristatyta į Vilniaus AVPK OVS, su ekipažo V1761 pagalba sulaikytas vairuotojas S. Š. pristatytas į Vilniaus AVPK areštinę. Faktinis sulaikymo laikas 15.54 val. Įvykis filmuotas BODY kameromis (t. 1, e. b. l. 52).

2025 m. gegužės 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra Vilniuje, Laisvės pr. ir Parodų g. sankirtoje esantis lengvasis automobilis „AUDI A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, stovintis kelkraštyje link Parodų g. Automobilis yra neapgadintas, automobilio salone vertingų ar bylai reikšmingų daiktų nėra. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, e. b. l. 53-54, 55-62).

2025 m. gegužės 10 d. tyrėjo E. J. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad S. Š. 2025 m. gegužės 10 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Laisvės pr., ties sankryža su Parodų g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 prom. etilo alkoholio koncentracija (t. 1, e. b. l. 1-9).

2025 m. gegužės 11 d. įtariamuoju apklaustas S. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, psichinėmis ligomis neserga, nuo priklausomybės ligų nėra gydomas, jokiose įskaitose nėra registruotas. 2018 m. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę dėl vairavimo esant neblaiviam. 2022 m. praėjęs atitinkamus kursus ir išlaikęs egzaminus įgijo teisę vairuoti transporto priemones. Savo automobilio jis neturi, bet kartais pasiskolina automobilį iš pažįstamų asmenų. 2025 m. gegužės 9 d., ryte, pasiskolino automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo pažįstamos M. L., kontaktų šiuo metu negali nurodyti. Automobiliu planavo naudotis porą dienų. Naktį iš 2025 m. gegužės 9 d. į gegužės 10 d. jis buvo pas draugą, kur vartojo alkoholį (alų). Tiksliai nurodyti kiek išgėrė alaus negali, bet išgėrė tikrai daug. Paskutinį kartą išgėrė apie 5.00 val. ir vėliau nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 09.00-10.00 val. ir toliau jokio alkoholio nevartojo. 2025 m. gegužės 10 d., apie 15.30 val., jautėsi gerai, negalvojo, kad dar negali vairuoti. Važiavo vienas, nes turėjo paimti Fabijoniškėse savo dukrą. Jis važiavo nuo Vilniaus r., Nemėžio k. Tūkstantmečio g. nusuko į Laisvės pr., kur ties Parodų g. pamatė daug policijos ekipažų. Vyko policijos reidas ir stabdė visus automobilius. Jo vairuojamą automobilį taip pat sustabdė ir iš pradžių priėjęs policijos pareigūnas patikrino jį su bekontakčiu alkotesteriu, po ko buvo du kartus tikrinamas kitu alkotesteriu. Alkotesterio duomenis atsimena – rodė virš 2 prom. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą mato, kad jam buvo nustatytas 2,16 prom. ir 2,33 prom. neblaivumas. Su alkotesterio parodymais sutiko, tačiau buvo nustebęs pamatyti būtent tokiu skaičius. Važiuojant nuo Nemėžio iki kol buvo sustabdytas nevalgė, nerūkė, alkoholio nevartojo, kaip minėjo alkoholio nevartojo jau nuo 2025 m. gegužės 10 d. 5.00 val. ryto. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o jis sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (t. 1, e. b. l. 73-76).

2025 m. gegužės 16 d. apklausta liudytoja M. L. parodė, kad „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir yra registruotas jos vardu. S. Š. yra jos pažįstamas. 2025 m. gegužės 9 d. ji 3 dienoms paskolino S. savo automobilį, nes jam reikėjo padėti savo draugui pervežti daiktus iš vienos vietos į kitą. Kai skolino S. automobilį, jis buvo blaivas, jai net nekilo įtarimas, kad jis galėtų atsisėsti už vairo būdamas neblaivus. 2025 m. gegužės 10 d. S. jai paskambino ir pranešė apie įvykį. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi (t. 1, e. b. l. 117-120).

2025 m. gegužės 10 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. Š. nustatyti neblaivumo požymiai – sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai, o įvertinus jo būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija pėda po pėdos ir gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0002“ S. Š. pirmu tikrinimu 15.53 val. 2.16 prom. girtumas, o antru tikrinimu 16.10 val. – 2.33 prom. girtumas. S. Š. sutiko su tikrinimo rezultatais (t. 1, e. b. l. 51)

Alkotesterio neblaivumo patikrinimo kvituose nurodoma, kad S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ prietaiso Nr. ARDJ-0002, 2025 m. gegužės 10 d. 15.53 val. nustatytas 2.16 prom. neblaivumas, o 16.10 val. – 2,33 prom. (t. 1, e. b. l. 48-49).

2025 m. kovo 4 d. patikros sertifikate Nr. 2263355 nurodoma, kad Alkotesterio Nr. ARDJ -0002 patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. rugsėjo 1 d. (t. 1, e. b. l. 47).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke yra M. L. (t. 1, e. b. l. 95-96).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad 2002 m. lengvojo automobilio „AUDI A3 1.9 TDI“, vidutinė kaina su PVM sudaro 1 420,00 Eur (t. 1, b. l. 94).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė už motorinių transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas. Šio straipsnio saugoma vertybė – kelių transporto eismo saugumas. Dispozicijoje yra numatyti alternatyvūs pavojingos veikos požymiai. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl jokių padarinių 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato, atitinkamai priežastinio ryšio požymis šios kategorijos bylose nenustatomas. Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras – 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis gali būti įgyvendinta esant ir tyčinei, ir neatsargiai kaltės formai.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą (kiekvieną atskirai ir jų visumą), kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis, pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, priėjo išvados, kad S. Š. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytomis aplinkybėmis.

Neblaivumo patikrinimo akto ir alkotesterio kvitų duomenimis nustatyta, kad 15.53 val. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0002“ S. Š. nustatytas 2.16 prom. neblaivumas, o 16.10 val. – 2,33 prom. neblaivumas. Minėto alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad nors S. Š. nustebo dėl jam nustatyto neblaivumo laipsnio, bet proceso metu jo neginčijo. Taigi, teismo vertinimu, byloje yra nustatyti visi objektyvieji BK 281¹ sudėties požymiai.

Teismas, įvertinęs tai, kad S. Š. neblaivumas patikros metu ženkliai didėjo bei jam buvo nustatyti tokie neblaivumo požymius kaip: sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai, priėjo išvados, kad S. Š. parodymų dalis, kurioje jis nurodė, kad alkoholį vartojo beveik prieš 12 val. yra neteisinga. Manytina, kad jis realiai suvokė, kad vairuoją automobilį neužilgo po to, kai suvartojo didelį kiekį alkoholinių gėrimų (neblaivus), tokiu būdu kelia pavojų kitiems eismo dalyviams ir norėjo taip veikti. Taigi, teismo vertinimu, byloje yra nustatyta, kad S. Š. objektyviuosius nusikaltimo požymius įgyvendino tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad S. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir skirtinos bausmės

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas BPK IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšis: bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismo vertinimu, dėl žemiau išdėstytų motyvų, kurie yra susiję su įvykdyto nusikaltimo ir kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o taip pat kitomis nustatytomis aplinkybėmis, S. Š. gali būti paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bylos medžiagos duomenimis S. Š. informuotas apie galimybę kreiptis į teisėja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, e. b. l. 102-105-106-107). Jis nurodė, kad neprieštarauja prokurorės sprendimui ir siūlomai skirti bausmei (t. 1, e. b. l. 108-111, 112-113). Jokios turtinės ir (ar) neturtinės žalos S. Š. nepadarė; nuo jo veikos nukentėjusiųjų asmenų nenustatyta. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

S. Š. padarė vieną nusikaltimą, kuris pagal įstatymų leidėjo nustatytas sankcijas neišsiskiria ypatingu pavojingumo pobūdžiu (nesunkus nusikaltimas). Tačiau, nusikaltimo padarymo laikas, viena ir nustatytas neblaivumo laipsnis, liudija apie didesnį S. Š. įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Taip pat nustatyta, kad S. Š. jam inkriminuotą veiką padarė tiesioginė tyčia. IKNR išrašo duomenimis S. Š. anksčiau jau teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus (t. 1 e. b. l. 36-39). ANR išrašo duomenimis S. Š. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas (t. 1 e. b. l. 100-101). Sodros duomenimis S. Š. nedirba nuo 2019 m. (b. l. 97-99). S. Š. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jam paskirtų baudų už anksčiau įvykdytus nusikaltimus S. Š. nesumokėjo, todėl naują nusikaltimą jis padarė neišnykus ankstesniems teistumams už veikas kelių transporto eismo saugumui, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės siūloma skirti 30 parų arešto bausmė yra proporcinga įvykdytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei, taip pat yra tinkama siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, S. Š. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – iki 20 parų arešto.

Dėl skirtinos bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėn. iki 1 metų.

Nepaisant to, kad S. Š. įvykdytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o anksčiau jam paskirtos bausmės neturėjo lemiamos įtakos jo nusikalstamam elgesiui, teismas sprendžia, kad siekiant paveikti S. Š., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėliau nenusikalstų, jam būtina atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės siūlomam 1 metų terminui, nepaskiriant intensyvios priežiūros, bet įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 41 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad S. Š. taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios tikėtina sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaus už minėto nusikaltimo padarymą, atims galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktas)

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi S. Š. vairavo automobilį kaip jam nustatytas 2.16 prom. neblaivumas, teismas sprendžia kartu su bausme paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, taip pat, įvertinęs tai, kad S. Š. vairavo automobilį mieste, praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai jis suvartojo didelį alkoholio kiekį, dėl ko jis sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui, teismas sprendžia, kad draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams yra proporcingas padarytam nusikaltimui ir būtinas siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kadangi S. Š. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam nepriklausantį automobilį „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pastebėtina, kad VĮ „Regitra“ pažymos duomenimis „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. L., jokių BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kurios leistų konfiskuoti minėtą automobilį nėra. Pagal byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymą, M. L. priklausančio automobilio „AUDI A3“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje įvykio metu buvo 1 420,00 Eur, todėl teismas sprendžia šią sumą konfiskuoti iš S. Š..

BK 72⁵ straipsnyje nuostatomis, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Kadangi S. Š. visus nusikaltimus įvykdė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas sprendžia, kad siekiant paveikti jo asmenybę taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam būtina paskirti minėta baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos, o taip pat resocializacijos programoje.

S. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į S. Š. paskirtą 20 parų arešto bausmės terminą įskaitoma 1 diena išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. gegužės 10 d. 15.53 val. iki 2025 m. gegužės 11 d. 10.06 val., prilyginant ją 1 įvykdytai arešto parai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, į S. Š. paskirtą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę įskaityti 1 (vieną) dieną, kurią jis praleido laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. gegužės 10 d. 15.53 val. iki 2025 m. gegužės 11 d. 10.06 val., prilyginant ją 1 (vienai) įvykdytai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 ir 6 dalies 10 punktu, S. Š. paskirtą arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, nepaskiriant intensyvios priežiūros, bet įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi, S. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš S. Š. valstybės naudai automobilio „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 420,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, įpareigoti S. Š., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, o taip pat resocializacijos programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

S. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti AB „Regitra“. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. Š. atėmimą 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priverstinai išvežtą į saugojimo aikštelę adresu: Minsko pl. 21, Vilnius, automobilis „AUDI A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti M. L. arba jos įgaliotam atstovui.

Išaiškinti S. Š., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ( 1 420,00 Eur) ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-2451-1218/2025“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti S. Š., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt); 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti S. Š., kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Išaiškinti S. Š., kad: 1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme; 2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios; 3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; 4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.