- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 2-14784-790/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11321-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant pareiškėjui V. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Z. prašo nustatyti juridinį faktą, kad jis yra J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2011-10-10, pusbrolis. Nurodo, kad faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu. Nurodo, kad po pusbrolio J. A. mirties jo vardu liko įregistruotas 1,40 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad jis priėmė palikimą, kadangi artimesnių giminių mirusysis neturėjo. Nors palikimą ir priėmė, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nes nėra išlikusių jo motinos V. G., Aleksandro, ir mirusiojo J. A. motinos O. G., Aleksandro gimimo liudijimų, todėl kitaip, kaip teismo tvarka įrodyti, kad jis ir mirusysis buvo seserų Vladislavos ir O. G. vaikai, t. y. pusbroliai, negali. Tai patvirtina pažymos iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo.
Suinteresuotas asmuo juridinę reikšmę turinčio fakto neginčijo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, paaiškino, kad J. A. motina O. A. ir jo motina buvo seserys. Kai J. A. motina mirė, jį apsiėmė globoti jo, pareiškėjo, motina V. G., nes J. A. turėjo protinę negalią. Mirus pareiškėjo motinai, J. A. liko gyventi pareiškėjo motinos sodyboje. Visada J. A. laikė pusbroliu, dėl to abejonių niekada nekilo.
Liudytoja K. A. davė parodymus, kad gyvena pareiškėjo sodybos kaimynystėje, pažinojo ir J. A.. Nuo senų laikų pažinojo pareiškėjo ir J. A. motinas, jos abi buvo seserys. Pažinojo ir jų tėvus, kurie seniai mirę.
Liudytoja J. Č. parodė, kad su pareiškėju buvo kaimynai, kartu augo (duomenys neskelbtini) kaime. J. A. gyveno pas pareiškėjo motiną, visada padėdavo dirbti. Pareiškėjo mama V. G., pareiškėjo – O. G.. Pareiškėjas ir J. A. yra pusbroliai. Kai J. A. atvyko gyventi pas pareiškėjo motiną, ji žinojusi, kad tai jos sūnėnas. Niekada nekilo abejonių, kad pareiškėjas ir J. A. yra pusbroliai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
2011-10-10 mirė J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Jis testamento nebuvo sudaręs, todėl paveldėjimas po jo mirties vyksta pagal įstatymą (b. l. 15). Po J. A. mirties liko palikimas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Mirusiojo palikimą priėmė pareiškėjas kaip šeštos eilės įpėdinis – pusbrolis (b. l. 6, 15, CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tačiau pareiškėjui neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, nes pareiškėjas negali gauti dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su palikėju, t. y. kad jo ir palikėjo motinos buvo seserys (b. l. 10-11). Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindą nagrinėti bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis).
Iš byloje esančio pareiškėjo gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjo motina V. G., Aleksandro (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) civilinės būklės aktų įrašų archyviniame fonde, gimimo aktų įrašų knygoje palikėjo J. A., gimusio 1949 m. balandžio 17 d., tėvais įrašyti O. A. ir J. A. (b. l. 12). (duomenys neskelbtini) civilinės būklės aktų įrašų archyviniame fonde, santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad 1946 m. rugsėjo 2 d. susituokė J. A. ir O. G., Aleksandro duktė (22 metų). Atitinkamose katalikų bažnyčios metrikų knygose duomenų apie O. G. gimimą duomenų nerasta, o katalikų bažnyčių metrikų knygos, kuriose galėtų būti duomenys apie V. G. gimimą, Lietuvos valstybės istorijos archyvui saugoti neperduoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo ir palikėjo motinų pavardės ir tėvų vardai sutampa, pagal tikėtinus jų gimimo metus (1916 m. ir 1924 m.) jos galėtų būti seserys. Pareiškėjas nuosekliai ir detaliai paaiškino šeimos gyvenimo aplinkybes, iš kurių matyti, kad pareiškėjo ir mirusiojo motinos buvo seserys, mirusysis visada buvo laikomas jo pusbroliu. Mirus jo motinai, jis apsigyveno su pareiškėjo motina, kuri jį globojo. Liudytoja K. A., gimusi 1928 m., gyvenusi kaimynystėje, teismui patvirtino, kad O. G. ir V. G. buvo seserys, pažinojo ir jų tėvus. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. Č.. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, o būtent, aplinkybes, kad pareiškėjo ir mirusiojo motinų pavardės, tėvavardžiai sutampa, kad jos pagal gimimo metus galėtų būti seserys, atsižvelgęs į nuoseklius, detalius, tarpusavyje sutampančius pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus, aplinkybę, kad prašomo nustatyti fakto niekas neginčija, o taip pat, kad mirusiojo palikimo niekas kitas nėra priėmęs, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas juridinę reikšmę turintis faktas laikytinas įrodytu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) yra 2011-10-10 mirusio J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), pusbrolis (J. A. motinos O. A. sesers vaikas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.