Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. O. (D. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas D. O. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 25S268103 (toliau – Ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Leidimas) studijų pagrindu.

Skunde nurodyta, kad Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjas yra oficialiai priimtas į (duomenys neskelbtini), sumokėjęs studijų mokestį ir atitinka visas objektyvias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 46 straipsnio sąlygas. Nuotolinės apklausos metu gauti atsakymai buvo įvertinti kaip „netikslūs“ ir „paviršutiniški“, tačiau tokia subjektyvi nuomonė negali paneigti akivaizdaus fakto, kad pagrindinis ir tikrasis pareiškėjo tikslas yra studijos Lietuvoje.

Teigiama, kad buvo pažeistas proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principas, nes vien prastas pasirodymas pokalbyje (dėl jaudulio, kalbos barjero ar techninių trikdžių) nėra pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti Leidimą studentui, kai visi formalūs reikalavimai įvykdyti ir nėra jokių kitų rizikos veiksnių. Proporcingumo principas reikalauja, kad atsisakymas būtų pagrįstas konkrečiais įrodymais, o ne hipotetinėmis abejonėmis.

Akcentuoja, kad nėra jokio įrodymo dėl nelegalios migracijos grėsmės. Nors Ginčijamame sprendime remiamasi Aprašo 6.10 ir 7 punktais, tačiau pareiškėjo atveju nėra nė vieno realaus rizikos veiksnio, nes Šengeno vizų režimas niekada nebuvo pažeistas, turi stiprius ekonominius ir šeimos ryšius (duomenys neskelbtini), nedirba jokio darbo pagal darbo sutartį ir nevykdo individualios veiklos nei Lietuvoje, nei kitoje šalyje, o studijų mokestis sumokėtas, gyvenimo išlaidas visiškai dengia šeima.

Pabrėžia, kad yra (duomenys neskelbtini) specialaus (žaliojo) paso savininkas. Šis pasas išduodamas tik aukštų valstybės pareigūnų vaikams ir asmenims su aukštu socialiniu statusu. Žaliojo paso turėtojai beveik niekada netampa nelegaliais migrantais — tai papildomas objektyvus įrodymas, kad neturi jokio motyvo pažeisti migracijos taisykles.

Pažymi, kad po apklausos jam nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ar ištaisyti galimus netikslumus, nors tai numato gera administracinė praktika ir ES pagrindinių teisių chartija. Nuo 2025 metų rugsėjo 25 d. yra priimtas ir faktiškai studijuoja dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos filiale pagal „Business Creation and Management" programą (1-asis kursas, mokymasis anglų kalba). Tai patvirtina oficialus pažymėjimas, išduotas 2025 metų gruodžio 10 d. Nr. 05(25)-1225. Taigi, studijos Lietuvoje – tai ne tik ketinimas, bet jau esama realybė.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 12 punktu Ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti Leidimą, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Siekiant nustatyti pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus ir sąlygas pareiškėjas 2025 m. lapkričio 14 d. buvo apklaustas. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjas nesugebėjo pateikti objektyvių priežasčių, kodėl nori studijuoti (duomenys neskelbtini), bakalauro studijų programoje „Verslo kūrimas ir valdymas“. Pareiškėjas apklausos metu dėl riboto anglų kalbos žodyno sunkiai dėstė mintis. Jo anglų kalbos mokėjimo lygis nėra pakankamas tarptautinėms studijoms. Pareiškėjas nurodė, kad jo anglų kalbos mokėjimo lygis yra B1, kai jo studijoms reikalingas anglų kalbos mokėjimo lygis yra B2. Pareiškėjas apklausos metu negebėjo sklandžiai dėstyti minčių, nesuprato jam užduodamų paprastų klausimų anglų kalba. Negalėjo išsamiai paaiškinti priėmimo į studijas proceso ir kokius dokumentus reikia pateikti stojimo metu.

Departamentas, įvertinęs pareiškėjo atsakymus apklausos metu, konstatavo, kad jis, siekdamas gauti Leidimą, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės – pareiškėjo tikslas yra ne studijos (duomenys neskelbtini), bet buvimo Šengeno erdvėje įteisinimas.

Akcentuoja, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 (toliau – Gairės), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Gairių 12.5.3 p. ir 12.5.3.3 p.).

Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali

kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – Aprašas), pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, (6.2 p.); yra pagrindo įtarimams, jog pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą

laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), pareiškėjas apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus atsakymus (6.10 p.), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir

sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 p.).

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjo anglų kalbos barjeras ir pareiškėjo neišsamūs, paviršutiniški atsakymai apklausoje nesudaro pagrindo atsisakyti pareiškėjui išduoti Leidimą. Pareiškėjo apklausos duomenys patvirtina, kad jam teikiant duomenis apie numatomą gyvenimo Lietuvoje tikslą, buvo pakankamai akivaizdu, jog jis realiai negalės būti pasiektas, nes pareiškėjo pasirinkto studijų dalyko studijoms yra reikalingas B2 anglų kalbos mokėjimo lygis ir pareiškėjas neginčija, kad jo anglų kalbos mokėjimo lygis yra žemesnis, todėl yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti Leidimą. Taip pat pareiškėjo neišsamūs, paviršutiniškai atsakymai į apklausos klausimus atitinka Aprašo 6.10 p. numatyt kriterijų dėl nelegalios migracijos grėsmės, todėl yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto numatytas pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti Leidimą.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Ginčijamu sprendimu buvo pažeisti proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Pažymi, kad UTPĮ 35 straipsnio 1 dalis numato imperatyvius, savarankiškus atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindus. Nustačius bent vieną iš UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, Departamentas neturi diskrecijos teisės nepriimti sprendimo dėl atsisakymo išduoti Leidimą.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Ginčijamu sprendimu buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Pareiškėjo apklausos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo apklaustas, teikė paaiškinimus. Departamentas neturi kitų priemonių išsiaiškinti pareiškėjo tikruosius vykimo į Lietuvą tikslus kitaip nei vykdant apklausą. Pareiškėjas mokėdamas anglų kalbą turėtų gebėti atsakyti į paprastus klausimus apie jo ketinimus studijuoti Lietuvoje, priėmimo į studijas procesą, tačiau jis jas to nesugebėjo padaryti net naudodamasis mobiliuoju telefonu.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėse bylose Nr. A-1887-821/2024, eA-2239-556/2024, eA-2387-968/2024, eA-1370-629/2025 ir kt., kuri

yra aktuali nagrinėjamai bylai.

Pažymi, kad pareiškėjas skunde nepaneigia Ginčijamu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių apie jo ryšius su Lietuvos Respublika. Skundo teiginiai apie jo socialinį statusą (duomenys neskelbtini) nepaneigia Ginčijamo sprendimo faktinių pagrindų buvimo. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra priimtas į studijų programą nepatvirtina pareiškėjo realių ketinimų studijuoti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl grėsmės valstybės saugumui nėra aktuali nagrinėjamai bylai.

Mano, kad Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 25S268103, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Leidimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui Leidimą studijų pagrindu.

Ginčijamas sprendimas priimtas, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti Leidimą, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Nustatyta, kad asmuo prašymą išduoti Leidimą pateikė tuo pagrindu, kad ketina studijuoti (duomenys neskelbtini), bakalauro studijų programoje „Verslo kūrimas ir valdymas“.

Po 2025 m. lapkričio 14 d. Departamente įvykusios apklausos, siekiant patvirtinti pareiškėjo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, Departamentas vertino, kad nors asmuo formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnyje nustatytas Leidimo išdavimo nuostatas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški), sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis Leidimo teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje. Toks asmens elgesys suponuoja išvadą, kad jis, norėdamas gauti Leidimą, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę.

nuostatomis, yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui Leidimą. Nustatytas aplinkybes, kad apklausos metu asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški, Departamentas vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. asmuo, norėdamas gauti Leidimą, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Departamentui išduoti Leidimą.

Remiasi Gairėmis, kurios nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 p.).

Pamini ir tai, kad, remiantis Aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, asmens atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (6.10 p.); yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 p.).

Ginčijamame sprendime akcentuota, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Užsieniečiui Leidimas išduodamas tik tuo atveju, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą Leidimo išdavimo pagrindą ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui Leidimas gali būti neišduotas.

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

Iš Ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog Departamentas išvadą, kad pareiškėjas, prašydamas suteikti Leidimą studijų pagrindu, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siejo su aplinkybe, kad pareiškėjas Departamento apklausos metu atsakinėjo į jam pateiktus klausimus neišsamiai, teikė neaiškią ir abejotiną informaciją, motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški. Departamentas šią aplinkybę vertino kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. sprendė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti Leidimą, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į (duomenys neskelbtini), savaime nesudaro pagrindo Departamentui išduoti Leidimą.

Vertinant Departamento argumentus dėl pareiškėjo galbūt pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad aiškinant UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Departamentas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir kuriais iš esmės buvo siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi, ir šis neatitikimas paaiškėjo vėliau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1237-552/2025; kt.). Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas atsisakoma išduoti (pakeisti) Leidimą užsieniečiui, kai yra nustatoma, jog užsienietis sąmoningai, žinodamas, kad neatitinka Leidimo gavimo sąlygų, teikia melagingus duomenis, tokiu būdu siekdamas apgaule gauti Leidimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą 2025 m. lapkričio 14 d. pareiškėjo apklausos transkripcinį vertimą visų byloje esančių duomenų kontekste, daro išvadą, kad apklausos metu pareiškėjo pateikti atsakymai nesudaro pagrindo spręsti, jog jis, siekdamas gauti Leidimą studijų pagrindu, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė suklaidinti Departamentą ar įteisinti savo gyvenimą Lietuvoje kitu nei studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pokalbio metu pareiškėjas teikė iš esmės motyvuotus atsakymus dėl pasirinktos studijų programos, iš esmės paaiškino, kokios naudos tikisi pabaigęs studijas, nurodė studijų Lietuvoje pasirinkimo pagrindą.

Vien tai, kad pareiškėjas išsamiai nedetalizavo klausimų, dėl riboto anglų kalbos žodyno sunkiai dėstė mintis, jo anglų kalbos mokėjimo lygis nėra pakankamas tarptautinėms studijoms, savaime nepagrindžia, kad jis, siekdamas gauti Leidimą, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Ginčijamame sprendime Departamentas nurodė, kad pareiškėjui atsisakoma išduoti Leidimą ir dėl to, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.). Ginčijamo sprendimo turinys patvirtina, kad šią išvadą Departamentas padarė nustatęs Aprašo 6.10 punkte įtvirtintą aplinkybę – asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus, taip pat nustatęs, kad yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (Aprašo 7 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Departamento surinktų įrodymų teisinis vertinimas šios bylos kontekste nėra grindžiamas objektyviais duomenimis, o tik prielaida, jog pareiškėjas, siekdamas gauti Leidimą, kėlė nelegalios migracijos grėsmę.

Apibendrintai darytina išvada, kad duomenys vienareikšmiškai ir akivaizdžiai nepatvirtina, o Departamentas byloje neįrodė, kad pareiškėjas teikė neišsamius atsakymus, melagingus duomenis, sąmoningai siekė kitų tikslų nei gyventi Lietuvoje ir studijuoti, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė teisinio pagrindo atsisakyti išduoti užsieniečiui Leidimą, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų nuostatomis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Ginčijamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintas.

Panaikinus Ginčijamą sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui Leidimą studijų pagrindu, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, teismai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikę administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2026 m. sausio 20 d. pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Kadangi skundas patenkintas ½ dalimi, todėl sumokėta 15 Eur žyminio mokesčio suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Ši suma priteistina pareiškėjui iš Departamento.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. O. (D. O.) skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 25S268103.

Kitą pareiškėjo D. O. (D. O.) skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui D. O. (D. O.) iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.