Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-1005-829/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
2-1005-829/2017
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00668-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Ieškovas
E. A., C. A.
Atsakovas
A. D., S. D.
Kategorijos
  • 2.2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1005-829/2017Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00668-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 3.2.6.1 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,dalyvaujant ieškovei E. A., jos atstovei advokato padėjėjai E. V.,atsakovei A. D., jos atstovui advokatui O. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų C. A. ir E. A. patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovams A. D. ir S. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovų E. A. ir C. A. patikslintas ieškinys atsakovams A. D. ir S. D., kuriuo ieškovai prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovų garbę ir orumą paskleistus teiginius, nurodytus atsakovų teismui 2017 m. kovo 10 d. pateiktame ieškinyje: „Atsakovas (E. A. ir C. A.) nuo pat išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) iki dabar nevykdė įsipareigojimo išlaikyti ieškovus (A. D. ir S. D.) iki gyvos galvos ir vykdyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties IV Skirsnyje nurodytas sąlygas“; „Atsakovai (E. A. ir C. A.) nepirko rentos gavėjams (A. D. ir S. D.) vaistų, maisto, higienos reikmenų, nemaitino, neprižiūrėjo ūkio, negamino maisto, neatliko namų ruošos darbų, nekeitė patalynės, nemokėjo mokesčių“; „Atsakovė (E. A.) nuo sutarties sudarymo dienos nuolat skundėsi, kad jai trūksta pinigų, neturi pajamų iš ko pragyventi. Tad atsakovę (E. A.) nuolat išlaikė ieškovė (A. D.), nuolat duodama pinigų, nors tai prieštarauja sudarytai sutarčiai“, taip pat iš atsakovų A. D. bei S. D. priteisti ieškovų E. A. bei Ch. A. naudai 1 Eur neturtinę žalą bei priteisti ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad 2017 m. kovo 10 d. A. D. bei S. D. kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą su ieškiniu E. A. bei C. A. ir prašė: 1) pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp ieškovų ir atsakovų sudarytą išlaikymo iki galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ab initio; 2) taikyti restitucija natūra ir priteisti atsakovams iš ieškovų išlaikymo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą; 3) priteisti atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Siekiant bet kokia kaina nutraukti tarp šalių teisėtai sudarytą išlaikymo sutartį, atsakovai ieškinyje nurodė šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovus, pažeidžia jų teisę į garbę ir orumą. Atsakovai melagingai savo ieškinyje nurodo, kad ieškovai primygtinai prašė atsakovų sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį – atsakovams primygtinai prašant ir žadant nuolat visokeriopai rūpintis, ieškovai sutiko atsakovams perleisti visą nekilnojamąjį turtą <....>“. Šalys buvo pažįstami daug metų dar iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo. Po to kai mirė atsakovės A. D. sesuo, ieškovai visokeriopai teikė pagalbą atsakovams. Ieškovai tai darė be jokių išankstinių ketinimų ir nebandė siekti sau jokios finansinės ar materialinės naudos. Tą turėjo suprasti ir atsakovai, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neturėjo jokių vaikų ir (ar) vaikaičių, atsakovai paprašė ieškovų su jais sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ieškovams nuosavybės teise būtų perduotas atsakovams D. priklausantis nekilnojamasis turtas mainais už priežiūrą ir išlaikymą iki gyvos galvos. Ieškovai ne iš karto sutiko su tokiu pasiūlymu, nes atsakovai, nors ir neturėdami vaikų, visgi turėjo kitus artimus giminaičius (keturias dukterėčias), į kuriuos, ieškovų nuomone, atsakovai galėjo atsiremti. Tačiau atsakovai buvo kitos nuomonės ir po pakartotinių jų prašymų ieškovai sutiko sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini)). Atsakovai teisme skleidžia melagingą informaciją ieškinyje teigdami, kad ieškovai nuo pat šios sutarties sudarymo dienos ((duomenys neskelbtini)) nevykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – „Tačiau ieškovai savo įsipareigojimų išlaikyti ieškovus nevykdė nuo sutarties pasirašymo dienos <...>. Ieškovai (rentos mokėtojai) nuo pat išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) iki dabar nevykdė įsipareigojimo išlaikyti ieškovus (rentos gavėjus) iki gyvos galvos ir vykdyti sutarties IV skirsnyje nurodytas sąlygas “. Priešingai, nuo pat sutarties sudarymo dienos ieškovai stropiai vykdė visas savo pareigas ir vadovavosi ne tik išlaikymo sutartimi prisiimtais įsipareigojimais, tačiau taip pat vykdė ir visus kitus atsakovų žodinius nurodymus, kurie išlaikymo sutartyje nebuvo aptarti. Ieškovai ne tik pirko pagal atsakovų nurodymus vaistus, tačiau taip pat važiuodavo kartu pas gydytojus bei į kitas sveikatos priežiūras paslaugas teikiančias medicinines įstaigas. Šį faktą gali patvirtinti atsakovų medicininių dokumentų išrašai, o taip pat patys gydytojai ir slaugytojai, kurie ne kartą matė atsakovus ir ieškovus kartu. Tikrovės neatitinkantys yra taip pat teiginiai, kad ieškovai nepirko atsakovams maisto, higienos reikmenų, neprižiūrėjo ūkio, negamino maisto, neatliko namų ruošos darbų – „Ieškovai nepirko rentos gavėjams vaistų, higienos reikmenų, nemaitino, neprižiūrėjo ūkio, negamino maisto, neatliko namų ruošos darbų, nekeitė patalynės, nemokėjo mokesčių“. Kaip minėta, ieškovai rūpinosi atsakovais atsižvelgiant į atsakovų prašymus ir nurodymus: pirko jiems maistą, vaistus, buitinius reikmenis, laiku mokėjo visus su atsakovais suderintus mokesčius, taip pat 24 valandas per parą buvo pasiruošę įvykdyti bet kokį atsakovų prašymą. Ieškovai pagal atsakovų prašymus dirbo įvairius namų ruošos darbus, prižiūrėjo ir rūpinosi želdiniais, taip pat ieškovai apdraudė namus, kuriuose gyvena atsakovai, kas mėnesį toliau apmoka sąskaitas už mobilaus ryšio paslaugas. Melagingi taip pat yra atsakovų teiginiai, kad E. A. nuo sutarties sudarymo dienos nuolat skundėsi, kad jai trūksta pinigų, neturi pajamų iš ko pragyventi, todėl E. A. nuolat išlaikė A. D. nuolat duodama jai pinigų, nors tai prieštarauja sudarytai sutarčiai. Tai yra tikrovės neatitinkanti informacija, kuri kenkia ieškovams ir juos žemina, sumenkina jais pasitikėjimą. Ieškovai yra visą savo gyvenimą sunkiai ir sąžiningai dirbantys asmenys, kurie niekada neprašė jokių pinigų ar finansinės pagalbos. Niekada ieškovų šeima nebuvo susidūrusi su finansine padėtimi, dėl kurios reikėtų kreiptis su prašymų dėl paskolos ar greitojo kredito suteikimo. Priešingai, ieškovai yra sudarę kelias paskolos sutartis, kuriose jie yra skolintojai, todėl teiginiai, atsakovai D. teikė išlaikymą ieškovams yra melagingi ir žeidžiantys ieškovų garbę ir orumą. Atsakovai savo neteisėtais veiksmais, pareikšdami teisme tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kad ieškovai atsakovais nesirūpino, prašo iš jų pinigų, pažemino ieškovus, jų garbę ir orumą. Pirma, atsakovai paskleidė žinią ir pateikė kaip objektyviai egzistuojantį dalyką, kad ieškovai jais nesirūpina. Savo ieškinyje atsakovai ieškovų atžvilgiu išreiškė ne nuomonę, bet tvirtus teiginius, t. y. jų pateikta informacija yra konstatuojamojo pobūdžio, aiškiai ir nedviprasmiškai yra pateikiami kaip objektyviais egzistuojantys, iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys, nors iš tikrųjų tokie duomenys yra melagingi. Antra, aplinkiniai (tretieji) asmenys aiškiai atpažintų ir suprastų, kad atsakovai kalba būtent apie ieškovus. Trečia, paskleista atsakovų tikrovės neatitinkanti informacija be jokios abejonės žemina ieškovų garbę ir orumą, nepagrįstai teikia pagrindą kvestionuoti ir kelti klausimą dėl ieškovų sąžiningumo bei jų moralinių vertybių. Ketvirta, atsakovų paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Atsakovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir tam tikslui panaudojo ieškovus šmeižiančią informaciją. Tokiu būdu atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta bendrą nuostatą, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) neparytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pažeidę šią bendrą nuostatą sukėlė ieškovams emocinius išgyvenimus (neturtinę žalą), dėl to, ieškovų nuomone, yra pagrįsta teigti, kad tarp atsakovų veiksmų (tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus paskleidimas) ir ieškovų patirtos neturtinės žalos yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Atsakovai teikdami ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir ieškinyje nurodydami melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją elgėsi tyčia, nes puikiai žinojo, kas ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, šmeižia ir žeidžia ieškovų garbę bei jų orumą. Atsakovų elgesys, paskleidžiant šmeižiančią informaciją, neatitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, atsakovai nesugebėjo elgtis taip, kaip jų vietoje būtų pasielgęs protingas žmogus, todėl atsakovai pripažinti kaltais dėl neturtinės žalos padarymo atsakovams. Ieškovai nors ir patyrė dvasinius išgyvenimus dėl atsakovų pateiktos melagingos informacijos, tačiau teikiant šį ieškinį ieškovams yra svarbiau pats paskleistos informacijos paneigimo faktas ir savo garbės bei orumo apgynimas. Ieškovų patirtą neturtinę žalą, nors galbūt ir būtų galima įvertinti ženklia pinigų suma, tačiau, kaip jau minėta, ieškovams niekada pinigai nebuvo prioritetas. Atsižvelgiant į tai, ieškovai savo patirtą neturtinę žalą įvertina simboliniu 1 Eur.

Ieškovė E. A. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir nurodė, kad jos ir atsakovės A. D. santykiai visą laiką buvo gražūs. 2002 m. nusipirko sklypą (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo jos namų iki atsakovų namų yra (duomenys neskelbtini) km. Nuo tada ji su vyru pradėjo artimai bendrauti su atsakovais, nors atsakovė A. D. ją pažinojo nuo vaikystės. Atsakovė pati prašė, kad šie ją prižiūrėtų kartu su vyru. 2015 m. sausio mėnesį sudarė sutartį, kuria įsipareigojo išlaikyti atsakovus iki gyvos galvos. Kada atsakovė ją pakviesdavo, tada ši pas juos ir nuvažiuodavo. Skambindavo kas dieną, o kartais kas antrą. Gražiai bendravo, atsakovė jai nepareiškė jokių priekaištų dėl priežiūros. Jos vyras dirba statybose (duomenys neskelbtini). Padirba du mėnesius ir grįžta 2-3 savaitėms. Ir jos vyras A. D. prižiūrėjo, ją vežiodavo. Atsakovė ja pasitikėjo ir guosdavosi. Kodėl ji kreipėsi į teismą, nesupranta. Ji su vyru vykdė visas sutartimi sutartas sąlygas: pirkdavo atsakovės nurodytus vaistus, mokėjo telefono mokestį, žemės mokestį. Pirkdavo ir maisto, kurio nupirkti paprašydavo atsakovė A. D. Atsakovė mėgsta „Kuršėnų“ vyniotinį, saldžiarūgščius ledus, šaltieną, paštetą, saldumynus bei tortus. Pirkdavo visko ko tik ši norėdavo. Neimdavo jokio atlygio iš atsakovės. Kiek paprašydavo, tiek ir gamindavo maisto. Atsakovė yra sakiusi, kad kol valioja, tai ji pati viską pasidarys. Žolę pjaudavo, o jei ne, tai parsiveždavo savo kaimyną, kad šis nupjautų ar draugą V. N. Ravėjo ir žoles, ir daržus prižiūrėjo. Draugė A. padėdavo ravėti bulves. R. Š. tai turėjo matyti. Kai pirmą kartą atsakovė atsigulė į ligoninę ir ožkas milžo. Skalbė ir pas atsakovę, ir pas save parsiveždavo. Skalbdavo patalynę, palaidines. Visą dieną būdavo pas atsakovus, o kitą kartą net nakvodavo. Važiuodavo aplankyti atsakovę į ligoninę Kaune. Ir pas atsakovą nuvažiuodavo paduoti valgyti, nes jis pats nepasiimdavo. Pirmą kartą į ligoninę atsakovė papuolė balandį, iš karto po sutarties sudarymo. Į Kauną atsakovę išvežė su greitąją. Savaitę reanimacijoje atsakovė išgulėjo. Po savaitės parvežė į namus. 2015 m. prieš Kalėdas atsakovė vėl buvo papuolusi į ligoninę. Gulėjo apie savaitę. Gegužės pabaigoje vežė atsakovę į sanatoriją Druskininkuose. Ten atsakovė gydėsi apie dvi savaites. Tekdavo vežti atsakovę į mišias, metines, „žėlaunus“ pietus ir 90-metyje draugės dalyvavo. Važiuodavo į Slavikus pas A., į Onines vykstančias Slavikuose, pas drauges. Kur norėjo, ten nuveždavo. Už pavežėjimus atsakovė pinigų nemokėjo. Atveždavo ir daktarę. S. D. negali pats savimi pasirūpinti, nes sunkiai vaikšto – tik su dviem lazdomis. Jam padėdavo sauskelnes apsimauti bei jų nupirkdavo. Visus kitus mokesčius atsakovai mokėjosi patys. Nesiskundė atsakovams, kad neturi už ką gyventi. Rentos sutarties metu niekada nėra gavusi pinigų iš atsakovų. Vyras jos visą laiką išlaikė šeimą, patys žmonėms yra paskolinę pinigų. Atsakovų teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ją. Visi kaimynai matė, kad ji rūpinosi atsakovų ūkiu. 2016 m. rugsėjo mėnesį jos pačios sveikata pablogėjo. Pasijautė blogai tada, kai gavo dokumentus iš teismo. Buvo šokiruota, gulėjo savaitę lovoje. Vienu momentu gulėjo ir ligoninėje. Ji atsakovams atidavė visą širdį, prižiūrėjo atsakovę kaip motiną. Vyras nepatikėjo, kad taip atsakovai galėjo padaryti. Neteko girdėti asmeniškai, kad ką nors blogai sakytų atsakovė ant jos. Atsakovė buvo dosni ir iš jos gaudavo daržovių, tačiau malkų niekada nesivežė. Atsakovė norėdavo, kad pas ją dirbtų A. P. Ji pasikviesdavo šį jai nežinant, nes ne visada atsakovei tikdavo jos pakviesti darbuotojai. Nenervuodavo atsakovės, nes ji iškart supykdavo. Nuo pirmo posėdžio, t. y. šių metų birželio 24 d. visiškai nevyksta pas atsakovus. Smurto niekada atsakovų atžvilgiu nenaudojo (b. l. 81, 2017-11-06 teismo posėdžio garso įrašas, 13:50:27-14:19:25).

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovai A. ir S. D. nurodė, kad jie 2017 m. kovo 10 d. kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp ieškovų ir atsakovų sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia ab initio, taikyti restituciją natūra. Atsakovai savo ieškinį pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, kurios atitinka tikrovę. Sudarydami išlaikymo sutartį ieškovai įsipareigojo: laiku ir tinkamai teikti sutartą išlaikymą atsakovams, materialiai juos aprūpinti, t. y. pirkti vaistus, maistą, higienos reikmenis, esant reikalui garantuoti medicininę priežiūrą, rūpintis atsakovais iki gyvos galvos, leisti jiems neatlygintinai gyventi ieškovams perleistame gyvenamajame name, naudotis besąlygiškai visomis gyvenamojo namo patalpomis ir priklausiniais, padėti nusiprausti, gaminti maistą, atlikti namų ruošos darbus, prižiūrėti ūkį, nuvežti į bažnyčią, gimines, keisti patalynę, maitinti. Ieškovai sudaryta išlaikymo sutartimi taip pat įsipareigojo prižiūrėti išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perduotą nekilnojamąjį turtą, mokėti mokesčius už turtą, daryti jo einamąjį remontą, jei tai būtina tinkamam turto naudojimui užtikrinti, ir atlikti visus būtinus veiksmus, užtikrinančius, kad turtas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį ir jam negrėstų atsitiktinis žuvimas ar vertės sumažėjimas. Tačiau ieškovai savo įsipareigojimų nevykdė, nes ieškovas Ch. A. dirba užsienyje, o ieškovė E. A. gyvena gana toli nuo atsakovų. Ieškovai netgi neturėjo fizinių galimybių tinkamai vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovai yra neįgalūs – S. D. neterminuotai nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Jis nelaiko šlapimo, todėl kasdien po keletą kartų per dieną jam reikia keisti įklotus. Atsakovui S. D. reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, tačiau priežiūros iš ieškovų pusės jis nesulaukė. Priežiūros iš ieškovų pusės nesulaukė ir atsakovė, kuriai neterminuotai nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Viena išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga yra ta, kad atsakovams ieškovai materialinį išlaikymą privalėjo teikti tik iš savo asmeninių lėšų. Šiuo atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Taigi ieškovai atsakovų išlaikymui privalėjo skirti ne mažiau kaip 760 Eur (380 Eur x 2) per mėnesį, tačiau to nebuvo, nes atsakovai už savo poreikių tenkinimą apmokėdavo savo lėšomis. Todėl atsakovai teisingai savo ieškinyje nurodo, kad jie ieškovų nebuvo išlaikomi ir prižiūrimi, nors jų sveikatos būklė reikalavo kasdienės priežiūros. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovai nelaiko, kad jie savo ieškinyje būtų nurodę šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemintų ieškovus, pažeistų jų teisę į garbę ir orumą. Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo.

Atsakovė A. D. nesutikdama su patikslinto ieškinio reikalavimais, parodė, kad Ch. A. visada pretendavo į jos namus. Seniau šis jai sakydavo, kad parsiduotų žemes, o namus jam paliktų. Į tuos žodžius ji nieko neatsakydavo. Paskui labai pradėjo atsakovės motina kištis. Po sesers šermenų pradėjo kilti spaudimas, nuolat kviesdavo greitąją, todėl negalėjo atvažiuoti į Šakius pasitarti su notarais ką daryti ir kaip daryti. Norėjo surašyti testamentą ir nesupranta kaip pasirašė rentos sutartį. Ją ištiko infarktas, kai suprato, kad nebėra namų šeimininkė. Tai sužinojo praėjus keliems mėnesiams po sutarties sudarymo, kai, norėdama šiek tiek žemės užrašyti dukterėčiai, nuvažiavo pas notarą į Jurbarką. Atsakovė paskambindavo, kartą per mėnesį atvažiuodavo pas ją. Vaistų nupirkdavo, tačiau šiai visada grąžindavo pinigus. Dažnai vaistų pirkti nereikėjo. Šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais ieškovė kelis kartus atvežė maisto. Tada pinigų neėmė. Ji sakė ieškovams, kad jai nereikia maisto. Maisto daugiau ieškovė nėra pirkusi. Už žemę mokėjo ieškovai. Už telefoną duodavo pati pinigų, bet ieškovė to nepripažįsta. Tik pastaruosius septynis mėnesius ji skolinga ieškovei už telefoną. Pinigais anksčiau ieškovus šelpdavo. Davė ieškovams daržovių, malkų. Patalynę išskalbti ieškovė buvo išsivežusi 2-3 kartus. Kasdieninius drabužius ji pati išsiskalbdavo. Kai ligoninėje gulėdavo, ieškovė nuvažiuodavo pas jos vyrą. Tada padarydavo šiam valgyti, nors ji pati turėjo šaldytuve maisto. Veždavo ieškovai ją į ligoninę. Kai jie negalėdavo, veždavo kaimynas. Į Kauną ieškovė bijodavo važiuoti su automobiliu. Duodavo ieškovams pinigų benzinui. Kai paprašydavo ieškovų, jie tikrai visur paveždavo. Vieną ar du kartus aplinką apšienavo, tačiau už darbus jiems sumokėjo. Taip pat ieškovė yra ožkas milžusi. Tokio pastovaus rūpinosi nebuvo, nes ji pati viskuo rūpinasi. Visą vasarą 2015 m. sirgo, todėl nesikreipė į teismą. Jai ieškovės gailėjo, todėl pati už viską mokėjo. Ieškovai padėdavo ir prieš sutarties sudarymą, bet ir tada ji šiems sumokėdavo. E. A. niekada nepeikė. Visada eidavo už ją, tačiau mano, kad ją netinkamai prižiūrėjo. Pernai ieškovė tarpduryje ją pastūmė, kadangi norėjo pažiūrėti kaip laikosi atsakovas. Nesikreipė į policiją, nes fizinio skausmo jai nebuvo sukelta. Ieškovai nekeldavo balso. Nežinojo, kad yra įrašinėjami jų pokalbiai. Ji nesijaučia nieko blogo padariusi. Atsakovas parveždavo lauktuvių iš Vokietijos (b. l. 81-82, 2017-11-06 teismo posėdžio garso įrašas, 14:19:25 -14:39:27).

Liudytojas R. Š. parodė, kad atsakovė A. D. jo kaimynė, o su ieškove E. A. nuo seno yra pažįstami. Žino apie sutartį. Atsakovė yra labai nepatenkinta ieškovais. Atsakovams labiausiai padėjo kaimynai. Atsakovai turi didelį ūkį, todėl šiems padėdavo pasodindavo bulves, žentas S. Š. žolę pjaudavo. Šiemet tris kartus pjovė. Dar žolę pjaudavo P. iš kaimo. Kai atsakovė sirgdavo, ją į ligoninę veždavo arba jis, arba žentas. Prieš pora metų atsakovę jis parvežė iš klinikų. Vežė atsakovę ir į Druskininkus, į kapus. Kartais ir vaistų bei sauskelnių nupirkdavo. Kartais atsakovę nuveždavo ir A. Atsakovė teigė, kad šiems už viską moka pinigus. Iš jo kiemo gerai matosi atsakovės kiemas. Ieškovus retai matydavo atsakovų D. kieme. Rūpinimasis buvo epizodinis. Matė kaip vieną kartą prieš porą metų ieškovas pjovė žolę. Atsakovė pati prižiūrėdavo savo vyrą, o kai ši sirgdavo, nežino kas tada jį prižiūrėdavo. Malkas atsakovė taip pat pati nusiperka. Pečkys šias supjausto ir sukerta. Atsakovė sakė, kad malkų ir daržovių duoda A.. Pastatus prižiūrėdavo Pečkys. Pati atsakovė pirko lentas iš R. Š. Šį ankstyvą pavasarį dejavo A. D., kad kažkas ją pastūmė iš A.. Nuneša atsakovams pieno, kugelio. Keletą kartų A. D. sakė jam, kad nepatenkinta ieškovų priežiūra. Prieš porą metų tos kalbos atsirado (b. l. 82, 2017-11-02 teismo posėdžio garso įrašas, 14:40:16-14:53:53).

Liudytoja R. P. parodė, kad atsakovė A. D. yra jos kaimynė, o ieškovę E. A. pažįsta iš matymo. Žino, kad buvo sudaryta sutartis. 2015 m. gulint atsakovei ligoninėje, ji kiekvieną dieną su dviračiu nuvažiuodavo iki atsakovės namų. Niekada nematė ieškovų šios namuose. Sodyba niekas nesirūpino. Atsakovas buvo vienas viduje. Nematė, kad ieškovai pirktų maistą. Matė, kad už maistą ar vaistus atsakovė visada atsiskaitydavo savo pinigais ieškovei. Nežino kiek duodavo pinigų. Nematė, kad ką nors ieškovai skalbtų, ravėtų, nuimtų derlių, žolę pjautų. Žolę pjaudavo P. Daržą nusiimdavo pati atsakovė. Atsakovė buvo nepatenkinta ieškovų teikiama priežiūra. Ji sakydavo, kad pati turi ravėti, bulves nusikasti. Ji padėdavo atsakovei, kadangi ieškovų niekada nebūdavo. Atsakovė į kapus, ligoninę važiuodavo su kaimynais. Į bažnyčią atsakovę nuveždavo ieškovai. Kartą 2015 m. pavasarį su A. važiavo į Lukšius nusipirkti žolelių. Už kelionę ieškovams sumokėjo atsakovė – davė 100 Lt (b. l. 82, 2017-11-06 teismo posėdžio garso įrašas, 14:53:53-15:01:47).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovai su atsakovais yra pažįstami. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovų ir atsakovų buvo sudaryta išlaikymo iki galvos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovų ir atsakovų vyksta konfliktas dėl minėtos sutarties. 2017 m. kovo 10 d. A. D. bei S. D. kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą su ieškiniu E. A. bei C. A. ir pareikštu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp ieškovų ir atsakovų sudarytą išlaikymo iki galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ab initio; 2) taikyti restitucija natūra ir priteisti atsakovams iš ieškovų išlaikymo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą; 3) priteisti atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad jų garbė ir orumas buvo pažeisti, gavus iš teismo atsakovų dokumentus – ieškinį, kuriame buvo nurodyta, jog „Atsakovas (E. A. ir C. A.) nuo pat išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) iki dabar nevykdė įsipareigojimo išlaikyti ieškovus (A. D. ir S. D.) iki gyvos galvos ir vykdyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties IV Skirsnyje nurodytas sąlygas“; „Atsakovai (E. A. ir C. A.) nepirko rentos gavėjams (A. D. ir S. D.) vaistų, maisto, higienos reikmenų, nemaitino, neprižiūrėjo ūkio, negamino maisto, neatliko namų ruošos darbų, nekeitė patalynės, nemokėjo mokesčių“; „Atsakovė (E. A.) nuo sutarties sudarymo dienos nuolat skundėsi, kad jai trūksta pinigų, neturi pajamų iš ko pragyventi. Tad atsakovę (E. A.) nuolat išlaikė ieškovė (A. D.), nuolat duodama pinigų, nors tai prieštarauja sudarytai sutarčiai“.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsniu, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektoriniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo.

CK 2.24 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtintas absoliutus imunitetas civilinei atsakomybei už tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą, paskleidimą teismo dokumentuose. Ši teisės norma taikoma teismo proceso dalyviams. Teismo procesas suprantamas kaip bylos aplinkybių tyrimas, kurių metu šalys, laikantis rungimosi principo įrodinėja tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teikdamos rašytinius pasisakymus ir žodinius paaiškinimus, atsakydamos į proceso dalyvių ir teismo užduodamus klausimus. Įstatymų leidėjas pakankamai aiškiai apibrėžia, kad CK 2.24 straipsnio normos dėl asmens garbės ir orumo gynimo netaikytinos proceso dalyviams už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar duomenis paskelbtus teismo dokumentuose.

Ginčo, kad ieškovų nurodyti teiginiai buvo nurodyti atsakovų 2017 m. kovo 10 d. teismui paduotame ieškinyje, byloje nėra. Tačiau, nagrinėjant atsakovų civilinės bylos Nr. 2-672-630/2017 ieškinyje nurodytus 3 teiginius matyti, kad jais yra siekiama paaiškinti situaciją, kaip ją suprato atsakovai.

Jau anksčiau nurodyta, kad civilinė atsakomybė dėl garbės ir orumo pažeidimų gali kilti tik nustačius žinių paskleidimo faktą. Pažymėtina, kad šiuo atveju pagal byloje pateiktą medžiagą, teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo adresuoti patiems ieškovams, byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti duomenys apie ieškovus buvo paviešinti, paskleisti. Ieškovės pateiktuose garso įrašuose girdimi tik ieškovų ir atsakovų balsai, negirdėti pašalinių asmenų balsų. Nors teismo posėdžio metu liudytojas R. Š. parodė, kad keletą kartų A. D. pasakojo, kad ieškovų priežiūra netinkama, o liudytoja R. P. parodė, kad atsakovė buvo nepatenkinta ieškovų teikiama priežiūra, tačiau pažymėtina, kad šie teiginiai yra nekonkretūs, bendro pobūdžio frazės, parodančios tik atsakovės nuomonę ir vertinti tokią informaciją kaip duomenis – žinią, nėra pakankamo pagrindo, kadangi liudytojai neparodė, kad jiems žinomas atsakovų paduoto ieškinio turinys. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškinio turinys galėjo būti perduotas tretiesiems asmenims atsakovų iniciatyva. Nustatyta, kad žinių apie ieškovus paskleidimo faktas nagrinėjamu atveju neįrodytas, o vien procesinių dokumentų iš teismo gavimo ieškovams nepakanka šioms aplinkybėms nustatyti. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad teismas gavo ieškinį, kuriame atsakovai išdėstė savo nuomonę apie ieškovus ir atsakovai, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 9 dalimi už tai neatsako. Pareigą įrodyti garbės ir orumo pažeidimo faktą turėjo ieškovai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nenustačius, kad atsakovai paskleidė žinią, nėra pagrindo nagrinėti kitų faktų – ar atsakovų žinia neatitinka tikrovės, ar ji žemina asmens garbę ir orumą, nes tai nesukels jokių teisinių pasekmių – nesant paskleidimo fakto, negalimas garbės ir orumo gynimas kaip toks. Netenkinant pagrindinio reikalavimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 13,30 Eur teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88, 96 straipsniai).

Vadovaujantis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešis eurus šešiasdešimt penkis centus (6,65 Eur) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo C. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešis eurus šešiasdešimt penkis centus (6,65 Eur) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Masevičiūtė