Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-536-557-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-24
Bylos Nr.
1A-536-557-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
A. M., A. M. Klaipėdos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-536-557/2013

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01171-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.10.; 1.2.4.8.2.; 2.4.7.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nuteistajam A. M. ir jo gynėjui Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė ir bausmė, paskirta Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuotas suėmime išbūtas laikas ir bausmės laikas, atliekant bausmę pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį.

Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo A. M. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 86,78 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2012-08-03 apie 11.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo motinai G. M. kumščiu tris kartus trenkė į veido sritį, taip G. M. padarydamas veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu, viršutinių priekinių dantų sumušimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo peržiūrėti nuosprendį ir bylą išnagrinėti iš naujo. Nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jis duoti parodymus teisme sutiko, o nuosprendyje teigiama, kad jis parodymus duoti atsisakė. Parodymus duoti atsisakė tik ikiteisminio tyrimo metu, nes tyrėja nereagavo į jo prašymus ir reikalavimus. Nebuvo atsižvelgta į jo reikalavimą atlikti psichiatrinę ekspertizę nukentėjusiajai G. M.. Jis yra tvirtai įsitikinęs jos psichikos sutrikimais, tai galėtų patvirtinti ir giminės, ir psichiatrijos įstaigos, nes ji lankėsi pas psichiatrą. Žinodamas G. M. būklę tvirtina, kad ji susižalojo pati. Jos tokį elgesį motyvuoja tuo, kad ji nori jį kontroliuoti, žinoti, kur jis būna, ką veikia. Net ir dabar, kai jis randasi įkalinimo įstaigoje, ji skambinėja į įkalinimo įstaigas ir teiraujasi apie jo buvimo vietą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis A. M., priešingai negu skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, teisingai savo apeliaciniame skunde pažymėjo, jog jis parodymus teisiamojo posėdžiu metu davė, jis parodė (b. l. 132), kad 2012-08-03 gyveno įvairose vietose, bet ne (duomenys neskelbtini). Apie įvykį nieko nežino, apie tai, kad 2012-08-03 buvo sužalota jo mama, jis sužinojo būdamas areštinėje. Įvykio metu su mama bendraudavo, pas ją ateidavo, tačiau apie įvykį sužinojo tik tada, kai buvo sulaikytas. Iš kur pas ją atsirado sumušimai, jis nežino, būna, kad ji pati save tranko. Kas galėjo sužaloti mamą, nežino, 2012-08-03 pas mamą nesilankė.

Nuteistasis A. M. tiek pirmosios instancijos teisme (b. l. 131), tiek savo apeliaciniame skunde prašė skirti nukentėjusiajai psichiatrinę ekspertizę, anot jo, ji galėjo susižaloti pati. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą, tuo tikslu buvo kreiptasi į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą bei Klaipėdos psichikos sveikatos centrą, siekiant išsiaiškinti, ar nukentėjusioji G. M. yra (buvo) įrašyta į įskaitą, ar gydėsi šiose įstaigose. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauti šių gydymo įstaigų atsakymai (b. l. 165, 166, 167), jog nukentėjusioji G. M. šiose įstaigose nesigydė, ji nėra įskaitoje, jokių duomenų apie ją gydymo įstaigos neturi. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo gauta jokių duomenų apie galimus nukentėjusiosios G. M. psichikos sveikatos sutrikimus, teisėjų kolegija nusprendė, jog nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo A. M. prašymą ir skirti nukentėjusiajai teismo psichiatrinę ekspertizę. Pažymėtina, jog nuteistojo A. M. nurodytas nukentėjusiosios elgesys (noras jį kontroliuoti, žinoti, kur jis būna, ką veikia, galimas skambinimas į įkalinimo įstaigas, teiraujantis apie jo buvimo vietą) jokiu būdu neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusioji G. M. turi kokių tai psichikos sutrikimų, tai savaime suprantamas mamos rūpinimasis bei domėjimasis sūnumi.

Nukentėjusioji G. M. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 131, 132, 133) pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise neduoti parodymų prieš savo sūnų. Tačiau ji iš karto po įvykio rašytame protokole – pareiškime (b. l. 1) nurodė, kad 2012-08-03 ją namuose sumušė, t. y. tris kartus jai trenkė kumščiu į veido sritį sūnus A. M.. Netikėti šiais protokole – pareiškime užfiksuotais nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina liudytojo policijos pareigūno S. Ž. parodymai, specialisto išvada, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė.

Liudytojas policijos pareigūnas S. Ž. teismo posėdžio metu (b. l. 132-133) patvirtino, jog nuvykus į įvykio vietą nukentėjusioji papasakojo, kad ją sumušė kartu su ja gyvenantis neblaivus sūnus A. M., trenkdamas jai tris kartus į veido sritį. Buvo akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė didelį stresą, išoriškai matėsi jos sužalojimai – žemiau akies iškilęs guzas, kuris buvo bepradedąs mėlynuoti. Pareiškimas buvo surašytas iš nukentėjusiosios žodžių, su juo ji buvo supažindinta ir po juo pasirašė. Jos pasakojimas buvo pakankamai rišlus ir nuoseklus, visi išoriniai duomenys rodė, kad įvykis tikrai buvo.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 21.271 (b. l. 37-38) nurodyta traumos priežastis – šeimyninio konflikto metu sumušė sūnus, kelis kartus trenkė į veidą.

Specialisto išvadoje (b. l. 18-19) konstatuota, kad veido sužalojimus G. M. galėjo įgauti 2012-08-03 paros pirmoje pusėje bukos traumos pasekoje, paveikus jos veidą kietais bukais daiktais.

Remdamasis aptartų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu smurtą pavartojo ir nežymiai sveikatą jai sutrikdė būtent nuteistasis A. M., o jo iškelta versija, kad neva nukentėjusioji susižalojo pati, nes yra psichiškai nesveika, nepasitvirtino, tokie jo samprotavimai yra siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtus savo veiksmus. Nors nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu akcentavo, kad dėl nagrinėjamo įvykio jam nebuvo skirta psichiatrijos ekspertizė, o anksčiau tokia ekspertizė jam buvo atliekama, pažymėtina, jog 2012-10-17 specialisto išvadoje (b. l. 99) konstatuota, jog atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę A. M. netikslinga.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. M. taip pat prašė, kad jo atžvilgiu dėl BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo būtų pritaikytas BK 64¹ str. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog nuteistasis A. M. už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., padarymą buvo nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu (patikslintu Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi). Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl Klaipėdos apygardos teismas jo nerevizuoja. Kartu atkreiptinas nuteistojo A. M. dėmesys, jog pagal formuojamą teismų praktiką, BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatos taikomos asmenims, kurie baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką padarė po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2013-07-13 (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1N-144/2013).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Remigijus PreikšaitisEduardas Maškevičius