- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-2104-397/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. Č.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Č. (Čipak) ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau–Komisijos) 2015 m. spalio 5 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pakeista į 2 m. laisvės atėmimą. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu R. Č. nuteistas pagal BK 242 str. 6 MGL (225,90 Eur) bauda, kuri, remiantis BK 64¹ str. sumažinta 1/3 d. ir paskirta 4 MGL (150,60 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., 65 str. 2 d. paskirta 4 MGL (150,60 Eur) bauda subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-10 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė (paskirta ir neatlikta) bausmė – 1 m. 5 mėn. 6 d. laisvės atėmimas ir 4 MGL (150,60 Eur) bauda. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžiu Klaipėdos m. apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., 65 str. 2 d., Klaipėdos m. apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-10 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 1 m. 3 mėn. 16 d. laisvės atėmimas ir 4 MGL (150,60 Eur) bauda.
Bausmės pradžia 2015-03-09, bausmės pabaiga 2016-06-25.
Anksčiau R. Č. teistas – Kauno m. apylinkės teismo 2007-08-29 baudžiamuoju įsakymu, pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d., jam paskirta 60 MGL bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. spalio 5 d. nutarimu nutarė nuteistajam R. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 1 p., jam neatlikus 8 mėn. 24 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-10-01) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Č. ir jo gynėjas, nesutikdami su teismo priimta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodoma, kad tai, jog nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra Komisijos nutarimą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo 2010 m. balandžio mėn. iki 2014-05-08 apeliacinio teismo nutarties priėmimo jokių nusikalstamų veikų nepadarė, nors jam nebuvo taikytas suėmimas. Visą šį laikotarpį jis gydėsi, dirbo, visada atvykdavo į teismo posėdžius. Tai patvirtina, kad nuteistasis suprato savo kaltę ir pasirengęs integruotis į visuomenę ir nėra jai pavojingas.
Skunde taip pat nesutinkama, kad jo nuteisimas pagal BK 242 str. užkerta kelią taikyti jo atžvigiu lygtinį paleidimą. R. Č. po nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo pakeitęs gyvenamosios vietos, gydėsi ir sulaikytas vykstantis pas gydytojus, poliklinikoje, tikėjosi, kad jam vykti į policiją be iškvietimo nereikia, kol bus paduotas kasacinis skundas.
Atkreipiamas dėmesys, kad R. Č. nebuvo teistas Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltu pripažintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. 60 MGL bauda, kuri sumokėta ir teistumas išnykęs.
Skunde taip pat nurodoma, kad bausmės atlikimo metu drausminė nuobauda jo atžvilgiu nebuvo skirta, nes atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, o Komisijos įvertinimas yra pagrįstas, nes pataisos namų administracija geriau pažįsta nuteistuosius, kadangi su jais bendrauja betarpiškai, todėl į jų argumentus ir vertinimus turi būti atsižvelgiama.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Č. ir jo gynėjo skundas tenkintinas.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taip pat pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. Č. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs beveik pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro galimybę svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, komisija išnagrinėjo visus duomenis bei tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta tiek nusikalstamo elgesio riziką mažinančių, tiek didinančių veiksnių. Nuteistojo R. Č. pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymąsis, galimybės įsidarbinti, ryšiai. R. Č. rizika nusikalsti yra susijusi su mąstymu ir elgesiu, gyvenimo stiliumu ir draugais. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, vienintelis buvęs pažeidimas buvo mažareikšmis, už kurį nuobauda nebuvo skirta. Už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo du kartus paskatintas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įdarbintas nebuvo, kadangi jis ribotai darbingas.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas sudaro 25 balus, taigi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t. y. laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, siekė įsidarbinti bei dalyvavo socialinės reabilitacijos programose.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam R. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo R. Č. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. Č. lygtinio paleidimo yra nepagrįstas, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-21 nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje 2015-10-05 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Č. (Č.).
Neatliktos bausmės dalį skaičiuoti nuo paleidimo iš pataisos namų dienos.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalimis, R. Č. (Č.) nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- pradėti dirbti (užsiregistruoti Darbo biržoje) per 15 dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.