Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „JARMETA“ buvusių savininkų J. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų J. S. ir R. S. prašymus jų prievoles pripažinti pasibaigusiomis ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priimtos bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „JARMETA“ bankroto byloje Nr. B2-1463-866/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi TŪB „JARMETA“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 23 d.), bankroto administratore paskirta UAB „ADMIVIRA“.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino BTŪB „JARMETA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris vėliau buvo tikslintas 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. gruodžio 30 d., 2017 m. vasario 3 d. ir 2017 m. birželio 1 d. nutartimis.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi BTŪB „JARMETA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (nutartis įsiteisėjo 2015 m. spalio 15 d.).Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarta nukreipti išieškojimą į BTŪB „JARMETA“ savininkų J. S. ir R. S. turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą dėl TŪB „JARMETA“ pabaigos.TŪB „JARMETA“ buvę savininkai J. S. ir R. S. pateikė teismui prašymą nustatyti, jog asmeninės tikrųjų TŪB „JARMETA“ narių J. S. ir R. S. prievolės baigiasi bei panaikinti jų turtui ir piniginėms lėšoms taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodė, jog visas pareiškėjams priklausantis turtas yra parduotas, bankroto procedūros baigtos, todėl ir fizinių asmenų prievolės kreditoriams pasibaigia, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004, yra nurodęs, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonių bankroto bylose, tuo atveju jeigu įmonės savininkas neturi jam nuosavybės teise priklausančio turto, jo atsakomybė prieš įmonės kreditorius baigiasi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjų J. S. ir R. S. prašymą dėl jų prievolių pripažinimo pasibaigusiomis ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.Teismas sprendė, jog pareiškėjų prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia įstatymo pagrindu ir dėl to priimti papildomo procesinio sprendimo nereikia, tačiau, pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, prievolės kreditoriams nepasibaigia. Remiantis tuo, atsisakyta tenkinti ir prašymą dėl pareiškėjų atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai J. S. ir R. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis ir laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų pareiškėjų atžvilgiu, panaikinimo, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:TŪB „JARMETA“ bankroto byloje priimtos teismo nutartys, kuriomis patvirtinti apeliantų kreditorių finansiniai reikalavimai, patvirtina, kad kreditoriai išreiškė valią, kad jų finansiniai reikalavimai pareiškėjams būtų sprendžiami TŪB „JARMETA“ bankroto byloje.TŪB „JARMETA“ bankroto byloje realizavus visą TŪB „JARMETA“ ir apeliantams priklausiusį turtą buvo atsiskaityta tiek su bendrovės, tiek su apeliantų kreditoriais.Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, aplinkybes, kad visi pareiškėjų kreditoriai dalyvavo TŪB „JARMETA“ bankroto procese ir pareiškė finansinius reikalavimus bei kad visas pareiškėjams priklausantis turtas buvo realizuotas vykdant bankroto procedūras ir iš jo gautos piniginės lėšos panaudotos tenkinant kreditorių reikalavimus, reiškia, jog pareiškėjai visiškai atsiskaitė su savo asmeniniais kreditoriais.Jeigu konkrečiu atveju įmonės bankroto byloje parduodamas visas įmonės ir jos savininkų turtas, tačiau lieka neįvykdytos įmonės savininkų asmeninės prievolės, įmonės bankroto byla jos savininkams sukelia fizinio asmens nemokumo būklę. Dėl ĮBĮ spragų ir prieštaravimų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymui bei civilinio proceso tikslams, bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkai atsiduria nelygiateisėje padėtyje lyginant su kitais nemokumo būklėje atsidūrusiais fiziniais asmenimis. Tokia situacija pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Atsiliepime į pareiškėjų J. S. ir R. S. atskirąjį skundą BTŪB „JARMETA“ bankroto administratorius UAB „ADMIVIRA“ prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra, kadangi TŪB „JARMETA“ bankroto procedūros yra baigtos, o bankroto administratorius negali teikti prieštaravimų ar sutikimo dėl kreditorių taikytų laikinųjų apsaugos priemonių asmeniniam bendrovės savininkų turtui, kadangi šie santykiai yra susiklostę tik tarp kreditorių ir bankrutavusios bendrovės savininkų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tikrosios ūkinės bendrijos tikrųjų narių (savininkų) J. S. ir R. S. prašymus pripažinti jų asmenines prievoles pasibaigusiomis bei panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo klausimai. TŪB „JARMETA“ – neribotos civilinės atsakomybės subjektas (Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), už kurio skolas atsako ir jo dalyviai – savininkai. Tais atvejais, kai bankroto byla yra iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Poreikis kreditoriams reikšti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), priklauso nuo neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalimi), nes visas įmonės savininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą. Bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens likvidavimo procese, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtenka įmonės turto, įmonės savininko turtas pardavinėjamas ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu tenkinami kreditorių reikalavimai. Įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į įmonės bankroto bylą susijęs su poreikiu apsaugoti savo interesus, nes bankroto proceso eigoje gali būti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį išieškojimo. Taigi apeliantams, neįvykdžius sutartinės prievolės ir pradėjus TŪB „JARMETA“ bankroto procesą, jų kreditoriams atsirado poreikis ginti savo teises bankroto byloje. Apeliantų kreditoriai teise ginti savo interesus bankroto byloje pasinaudojo, jų reikalavimai tikrosios ūkinės bendrijos bankroto byloje buvo patvirtinti, tačiau nebuvo visiškai patenkinti.Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis grindžiamas tuo, jog neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bankroto procese, pardavus BTŪB „JARMETA“ ir apeliantams priklausiusį turtą, apeliantų, kaip fizinių asmenų, prievolės jų asmeniniams kreditoriams nepasibaigė.Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija TŪB „JARMETA“ bankroto byloje jiems pareikštų ir patvirtintų asmeninių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo bei bendrovės bankroto procedūrų, kurių metu buvo realizuotas visas bendrovei ir apeliantams priklausęs turtas, iš kurio gautos piniginės lėšos buvo panaudotos tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus. Šiuo atveju apeliantai, remiantis minėtomis aplinkybėmis, laiko, kad jie, kaip fiziniai asmenys, visiškai atsiskaitė su savo asmeniniais kreditoriais.Pasibaigus prievolei, išnyksta ir šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. Kai likviduojamas dėl bankroto neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004), tačiau CK normose nenustatyta, kad fizinio asmens asmeninės prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-357/2009; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017), išskyrus atvejus, kai prievolės pasibaigė kitais pagrindais, pavyzdžiui dėl to, kad yra patenkinamas kreditoriaus reikalavimas, todėl kreditorius turi teisę ir po neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens likvidavimo tęsti išieškojimą iš įmonės dalyvio turto, jei su juo nebuvo atsiskaityta įmonės bankroto byloje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui TŪB „JARMETA“ bankroto byloje patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus, kurie yra kilę iš sandorių, sudarytų ne su bankrutuojančia bendrove, o su jos savininkais, kaip fiziniais asmenimis, ir negavus šių reikalavimų patenkinimo bendrovės bankroto procese, savininkų prievolės šiems kreditoriams savaime nesibaigė, kadangi apeliantų, kaip fizinių asmenų, asmeninių prievolių pabaiga nesietina su neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens pabaiga dėl bankroto procedūros. Apeliantai už savo, kaip fizinių asmenų, prievoles išlieka atsakingi ir po tikrosios ūkinės bendrijos likvidavimo dėl bankroto, bendrovės likvidavimas negali lemti apeliantų asmeninių prievolių pabaigos.Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodė, jog dėl ĮBĮ spragų ir prieštaravimų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymui bei civilinio proceso tikslams jie atsiduria nelygiateisėje padėtyje lyginant su kitais nemokumo būklėje atsidūrusiais fiziniais asmenimis ir tokia situacija pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Šiuo atveju apeliantai nepateikė jokių paaiškinimų, nedetalizavo, kokiu būdu ir kaip, kokios konkrečios ĮBĮ įtvirtintos teisės normos, kurios turėtų būti taikomos šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Pažymėtina, kad jeigu fizinis asmuo mano, kad savo prievolių negalės įvykdyti dėl nemokumo, jis turi teisę inicijuoti sau, kaip fiziniam asmeniui, bankroto bylą pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą. Atitinkami įstatymai reglamentuoja fizinių, juridinių asmenų bankroto procedūras, gina tiek kreditorių, tiek skolininkų teises. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl taikomų teisės aktų atitikimo Konstitucijai, todėl minėti atskirojo skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.Pažymėtina, kad apeliantų prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne TŪB „JARMETA“ bankroto byloje, o kreditorių interesų užtikrinimui pagal asmenines apeliantų prievoles, todėl nesant pagrindo laikyti apeliantų, kaip fizinių asmenų, asmenines prievoles pasibaigusiomis, nėra pagrindo ir spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis šios prievolės užtikrintos, panaikinimo.Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantų prašymus. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.