Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-29 · Administracinė byla Nr. I-4980-541/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
I-4980-541/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03105-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4980-541/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03105-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 224 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo (b. l. 1, 2).

Paaiškina, kad Ambasada ginčijamame sprendime dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų šių atvykimo sąlygų, t. y. pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateiktuose dokumentuose buvo klastojimo požymių arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai ir pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjas su ginčijamu sprendimu nesutinka ir nurodo, kad dėl nacionalinės vizos D išdavimo kreipėsi tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) dalyvis, kuriam priklauso Bendrovės 50 procentų akcijų. Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – pareiškėjo investuotos lėšos, ir pareiškėjo atvykimo tikslas yra gauti pelną iš Bendrovės veiklos bei joje dirbti. Pareiškėjas teigia, kad numatomas jo buvimo tikslas Lietuvoje yra pagrįstas oficialiai užregistruotais dokumentais, kuriuos pateikė Ambasadai, t. y. Bendrovės įsteigimo ir įsigijimo dokumentus: dokumentą, patvirtinantį, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur ir pareiškėjo investuotos lėšos yra 14 000 Eur; dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra Bendrovės dalyvis, kuriam priklauso 50 procentų įmonės akcijų ir jo tikslas yra darbas įmonėje; išrašą iš banko, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje ir grįžti į savo kilmės valstybę; sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjas pažymi, kad jis neturi galimybės be vizos atvykti į Lietuvą, todėl dokumentai jam buvo atsiųsti paštu ir pareiškėjas juos pateikė Ambasadoje. Tai, jog pareiškėjas nėra buvęs Lietuvoje, neturėtų būti pagrindas manyti, kad dokumentai galėtų būti suklastoti. Pareiškėjas nurodo, kad turi draugų, kurie apsigyvenę Lietuvoje, be to, Bendrovės direktorius yra lietuvis, kuris ateityje kartu vystys verslą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad atsisakymo išduoti vizą D pagrindas, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, irgi yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 12–19).

Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą gavimo, Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti Nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., kelionės tikslas – verslas, dabartinis darbdavys – Bendrovė. Kartu pareiškėjas pateikė: 2019 m. liepos 18 d. Bendrovės prašymą dėl vizos išdavimo, Bendrovės 2019 m. birželio 10 d. steigimo sutartį (kurioje nurodyta, jog steigimo metu Bendrovei atstovauja A. M.), VĮ Registrų centro išrašą apie Bendrovės įregistravimą, 2019 m. liepos 19 d. buhalterinių paslaugų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (atstovaujama A. R.), 2019 m. rugpjūčio 15 d. darbo sutartį, Habib banko išrašą iš sąskaitos, 2019 m. liepos 18 d. AB Šiaulių banko sąskaitos išrašą, 2019 m. liepos 12 d. kasos pajamų orderius Nr. 001 ir Nr. 002, 2019 m. liepos 18 d. kasos išlaidų orderius Nr. 001–Nr. 003.

Paaiškina, kad konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų bei ankstesnių (duomenys neskelbtini)piliečių pateiktų prašymų gauti vizas ir dokumentų analizės gautos informacijos padarė išvadą, jog informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas ir išvykimą iš Šengeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima, o norėdamas gauti vizą užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Pirma, pareiškėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe (duomenys neskelbtini) (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę). Antra, Bendrovė 2019 m. liepos 18 d. prašyme išduoti užsieniečiui vizą nurodyta, kad jis versis elektronikos komponentų prekyba, elektronikos įrenginių montavimu ir remontu; įmonė įsteigta 2019 m. liepos 9 d., o prašymas vizai gauti pateiktas po 1 mėnesio, tačiau jokių įmonės verslo planų ar kitų duomenų apie įmonės vykdomą tokią veiklą nepateikė; nepateikė jokių duomenų, kad jis turi elektronikos įrenginių montavimo ir remonto kvalifikaciją; tokiu būdu, pareiškėjas nepagrindė savo buvimo Lietuvoje būtinumo tikslu verstis verslu ar dirbti samdomą darbą, kad jo buvimas Lietuvoje yra objektyviai būtinas Bendrovės veiklai vykdyti. Trečia, prašymas vizai gauti pateiktas 2019 m. rugpjūčio 8 d., tuo tarpu Darbo sutartis datuojama vėlesne data – 2019 m. rugpjūčio 15 d. Ketvirta, konsului pateiktas 2019 m. liepos 12 d. Bendrovės Kasos pajamų orderis Nr. 001 pažymi, jog pareiškėjas akcinio kapitalo formavimui sumokėjo grynaisiais pinigais 14 000 Eur, o gavo kasininkas vyr. buhalteris, kasininkas E. B., taip padidinant Bendrovės įstatinį kapitalą iki reikalaujamų 28 000 Eur. Iš pareiškėjo pase padarytų kelionių atžymėjimų matyti, kad pareiškėjas tą dieną negalėjo būti ir nebuvo Lietuvoje, taigi jis negalėjo sumokėti 14 000 Eur grynais pinigais į Bendrovės kasą. Iš minėto 2019 m. liepos 18 d. Bendrovės prašymo dėl vizos išdavimo E. B. yra Bendrovės direktorius, o Akcinių bendrovių įstatyme imperatyviai nurodyta, jog bendrovės direktorius negali būti kartu ir vyr. buhalteriu (finansininku). Dėl to konsului kilo pagrįstos abejonės dėl Bendrovės deklaruojamo įstatinio kapitalo dydžio ir jo atitikimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizų aprašas) 70.10 punkto reikalavimui (t. y. suformuotas Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti lygus 28 000 Eur); pareiškėjas konsului niekaip nepaaiškino, kodėl Bendrovės veiklos pradžioje, dar Bendrovei net nepradėjus jokios ūkinės veiklos, buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas būtent iki 28 000 Eur, t. y. sumos, kuri Lietuvos teisės aktuose nurodoma kaip būtina vizai gauti vykstant į Lietuvą verslo reikalais. Penkta, 2019 m. liepos 18 d. AB Šiaulių banko sąskaitos išrašas pateiktas tikslu pagrįsti pareiškėjo atliktą 14 000 Eur įnašą formuojant įstatinį kapitalą, tuo tarpu iš dokumento matosi, kad 14 000 Eur mokėtojas yra ne pareiškėjas, o E. B. už akcininką – pareiškėją S. G.; tokiu būdu pareiškėjas nepateikė įrodymo, jog jis pats savo lėšas investavo Lietuvoje.

Dėl nurodytų priežasčių konsului kilo pagrįstos abejonės dėl Bendrovės deklaruojamo įstatinio kapitalo dydžio ir jo atitikimo Vizų aprašo 70.10 punkto reikalavimui, dėl ko Konsulas 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 224 atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, šį sprendimą grindžiant priežastimis, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Atsakovė pažymi, kad ginčijamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta minėta informacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ Nr. 224 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2019 m. rugpjūčio 8 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame nurodė, kad kelionės į Lietuvą tikslas – verslas, numatoma atvykimo į Lietuvą data 2019 m. rugpjūčio 15 d., išvykimo – 2020 m. rugpjūčio 15 d. (b. l. 20–24). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė pasą, darbo sutarties kopiją, HABIB banko dokumentus, AB Šiaulių banko dokumentus, Bendrovės kasos pajamų orderį bei kitus dokumentus (b. l. 41, 42).

Ambasada 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 224 pareiškėjui atsisakė išduoti nacionalinę vizą (b. l. 25, 26). Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė vizą išduoti tuo pagrindu, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Įstatymo bei Vizų aprašo nuostatos.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies C papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

Vizų aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 78.11 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. Taigi Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.

Ambasadai pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad pagrindinis jo kelionės tikslas yra verslas, taigi pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas.

Pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą, Ambasadai pateikė 2019 m. liepos 12 d. kasos pajamų orderio kvitą, pagal kurį pareiškėjas į Bendrovės kasą įnešė 14 000 Eur grynaisiais pinigais (b. l. 35). Vertinant šį pareiškėjo kartu su prašymu Ambasadai pateiktą dokumentą pastebėtina, jog Ambasadai pagrįstai kilo abejonių dėl šio dokumento autentiškumo ir jame nurodytų duomenų, kadangi visų pirma, minėtas kasos pajamų orderis pasirašytas E. B. (Bendrovės direktoriaus), nors pagal teisės aktus ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto (nagrinėjamu atveju uždarosios akcinės bendrovės) vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Visų antra, pareiškėjas fiziškai negalėjo įnešti minėtos sumos grynaisiais pinigais, kadangi negalėjo būti Lietuvoje (neturi nei vienos tinkamos galiojančios vizos, nėra Šengeno pasienio kirtimo spaudų) (b. l. 41, 42). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pats skunde nurodo, kad nėra buvęs Lietuvoje. Dėl nurodytų priežasčių, teismas šį dokumentą vertina kritiškai ir kaip tikrovės neatitinkantį įrodymą, kuris Ambasadai buvo pateiktas siekiant atitikti Vizų aprašo 70.10 papunktyje nustatytą reikalavimą, kad vizos prašantis asmuo į įmonės kapitalą būtų investavęs ne mažiau kaip 14 000 Eur lėšų ar kito turto. Be to, pareiškėjo kartu su prašymu pateiktas AB Šiaulių banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad E. B. į Bendrovės sąskaitą 2019 m. liepos 18 d. už pareiškėją įstatinio kapitalo didinimui grynaisiais įnešė 14 000 Eur, nepatvirtina, kad būtent pats pareiškėjas į Bendrovės sąskaitą būtų įnešęs minėtą sumą (b. l. 31), kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų nurodytą sumą perdavęs/persiuntęs E. B. ir įgaliojęs šiuos pinigus įnešti į Bendrovės sąskaitą už pareiškėją. Byloje taip pat nėra jokių kitokių leistinų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nuosavybės teisę į minėtas pinigines lėšas.

Tai, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur ir tai, kad Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas būtent iki 28 000 Eur Bendrovei dar net nepradėjus jokios veiklos teismas vertina kaip siekį formaliai atitikti Vizų aprašo 70.10 punkto reikalavimus. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas šių aplinkybių konsului niekaip nepaaiškino (b. l. 12–19). Be to, ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Bendrovės steigimo sutarties matyti, kad ji buvo įsteigta 2019 m. birželio 10 d. (b. l. 28–30), iš valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2019 m. liepos 9 d. išrašo matyti, kad Bendrovė įregistruota 2019 m. liepos 9 d. (b. l. 32, 33). Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas neatitinka Vizų aprašo 70.10 papunkčio reikalavimo dėl Bendrovės įsteigimo ne anksčiau kaip prieš metus iki pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos. Pareiškėjas Ambasadai su prašymu taip pat pateikė Bendrovės 2019 m. liepos 18 d. prašymą „Dėl nacionalinės vizos išdavimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas Lietuvoje versis elektronikos komponentų prekyba, elektronikos įrenginių montavimu bei remontu (b. l. 27), tačiau nei Bendrovė šiame prašyme, nei pareiškėjas jokių detalesnių paaiškinimų (kur tiksliai numato vykdyti prekybą, iš kur įsigytų elektronikos komponentus prekybai Lietuvoje ir kt.) ir dokumentų (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais ir kt.) nepateikė, nors tokią galimybę turėjo.

Pažymėtina, jog interviu metu su konsuliniu pareigūnu paaiškėjo, kad pareiškėjas nėra susipažinęs su savo darbo sutartimi, nes ji yra sudaryta tik lietuvių kalba (b. l. 41, 42). Teismas atkreipia dėmesį į ir tai, kad darbo sutarties data yra 2019 m. rugpjūčio 15 d. (b. l. 38–40), nors, kaip minėta, pareiškėjas prašymą Ambasadai pateikė 2019 m. rugpjūčio 8 d., t. y. darbo sutartis datuota vėlesne data, negu ta, kurią pateikta konsuliniam pareigūnui.

Pareiškėjas, skunde teigdamas, kad dokumentai, kuriuos jis pateikė Ambasadai, jam buvo siunčiami paštu, todėl tai, jog pareiškėjas nėra buvęs Lietuvoje, nėra pagrindas manyti, kad dokumentai galėtų būti suklastoti, jokių įrodymų, patvirtinančių dokumentų paštu jam siuntimą, teismui nepateikė. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, turi pateikti skunde nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 25 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, nustatytos aplinkybės sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaruoti. Atsakovė neginčija, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai bei paaiškinimai, sukėlė pagrindą manyti, jog buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C-84/12 konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jos turi nustatyti, tik ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsisakymo pagrindas išduoti vizą dėl to, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, yra nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso

6 straipsnis 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (tikrovės neatitinkančių įrodymų pateikimas, siekis formaliai atitikti reikalavimus) akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovės pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, kitą turimą informaciją. Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo, sąlygų, turimų pragyvenimo lėšų buvimo Lietuvoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl Ambasados Sprendimas paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJolanta VėgelienėFausta Vitkienė