Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-27 · Byla Nr. Ik-859-422/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
Ik-859-422/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00456-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Kęstutis Gudynas, Janina Vitunskienė
Atsakovas
Kauno
Pareiškėjas
A. B.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-859-422/2010Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00456-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 21, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Gudyno, Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui Alekui Morozovui,

nedalyvaujant pareiškėjui A. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjo A. B. patikslintas skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, išdėstytą raštu Nr. 49/303, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą, išdėstytą 2009 m. spalio 20 d. raštu Nr. 2S-2894; 2) įpareigoti atsakovą Kauno tardymo izoliatorių pašalinti padarytus pažeidimus 2009 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 49/303, trečiąjį suinteresuotą asmenį Kalėjimų departamentą įpareigoti pašalinti padarytus pažeidimus 2009 m. spalio 20 d. rašte Nr. 2S-2894 ir per 20 dienų po sprendimo įsigaliojimo priimti naujus sprendimus nurodant juose, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, sistemingai nepranešdami pareiškėjui, kaip suimtam asmeniui, iš anksto apie teismo posėdžio vietą ir laiką gautų iš teismo reikalavimų pristatyti pareiškėją į teismo posėdį pagrindu, pažeidė pareiškėjo konstitucines teises ir vykdė diskriminaciją jo atžvilgiu; 3) įpareigoti atsakovą Kauno tardymo izoliatorių užtikrinti pareiškėjo suėmimo atveju teisę iš anksto žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką pagal gautus teismų ar kitų institucijų reikalavimus, o trečiąjį suinteresuotą asmenį Kalėjimų departamentą užtikrinti visose laisvės atėmimo įstaigose pareiškėjo suėmimo atveju teisę iš anksto žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką pagal gautus teismų ar kitų institucijų pareikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamais sprendimais atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus, t. y. pašalinti padarytus Konstitucijos ir Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus bei iš anksto informuoti jį apie teismų posėdžių vietą ir laiką. Nurodė, jog Kauno tardymo izoliatorius nepranešė jam iš anksto apie 2009 m. rugsėjo 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. I-23-540/2010 nagrinėjimo vietą ir laiką. Pareiškėjo teigimu, Departamentas skundžiamame sprendime taip pat nustatė, kad Kauno tardymo izoliatorius 2009 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 49/303 pateikė suklastotą faktą apie 2009 m. rugsėjo 13 d. rašto gavimą iš Kauno rajono apylinkės teismo, tačiau neįpareigojo atsakovą ištaisyti klastotę minėtame rašte ir pašalinti padarytą pažeidimą. Ginčijami sprendimai turi būti pripažinti neteisėtais, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant juos buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime bei jo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog visi gauti iš teismų šaukimai ar pranešimai, kuriais pareiškėjas buvo kviečiamas į teismą, buvo jam įteikti pasirašytinai, apie tai informuojant atitinkamus teismus. Kauno tardymo izoliatoriuje 2009 m. liepos 13 d. gautas Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos V. M. reikalavimas A. B. pristatyti į Kauno rajono apylinkės teismo posėdį, vyksiantį 2009 m. rugsėjo 23 d. 13.30 val., buvo adresuotas tik Kauno tardymo izoliatoriui ir Kauno rajono policijos komisariatui. Minėtame teismo reikalavime nebuvo nurodyta, kad įstaigos administracija privalo su juo supažindinti pareiškėją, todėl vykdant Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos V. M. reikalavimą pristatyti A. B. į teismo posėdį, iš anksto apie posėdį nepranešus pareiškėjui, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog apie įvyksiančius teismų posėdžius suinteresuotus asmenis informuoja ne laisvės atėmimo vietos administracija, o pats teismas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė teisės aktus ir pareiškėjo teises. 2009 m. liepos 13 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo gautas teismo reikalavimas konvojuoti pareiškėją į Kauno rajono apylinkės teismo posėdį, tačiau juo Kauno tardymo izoliatorius nebuvo įpareigotas iš anksto informuoti pareiškėją apie konvojavimą ir teismo posėdžio laiką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl to, kad atsakovas Kauno tardymo izoliatorius iš anksto neinformavo pareiškėjo A. B. apie 2009-09-23 teismo posėdį.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 13 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo gautas Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos V. M. 2009 m. birželio 25 d. reikalavimas Nr. 1-58-540/2009 konvojuoti pareiškėją į Kauno rajono apylinkės teismo posėdį, vyksiantį 2009 m. rugsėjo 23 d. (b.l. 38). Šis teismo reikalavimas buvo adresuotas Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai ir Kauno rajono policijos komisariatui. Nėra duomenų apie tai, jog teismas būtų nurodęs apie minėtą reikalavimą informuoti pareiškėją. Teismo šaukimas, kuris būtų adresuotas pareiškėjui, šaukiant jį į minėtą teismo posėdį, atsakovo nebuvo gautas. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 1-23-540-2010 ( b.l. 116) nurodyta, jog kaltinamasis A. B. tuo metu buvo suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje,todėl nebuvo asmeniškai informuotas apie teismo posėdį, o pristatytas į jį policijos konvojaus.

2009 m. rugsėjo 17 d. Kauno tardymo izoliatoriuje taip pat buvo gautas Kauno apygardos teismo raštas, kuriuo leidžiama etapuoti A. B. į 2009 m. rugsėjo 23 d. Kauno rajono apylinkės teisme vyksiantį teismo posėdį ( b.l. 40).

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Kauno tardymo izoliatoriuje būtų buvęs gautas Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 13 d. raštas, susijęs su pareiškėju. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma data 2009 m. rugsėjo 13 d. buvo sekmadienis, t. y. nedarbo diena, todėl minėtą dieną joks raštas negalėjo būti rengiamas, pareiškėjo argumentai dėl 2009-09-13 rašto suklastojimo nepagrįsti jokiais įrodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 236 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai į teisiamąjį posėdį iškviečiami šaukimu <...>“. Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, 11 p. numatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia: Vidaus reikalų ministerija, prokuratūra, kitos statutinės specialiosios tarnybos, prokuroras ir pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, teismai, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos. Nurodytų teisės aktų analizė leidžia teigti, jog ne tardymo izoliatoriaus prerogatyva yra kviesti proceso dalyvius ir kitus asmenis į teismo posėdžius, inicijuoti suimtųjų (nuteistųjų) pristatymą į teismo posėdžius.

Atsakovas 2009 m. liepos 13 d. gavęs Kauno rajono apylinkės teismo reikalavimą konvojuoti bei 2009 m. rugsėjo 17 d. gavęs Kauno apygardos teismo leidimą etapuoti pareiškėją į teismo posėdį, teismų nebuvo įpareigotas iš anksto informuoti pareiškėją apie 2009-09-23 teismo posėdį. Teisės aktai tokio įpareigojimo įkalinimo institucijai taip pat nenumato. Teismo reikalavimus dėl minėto asmens etapavimo atsakovas įvykdė, konkrečiu atveju atsakovo neteisėtų veiksmų ar jo neveikimo nenustatyta. Ginčijami sprendimai yra motyvuoti, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus tokio pobūdžio sprendimų turiniui (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Kolegijos vertinimu, nors ir nebuvo pareiškėjui išaiškinta 2009-09-29 Kauno tardymo izoliatoriaus rašto Nr. 49/303 apskundimo tvarka, kaip įpareigoja Viešojo administravimo įstatymo 8str.2d. nuostatos, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo administracinio akto, minėtas pažeidimas laikytinas neesminiu, nes nesutrukdė įstatymo numatytu terminu kreiptis pareiškėjui į teismą. Administracinėje byloje nenustatyta, kad šie sprendimai prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, kad būtų pažeistos jų priėmimo procedūros. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde taip pat konkrečių procedūrinių pažeidimų neįvardijo. Nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma patvirtina, jog ginčijami Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. 49/303 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 2S-2894 yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti, skundas dėl minėtų reikalavimų atmestinas.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių ir Departamentą pašalinti padarytus pažeidimus priimant ginčijamus administracinius aktus ir per 20 dienų po sprendimo įsigaliojimo priimti naujus sprendimus, nurodant juose, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo, sistemingai nepranešdami pareiškėjui, kaip suimtam asmeniui, iš anksto apie teismo posėdžio vietą ir laiką gautų iš teismo reikalavimų pristatyti pareiškėją į teismo posėdį pagrindu, pažeidė pareiškėjo konstitucines teises ir vykdė diskriminaciją jo atžvilgiu.

Nustačius, jog ginčijami sprendimai teisėti, nėra pagrindo įpareigoti pašalinti pažeidimus, nes pažeidimų faktų konkrečiu atveju nenustatyta, o pareiškėjo prašomu būdu kištis į kitų institucijų veiklą, nurodant, kokius konkrečiai sprendimus atitinkamos institucijos turi priimti ir kokius pažeidimus konstatuoti, teismui nesuteikta teisė. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo antrasis reikalavimas taip pat netenkintinas.

Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Kauno tardymo izoliatorių užtikrinti pareiškėjo suėmimo atveju teisę iš anksto žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką pagal gautus teismų ar kitų institucijų reikalavimus, o trečiąjį suinteresuotą asmenį Kalėjimų departamentą užtikrinti visose laisvės atėmimo įstaigose pareiškėjo suėmimo atveju teisę iš anksto žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką pagal gautus teismų ar kitų institucijų pareikalavimus.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Iš esmės pareiškėjas šiuo reikalavimu siekia užtikrinti savo teises ateičiai, t.y., suėmimo atveju ateity, kad atsakovas ar kitos įkalinimo įstaigos jam iš anksto praneštų apie būsimų teismo posėdžio laiką ir vietą. Toks pareiškėjo reikalavimas vertintinas ne kaip siekis, kad viešojo administravimo subjektas būtų įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus, o daugiau kaip prevencinio pobūdžio reikalavimas, nukreiptas į ateitį, sietinas su galimais veiksmais, kuriuos ateityje galimai atliks Kauno tardymo izoliatorius ar kita įkalinimo įstaiga. Administracinių bylų teisenos įstatymas neįtvirtina galimybės reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, todėl bylos dalis dėl trečiojo reikalavimo nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tokią teisės taikymo praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-803/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1 d. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Administracinę bylą dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Kauno tardymo izoliatorių užtikrinti pareiškėjo suėmimo atveju teisę iš anksto žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką pagal gautus teismų ar kitų institucijų reikalavimus, o trečiąjį suinteresuotą asmenį Kalėjimų departamentą užtikrinti visose laisvės atėmimo įstaigose pareiškėjo suėmimo atveju teisę iš anksto žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką pagal gautus teismų ar kitų institucijų pareikalavimus – nutraukti.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Janina VitunskienėKęstutis GudynasRimantas Giedraitis