Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys D. D., valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas D. D. už 2018 m. gegužės 30 d. patvarkymo Nr. S18-17241 dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą, neįvykdymą, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnyje numatytas poveikio priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Jono Petriko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/14/01473, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2014 m. liepos 24 d. raštą dėl baudos išieškojimo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-2229-718/2014, kuriame nurodyta, jog teismas nusprendė skolininkui D. D. skirti 57 Eur (200 Lt) baudą.

Antstolis Jonas Petrikas 2018 m. gegužės 30 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie turimą turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą (vyk. byla Nr. 0172/14/01473, b. l. 129). Minėtas patvarkymas 2018 m. birželio 1 d. registruotąja pašto siunta išsiųstas skolininkui D. D. (vyk. byla Nr. 0172/14/01473, b. l. 130). 2018 m. gegužės 30 d. patvarkymas Nr. S18-17241 2018 m. birželio 4 d. įteiktas gavėjui (vyk. byla Nr. 0172/14/01473, b. l. 131, tačiau skolininkas D. D. antstolio reikalavimo neįvykdė ir informacijos apie turtinę padėtį nepateikė. Duomenų apie tai, kad patvarkyme nurodytas reikalavimas būtų įvykdytas, byloje nėra.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvus ir privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio l dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (Civilinio proceso kodekso 645 straipsnio 1, 3 dalys).

Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, jos tikslas – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, todėl ši priemonė, turi būti taikoma tinkamai įvertinus byloje esančius duomenis, jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad baudos skyrimas už antstolio reikalavimo nevykdymą negali būti formalaus pobūdžio, kadangi bauda turi būti skiriama tik jei toks patvarkymo nevykdymas trukdo antstoliui tinkamai vykdyti vykdomąjį dokumentą. Todėl net ir nustatęs antstolio reikalavimų neįvykdymo faktą, teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti baudą. Teismas nustatydamas skirtinos baudos dydį turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl reikalavimų neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt., bei vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko D. D. gyvenamoji vieta yra Vilniaus nakvynės namuose, asmuo niekur nedirba, registruotino turto neturi. Skolininko skola išieškotojui sudaro 35 Eur, 88,16 Eur sudaro antstolio vykdymo išlaidos. Antstolio priverstinai vykdomu nutarimu skolininkui bauda skirta už LR ATPK 178 straipsnyje numatytus administracinius pažeidimus (nusižengimus). Be to, nėra objektyvių duomenų, kad patvarkymas, už kurio nevykdymą prašoma skirti baudą, buvo asmeniškai skolininkui įteiktas. Esant tokioms aplinkybės baudos paskyrimas, būtų netikslingas, neduotų pageidaujamo rezultato, ir neatitiktų įstatymo reikalavimo, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad antstolio patvarkymas dėl įpareigojimo skolininkui surašytas dar 2018 m. gegužės 30 d., įteiktas 2018 m. birželio 4 d. Visi vykdymo klausimai vykdymo procese turi būti sprendžiami per protingą terminą, 2018 m. gegužės 30 d. patvarkymas yra skundžiamas nustatytu terminu. Teismui nepateikta duomenų, kodėl antstolis tokį ilga laiką delsė ir nesikreipė į teismą dėl baudos skyrimo skolininko atžvilgiu. Antstolis turėtų pakartotinai surašyti patvarkymą dėl įpareigojimo, išaiškinti skolininkui pasekmes už jo nevykdymą, įteikti jį įstatymo nustatyta tvarka skolininkui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog anstolis turi visas prieigas prie registrų ir yra surinkęs duomenis apie skolininko turto nebuvimą bei pajamas.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, baudos skyrimas skolininkui D. D. būtų formalus, neužtikrintų vykdymo proceso tikslų įgyvendinimo, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimo dėl baudos skyrimo D. D. netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/14/01473 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.