- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-135-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- M. B., S. B., M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijos“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 6-ojo notarų biuro
procesinio dokumento kategorijos; 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 21.4.1.3, 21.4.2.7, 21.6, 42.11.3.
2011 m. vasario 9 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovėms M. B. ir S. B., jų atstovui advokatui P. Č., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investicijos“ atstovei advokatei N. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių M. B. ir S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-330-568/2010 pagal ieškovių S. B. ir M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijos“, tretysis asmuo Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R., dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės ieškiniu prašė panaikinti 2007-10-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovių ir atsakovės UAB „Baltijos investicijos“, kuria ieškovė M. B. atsakovei pardavė 31/880 dalį, o ieškovė S. B. - 358/880 dalį žemes sklypo, esančio Kaune, Islandijos pl. 21A, kurio bendras plotas 0,0880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), bei kuria ieškovė S. B. pardavė atsakovei 1611/4615 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,4615 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 2 punkto dalį, kuria pažymėta, jog UAB „Baltijos investicijos“ sumokėjo 900 000 Lt S. B. ir M. B. prieš pasirašant sutartį grynaisiais pinigais lygiomis dalimis po 450 000 Lt, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės nurodė, kad derybas dėl 2007-10-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) vedė su atsakovo direktoriumi ir akcininku T. R. Ž., kuriuo pasitikėjo, tačiau Sutartis buvo pasirašyta su paskirtu atsakovės direktoriumi A. A.. Sutarties tekstas ieškovėms buvo pateiktas tik notaro kontoroje. Ieškovės grynaisiais pinigais ar kitokia forma po 450 000 Lt nėra gavusios. Ginčijama sutarties dalis negali patvirtinti pinigų gavimo fakto, nes pinigų perdavimas yra sutarties sąlygų vykdymas, kuris turėjo būti tinkamai įformintas, notarė, tvirtinusi Sutartį, netvirtino fakto tikrumo, kad atsakovė tikrai sumokėjo ieškovėms, o Sutartyje nėra ieškovių parašo patvirtinimo, kad nurodytos sumos buvo gautos. Atsakovė neturi įrodymų, kad nurodytos sumos buvo sumokėtos ieškovėms. Ieškovės, pasirašydamos Sutartį, patvirtino tariamą 900 000 Lt sumos gavimą grynaisiais pinigais, suklydo iš esmės, nes tokiu būdu tvirtino faktą, kurio nebuvo įvykę. Sutartis su tokia 2 punkto formuluote buvo sudaryta suklydus, todėl ši 2 punkto dalis turi būti panaikinta CK 1.90 str. pagrindu. Kadangi tiek ieškovėms, tiek atsakovei žinant, kad 900 000 Lt grynaisiais pinigais prieš pasirašant Sutartį ieškovėms nebuvo perduota, šalys iš tikrųjų žinojo, kad toks patvirtinimo buvimas yra neteisingas, netikras ir apsimestinis, todėl tokia sutarties sąlyga turi būti vertinama ir kaip tariamas sandoris.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Baltijos investicijos“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jos nurodytos sumos negavo. Kad ieškovėms buvo sumokėta 900 000 Lt, patvirtina apyvartos žiniaraščiai Nr. 443, 24351, iš kurių matyti, kad 2007-10-10 T. R. Ž. buvo išduoti 900 000 Lt atsiskaityti su ieškovėmis. Ieškovės ieškiniu piktnaudžiauja, elgiasi nesąžiningai, versdamos kaltę mirusiam buvusiam bendrovės akcininkui T. R. Ž.. Pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu nėra pagrindo, nes ieškovės neįrodė ieškinio aplinkybių.
Tretysis asmuo Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, notaras neturi dalyvauti ir prižiūrėti, kaip mokama sutartyje nustatyta kaina. Galiojantys teisės aktai nereikalauja, kad pasirašant Sutartį, papildomai turėtų būti patvirtintas pinigų gavimo faktas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš kiekvienos ieškovės priteisė po 15 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Teismas nustatė, kad 2007-10-10 buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovių ir atsakovės. Sutartis nebuvo ginčijama, yra galiojanti. Sandoris sudarytas ir pasirašytas 2007-10-10, tačiau teisme ieškinys gautas tik 2009-09-30, t. y. po dvejų metų nuo sudarymo momento. Ieškovė S. B. teismo posėdžio metu pripažino, jog iki pasirašant sutartį buvo sumokėtas 50 000 Lt avansas, jog 2007-10-10, pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, ji buvo balsu skaitoma, ją suprato abi šalys, vertėjas nereikalingas, nes ji suprantanti lietuvių kalbą.
Teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė ieškinio reikalavimų. Teismo nuomone, ieškovės suvokė ir suprato 2007-10-10 pirkimo-pardavimo sutarties 2 p., jog šalių susitarimu turtas parduodamas už 2 900 000 Lt, sumokėjus prieš pasirašant šią sutartį 2 000 000 Lt, juos pervedant į S. B. sąskaitą, o 900 000 Lt – grynaisiais pinigais, t. y. po 450 000 Lt kiekvienai. Teismas nurodė, kad sudaryta 2007-10-10 pirkimo-pardavimo sutartis negali būti vertinama kaip tariamas sandoris, nes jis nebuvo sudaromas dėl akių, tai patvirtina ir pervesti 2 000 000 Lt bei neteisėtų statinių nugriovimas, vykdant minėtos sutarties 9 p. Be to, ieškovės 900 000 Lt ir neprašė priteisti. Ieškovės negali įrodyti 900 000 Lt piniginių lėšų negavimo. Teismo nuomone, iš ieškovių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalių ketinimai pirkti bei parduoti žemės sklypus buvo realūs, o šalys savo pasirašytoje sutartyje tai patvirtino, ją pasirašydamos. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovės S. B. nurodomas suklydimas yra tik tariamas, nes nėra įrodytas rašytiniais įrodymais, be to, jis turi būti esminis, t. y. asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, nebūtų sudaręs ar pasirašęs sandorio. Šiuo atveju tik ieškovės veikė neapdairiai, elgėsi neprotingai, ir tai negalima vertinti kaip suklydimo įtakoje sudarytą sandorį, nes nėra nustatyta apgaulė, o suklydimas šiuo atveju negali būti vertinamas, atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, nes M. B. tiesiog buvo palikusi visus klausimus spręsti motinai. Teismo nuomone, sandoris buvo sudarytas ne tik tarp normaliai atidaus ir protingo asmens, bet ir žinančio realią padėtį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nėra nuginčyta ir aplinkybė, jog atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovėmis, nes iki 2007-10-10 sutarties pasirašymo buvo sudarytas ir pasirašytas kitas pirkimo-pardavimo sandoris – 2007-08-23.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės S. B. ir M. B. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliančių nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių priežasčių:
1) teismas nevertino, nepasisakė dėl pagrindinio rašytinio įrodymo. AB „Vilniaus bankas“ T. R. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad su ieškovėmis 2007-10-10 atsiskaitė atsakovės akcininkas T. R. Ž., bei atsakovės 2007 m. apyvartos žiniaraštis (sąskaita Nr. 24351), iš kurių matyti, kad atsakovė nebuvo niekam perdavusi grynųjų pinigų bei neturėjo pakankami pinigų atsiskaityti su ieškovėmis;
2) teismas nenustatė fakto, kad T. R. Ž. galėjo atsiskaityti ir atsiskaitė su ieškovėmis. Paminėtos T. R. Ž. sąskaitos išrašas įrodo, kad su ieškovėmis T. R. Ž. tikrai negalėjo atsiskaityti 2007-10-10, nes 2007-07-17 iš atsakovės gautus 750 000 Lt panaudojo ne atsiskaityti su ieškovėmis, bet gražinti asmeninę paskolą R. J.. 50 000 Lt jis pasipildė asmeninę sąskaitą, o 650 000 Lt įvykdė asmeninę prievolę savo kreditoriui R. J.. Šis rašytinis įrodymas įrodė faktą, kad ieškovės pagal Sutartį negavo visos pardavimo kainos. Atsakovė tiek šioje byloje, tiek Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje Nr. 2-2088-259/2009, tiek Kauno miesto apylinkės prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00490-09 teigė, kad su pareiškėjomis pagal Sutartį atsiskaitė akcininkas T. R. Ž.;
3) teismas neįvertino, kad atsakovė net teoriškai negalėjo perduoti ieškovėms 900 000 Lt grynaisiais pinigais, nes nebuvo atsakovės įgalioto asmens, kuris šiuo pinigus turėjo perduoti ieškovėms. Atsakovė iki 2007-10-10 sutarties pasirašymo neturėjo 900 000 Lt grynaisiais pinigais, skirtų perduoti ieškovėms. Teismas ieškovių prašymu neišreikalavo rašytinių įrodymų apie visus atsakovės mokėjimo pavedimus, kasos išlaidų orderius ir kitus rašytinius dokumentus, susijusius su pinigų paėmimu per 2007 m., įrodymų apie atsakovės įgaliotus asmenis, turėjusius teisę perduoti pinigus ieškovėms;
4) teismas nepagrįstai atsakovės pateiktą 2007-08-23 sutartį dėl kito turto pardavimo tretiesiems asmenims vertino kaip įrodymą, kuris neva paneigia ieškovių nurodytas aplinkybes. 2007-08-23 sutartis neturi ryšio su ieškovių įrodinėtinomis aplinkybėmis;
5) teismas nepagrįstai analizavo ir vertino visos Sutarties galiojimą, nors ieškovės reikalavo panaikinti tik vieno Sutarties punkto dalį. Sutarties 2 punkto dalies galiojimas neturi nieko bendro su pačios Sutarties galiojimu. Teismas analizavo ir vertino ne Sutarties 2 punkto dalies negaliojimą, bet visos Sutarties galiojimą. Sutarties 9 punkto vykdymas ar neįvykdymas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Kauno apygardos teismas 2009-12-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2088-259/2009 nustatė, kad ieškovės Sutarties 9 punkto dėl pastatų nugriovimo nepažeidė. Teismas, pasisakydamas dėl nenagrinėtų ir neįrodinėtų faktų, pažeidė CPK 263 str. 2 d.;
6) teismas nepagrįstai analizavo ir kritikavo ieškovių pasirinktą teisių gynimo būdą, dėl ko priėjo prie neteisingos išvados, kad ieškovės neprašo priteisti neteisingai įformintos ir neperduotos pinigų sumos, kad nereikalaudamos iš atsakovės sumokėti joms 900 000 Lt elgėsi neprotingai, nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis;
7) teismas nevertino Sutarties sudarymo aplinkybių, kurios turėjo esminę reikšmę neteisingam ieškovių patvirtinimui apie tariamą atsiskaitymą su jomis grynaisiais pinigais. Tarp ieškovės S. B. ir T. R. Ž. buvo susiklostę artimi asmeniniai santykiai, atsiradęs pasitikėjimas, su juo ir vyko derybos dėl Sutarties sudarymo. Sutarties sudarymo metu ieškovėms buvo paaiškinta, kad tariamą atsiskaitymą grynaisiais pinigais reikia įrašyti dėl to, kad kol nėra ieškovių parašų, negalima ieškovėms duoti šiame punkte nurodytų pinigų, o be to, Sutartyje parašius apie pinigų gavimą, ieškovėms pas notarą nereikės eiti antrą kartą tam, kad patvirtintų sutarties įvykdymą;
8) teismas nevertino ir neanalizavo ieškovių nurodytų skirtingų sandorio negaliojimo pagrindų. Sutarties 2 punkto dalį ieškovės prašė panaikinti kaip tariamą sandorį CK 1.86 str. pagrindu ir kaip sandorį, sudarytą dėl apgaulės CK 1.90 str. pagrindu. Šalims žinant, kad 900 000 Lt grynaisiais pinigais prieš pasirašant Sutartį ieškovėms nebuvo perduota, todėl toks šalių patvirtinimas, tokia Sutarties sąlyga vertintina kaip tariamas sandoris. Jei ieškovės nebūtų patikėjusios atsakovės įkalbinėjimais, kad grynuosius pinigus jos tikrai gaus, ieškovės nebūtų tokio patvirtinimo teikusios iš viso. Ieškovės buvo apgautos. Dėl šios atsakovės veikos vyksta ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo stambiu mastu;
9) sprendimas yra be aprašomosios dalies, kadangi jame nenurodyta atsakovės atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka, trečiojo asmens notarės J. R. paaiškinimų santrauka. Pažeistas CPK 270 str. 3 d. 2 ir 3 p.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės UAB „Baltijos investicijos“ atstovė N. G. prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovių solidariai atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1) ieškovių nurodytas rašytinis įrodymas T. R. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nepatvirtina, kad pinigai ieškovėms nebuvo sumokėti. Atsakovė pateikė 2007-08-23 pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad prieš sandorį su ieškovėmis atsakovė pardavė greta esantį žemės sklypą UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ už 6 000 000 Lt + PVM, o tai patvirtina, kad atsakovė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovėmis. Tai, kad T. R. Ž., gavęs iš atsakovės pinigus, juos pervedė trečiajam asmeniui, nereiškia, kad jis neturėjo grynųjų pinigų, kuriais ir buvo su ieškovėmis atsiskaityta. Įrodyti, kad T. R. Ž. negalėjo atsiskaityti, privalo ieškovės;
2) atsikertant į apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagristai analizavo ir vertino visos sutarties galiojimą, nors ieškovės reikalavo panaikinti tik vieno sutarties punkto dalį, atsakovės atstovė nurodė, kad teismui yra draudžiama, išskyrus tam tikros kategorijos bylas, išeiti iš ieškinio ribų, tačiau vertindamas įrodymus, teismas gali juos analizuoti plačiai, siekdamas visiškai išnagrinėti bylos aplinkybes ir priimti sprendimą;
3) dėl apeliacinio skundo motyvo, kad teismas nepagristai analizavo ir kritikavo ieškovių pasirinktą teisių gynimo būdą, dėl ko priėjo prie neteisingos išvados, atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovių pareikštas reikalavimas yra dviprasmiškas: ieškovės prašo panaikinti Sutarties 2 punkto dalį, tačiau nereikalauja 900 000 Lt priteisimo iš atsakovės, nors proceso koncentruotumo, protingumo principas įpareigotų šalį taip elgtis;
4) ieškovių nurodytos aplinkybės dėl Sutarties sudarymo aplinkybių, kurios turėjo esminę reikšmę neteisingam ieškovių patvirtinimui apie tariamą atsiskaitymą su jomis grynaisiais pinigais, yra nepagrįstos, neatitinka tikrovės ir paneigtos ieškovių konkliudentiniais veiksmais – pasirašiusios sutartį ir negavusios neva joms pažadėtų pinigų, jos niekur nesikreipė ir šių pinigų nereikalavo iki kol negavo atsakovės ieškinio dėl žalos atlyginimo. Iš karto po sandorio negavusios neva joms pažadėtų pinigų, jos nereiškė pretenzijų nei atsakovei, nei notarei, nesikreipė dėl pažeistos teisės gynimo į teismą;
5) ieškovių pateikta 2010-06-23 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2S-182/2010 yra rašytinis įrodymas, neturintis jokios įrodomosios reikšmės, todėl neprijungtinas. Pats faktas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nepatvirtina ir nepaneigia nei ieškovių, nei atsakovės užimtos pozicijos.
Tretysis asmuo notarė J. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Dažniausiai civilinės teisės gynimo būdą nustato teisės normos, reglamentuojančios konkretų teisinį santykį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Init“ v. UAB „Parabolė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007). Įstatymo leidėjo siekį išsaugoti susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą rodo ir CK 1.96 straipsnio 6.226 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi apsvarstyti šių teisės normų taikymą, ypač jeigu atitinkamomis jų taikymui reikšmingomis aplinkybėmis remiasi su reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nesutinkanti šalis. Įstatyme numatytą pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) pasirenka asmuo, kurio teisės pažeistos, reikšdamas konkretų reikalavimą teisme (CPK 5 straipsnis). Todėl pagrįstas yra apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritikavo ieškovių pasirinktą teisių gynimo būdą.
Šioje byloje ieškovės ginčija nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo 2007 m. spalio 10 d. (b. l. 9) sutarties 2 punkto dalį, kurioje nurodyta, kad šalys patvirtino, jog pirkėjas sumokėjo pardavėjoms prieš šalims pasirašant šią sutartį 900 000 Lt, po 450 000 Lt kiekvienai (grynaisiais pinigais lygiomis dalimis). Atsakovės įmonės finansiniai dokumentai (b. l. 19-20) patvirtina, kad iš sąskaitos Nr. 443 rugpjūčio–spalio mėnesiais buvo , mokėjimo pavedimu Nr. 120, 161 ieškovei S. B. pervesta (1 950 000 + 50 000 ) = 2 000 000, 00 Lt. Kita dalis ginčo sumos 900 000 Lt po 450 000 Lt. yra pažymėta prierašu (10) nurodant dok. Nr. sutartis S. B.. Pažymėtina, kad mokestiniuose dokumentuose ieškovės vardas yra nurodytas skirtingai: vienoje vietoje nurodoma, kad pinigai skirti S. B., kitame dokumente, kad pinigai skirti S. B.. Tačiau ieškovėms pripažinus, kad jos gavo 2 000 000,00 Lt, toks ieškovės vardų neatitikimas laikomas rašymo apsirikimo klaida. Atsižvelgiant į atsakovės UAB „Baltijos investicijos“ atstovo paaiškinimus, duotus Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje Nr. 2-2088-259/2009 ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00490-09, kuris teigė, kad su pareiškėjomis pagal Sutartį atsiskaitė akcininkas T. R. Ž., bei šiai aplinkybei patvirtinti pateiktais rašytiniais įrodymais apyvartos žiniaraščių išrašu, iš kurio matyti, kad iš įmonės sąskaitos Nr. 24351 pinigai 2007 m. spalį pagal dokumentą Nr. 10 buvo išmokėti T. R. Ž. – du kartus po 450 000 Lt, šių išmokų kodas 443, paskirtis – skola tiekėjams (sutartis S. B.), teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtina, kad atsakovės UAB „Baltijos investicijos“ atstovas T. R. Ž. pinigus (900 000 Lt) gavo.
Civiliniame procese galioja ir tikėtinumo taisyklė, pagal kurią teismui sprendžiant dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nereikia būti visiškai įsitikinusiam tų aplinkybių buvimu ar nebuvimu, o pakanka, jog viena alternatyva būtų labiau tikėtina už kitą. Taigi teismas sprendimą byloje priima įvertinęs pateiktų argumentų ir nustatytų aplinkybių visumą (CPK 185 str.). Minimas įrodymų vertinimo aspektas yra svarbus nagrinėjant ir šį ginčą, nes nustatytų bylos aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad atsakovės atstovas T. R. Ž., gavęs pinigus (900 000 Lt) iš atsakovės UAB „Baltijos investicijos“, iki sutarties pasirašymo notarinėje kontoroje su ieškovėmis už perkamą žemės sklypą neatsiskaitė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių motyvais, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad 900 000 Lt, kurie buvo perduoti atsakovės atstovui T. R. Ž., buvo ieškovėms išmokėti grynaisiais pinigais sumokant kiekvienai po 450 000 Lt. Pateiktas byloje T. R. Ž. sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad T. R. Ž. atsiskaitė su ieškovėmis. 2007-07-17 gautus iš atsakovės UAB „Baltijos investicijos“ pinigus , 750 000,00 Lt T. R. Ž. panaudojo (650 000,00 Lt.) atsiskaitymui su R. J., o 50 000 Lt T. R. Ž. pasipildė asmeninę sąskaitą. Taip pat byloje nėra finansinių dokumentų apie tai, kad atsakovės lėšos (900 000 Lt) perduotos T. R. Ž. buvo grąžintos atsakovo įmonei. Apeliantės pagrįstai nurodo, jog ginčo sumos išmokėjimo faktas turi būti įrodytas byloje atitinkamos formos finansiniais dokumentais, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 179 dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo 9 p. nustatyta, kad Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams (atskaitingiems asmenims; toliau vadinama – atskaitingas asmuo), kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia ūkio subjekto buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka bei terminais (biudžetinėse įstaigose – ne rečiau kaip kartą per mėnesį). Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi tai, kad ieškovės yra fiziniai asmenys, o atsakovė UAB „Baltijos investicijos“, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, verslo santykiuose veikia savo rizika ir turi būti apdairi, turėdama patirtį verslo srityje privalo tinkamai surašyti finansinius dokumentus, patvirtinančius finansines operacijos atlikimą. Taigi nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas ieškovėms iki sutarties pasirašymo pinigus sumokėjo, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė UAB „Baltijos investicijos“ neįrodė byloje, jog iki sutarties surašymo sumokėjo ieškovėms 900 000 Lt, nes tokių įrodymų UAB „Baltijos investicijos“ byloje nepateikė (CPK 178 str.).
Atsakovės UAB „Baltijos investicijos“ akcentuoja faktą, kad ginčijamą faktą dėl pinigų (900 000 Lt) perdavimo ieškovės patvirtino notarinėje kontoroje. Be to, atsakovė UAB „Baltijos investicijos“ turėjo pakankamai lėšų, nes sudarė kitus sandorius dėl nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo su UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ (b. l. 125). Tačiau vien tas faktas, kad atsakovė turėjo pakankamai lėšų sumokėti ieškovėms už perkamą sklypą, nesudaro pagrindo ieškovių ieškinį atmesti, nes, kaip nurodyta anksčiau, byloje nepateikta įrodymų, kad ginčo suma grynaisiais pinigais buvo perduota ieškovėms. CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu. Apeliančių paaiškinimu, atsakovės UAB „Baltijos investicijos“ atstovas T. R. Ž. įtikino ieškoves, kad ginčo sutartį notaro kontoroje būtina pasirašyti, nes kitaip įmonė negalės sumokėti ieškovėms sutartų pinigų už perkamą žemės sklypą. Byloje nenuginčytas faktas, kad ieškovės tikėjo T. R. Ž. nurodomu atsiskaitymo mechanizmu, tai rodo ieškovių elgesį apibūdinantys faktai. Kaip teigė ieškovės, po sutarties pasirašymo jos ėjo apmokėjimo už žemės sklypą klausimus derinti į UAB „Baltijos investicijos“ būstinę, tačiau T. R. Ž. nerado. Vėliau mirus T. R. Ž. (2008-01-27) ieškovės laukė, kol atsiras T. R. Ž. teisių perėmėjai, nes mirus T. R. Ž. atsakovės įmonėje jokių finansinių reikalų kiti asmenys spręsti nesiėmė. Vėliau ieškovėms paaiškėjus, jog gera valia pinigai nebus sumokėti, ieškovės kreipėsi į notarę ir ikiteisminio tyrimo organus dėl apgaulės surašant notarinę sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėto sandorio sudarymo aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti negaliojančia ginčijamos sutarties 2 p. dalį dėl pinigų gavimo iki sutarties pasirašymo (CPK 185 str. ). Akivaizdu, kad šių esminių aplinkybių nesuvokimas sutrukdė ieškovių laisvos valios formavimuisi (CK 1.63 str. 1 d.). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ginčijamus sandorius pasirašė klysdamos dėl jų sudarymo metu egzistavusių esminių faktų ir negavo sutartyje nurodytų 900 000 Lt iki sutarties pasirašymo, taip pat priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, konstatuoja kad ieškovės įrodė esant CK 1.90, 1.86 straipsniuose numatytą pagrindą šią sandorio punkto dalį dėl atsiskaitymo su ieškovėmis grynaisiais pinigais iki sutarties pasirašymo pripažinti negaliojančia. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas (CPK 330, 329 str. 1 d.).
Kaip nustatyta byloje, T. R. Ž. mirė 2008-01-27. Ieškovės pareiškė ieškinį šioje byloje atsakovei UAB „Baltijos investicijos“, kuri yra ginčo sutarties punkto šalis. Bylos duomenimis, vienintelio akcininko (T. R. Ž.) sprendimu Nr. 07/07/16/5 buvo nutarta nupirkti žemės sklypą iš ieškovių už 2 900 000 Lt. Būdamas vieninteliu įmonės akcininku ir įmonės direktoriumi T. R. Ž. nutarė pasirašyti žemės pirkimo ir kitus su šiuo sandoriu susijusius dokumentus (b. l. 50). Todėl patenkinus ieškovių ieškinį, pripažinus negaliojančiu sutarties punkto dalį tuo pagrindu, jog ieškovės negavo 900 000 Lt, kurie buvo perduoti T. R. Ž., jo įpėdiniams gali būti pareikštos finansinės pretenzijos dėl mirusio T. R. Ž. turtinių prievolių (neišmokėtų ieškovėms pinigų), kurios yra paveldimos (CK 6.2, 5.63 str.). Todėl byloje turėjo būti išspręstas klausimas dėl T. R. Ž. įpėdinių dalyvavimo bylos nagrinėjime. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovių ieškinio reikalavimą, neįtraukė į bylos nagrinėjimą T. R. Ž. įpėdinių. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą dėl ieškovių ieškinio reikalavimo pagrįstumo, negali išspręsti klausimo iš esmės, įtraukti T. R. Ž. įpėdinius į bylą, nes to nenumato įstatymas (CPK 302, 45 str. 4 d.). Neįtraukus į bylos nagrinėjimą T. R. Ž. įpėdinių, būtų nuspręsta dėl T. R. Ž. teisių ir pareigų, o tai draudžia įstatymas ( CPK 266 str.).
Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas, civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti, civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.