- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- T-722-1083/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45798-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės A. Š., jos gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ (toliau – Viešoji įstaiga) teikimą dėl A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), taikomos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi A. Š. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“. Asmens sveikatos būklei pagerėjus Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. To paties teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi šios priemonės taikymas buvo pratęstas.
2. Panevėžio apylinkės teisme 2020 m. birželio 30 d. gautas Viešosios įstaigos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo A. Š.. Teikime nurodoma, kad A. Š. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Ji nuolat lankosi pas gydytoją psichiatrą, paskirtus vaistus vartoja. Ji teisingai orientuota, aktyviai haliucinacijų, kliedėjimo idėjų neišsako. Noriai bendrauja, pasakojasi apie dienos veiklas, pasisako, kad gyvena pas dukrą, daug laiko leidžia su anūkais, moko juos skaityti, skaičiuoti. Nuotaikos fonas pakankamas, elgesys adekvatus. Sutinka, kad reikia vartoti vaistus, pati rūpinasi tolimesniais vizitais pas gydytojus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Viešoji įstaiga rekomenduoja spręsti priverstinio ambulatorinio gydymo nutraukimo klausimą.
3. Teismo posėdžio metu Viešosios įstaigos atstovė V. Š. patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir teikimą palaikė. Paaiškino, kad A. Š. sveikatos sutrikimas yra lėtinio pobūdžio, jis nėra išgydomas, tačiau vartojant medikamentus galima pasiekti remisiją. Dėl sutrikimo pobūdžio A. Š. reikalingas nuolatinis gydymas ir priežiūra. Pagrindinis medikamentas A. Š. Viešojoje įstaigoje suleidžiamas 1 kartą per mėnesį, šis medikamentas yra prailginto veikimo. Esant paūmėjimui, galima paskirti papildomus medikamentus, tačiau šiuo metu tokie medikamentai A. Š. nėra skirti. Į Viešąją įstaigą ji atvyksta pati. Nebuvo tokių atvejų, kad A. Š. neatvyktų nustatytu laiku. Ji pati rūpinasi kitų vizitų rezervacijomis. A. Š. sveikatos būklė yra stabili nuo to laiko, kai ji sugrįžo po gydymo stacionare, t. y. nuo 2019 m. kovo mėnesio. Po pusmečio Viešoji įstaiga kreipėsi į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tik dėl to, kad buvo praėjęs per mažas A. Š. sveikatos stebėjimo terminas ir nebuvo galima daryti išvadų dėl A. Š. pavojingumo visuomenei. Jeigu atsitiktų taip, kad po aptariamos priemonės panaikinimo A. Š. nebeatvyktų į Viešąją įstaigą, socialinės darbuotojos vyktų į namus ir aiškintųsi, dėl ko ji nustojo lankytis pas gydytojus. A. Š. kritiška savo sveikatos sutrikimui, supranta gydymo prasmingumą ir reikalingumą. Taip pat jos dukra rimtai žiūri į A. Š. gydymą ir sutinka, kad jis būtų tęsiamas. Todėl ji (atstovė) mano, kad šiuo metu A. Š. pavojingumas visuomenei išnykęs ir toliau taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę netikslinga.
4. Teismo posėdžio metu A. Š. paaiškino, kad ji supranta, dėl ko yra pateiktas teikimas. Šiuo metu ji jaučiasi gerai, vaistai jai padeda. Ji gyvena pas savo dukrą I. M., kuri kartu su žentu dieną dirba. Dienos metu ji prižiūri savo anūkus, moko juos skaityti ir skaičiuoti, aptvarko kambarius. Supranta, kad jai reikalingas gydymas, kad ji toliau turės lankytis Viešojoje įstaigoje, pas gydytojus ir gydytis. Vaistų vartoti nepamiršta.
5. Teismo posėdžio metu prokurorė, Viešosios įstaigos atstovė ir gynėjas siūlė teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Teikimas tenkinamas.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista ar panaikinta. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
8. Teismo posėdžio dalyvių paaiškinimai ir pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad A. Š. psichinė būklė yra pagerėjusi ir pakankamai stabili (ji reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, vartoja jai paskirtus medikamentus, savarankiškai rūpinasi kitais vizitais pas gydytojus, jos psichikos sutrikimo eiga normalizavosi ir stabili jau daugiau nei vieneri metai), todėl esant visoms šioms sąlygoms galima pagrįstai manyti, jog šiuo metu A. Š. pavojingumas visuomenei yra išnykęs, o taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, yra nebereikalinga. Spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą teismas atsižvelgia ir į Viešosios įstaigos atstovės paaiškinimą, kad net ir panaikinus A. Š. priverčiamąją medicinos priemonę A. Š. turės toliau lankytis pas gydytojus, gydytis, o jai nustojus tai daryti gydymo įstaiga privalės imtis atitinkamų priemonių. Atsižvelgiant į tai, A. Š. taikoma minėta priverčiamoji medicinos priemonė panaikinama.
9. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog A. Š. diagnozuotas sutrikimas yra nepagydomas, jai būtinas nuolatinis medicininis gydymas ir priežiūra. Todėl, vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi, ji perduodama šeimos nario – dukros I. M. priežiūrai, kartu nustatant jos medicininį stebėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ teikimą tenkinti.
Panaikinti A. Š. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Perduoti A. Š. jos šeimos nario – dukros I. M. priežiūrai ir nustatyti jos medicininį stebėjimą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.