Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. 2014 m. lapkričio 19 d., apie 19.30 val., sodyboje, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., savo nepilnamečių vaikų D. G., gim. 2003-08-07, ir G. G., gim. 2000-09-26, akivaizdoje, žodžiais įžeidinėjo ir žemino V. G. draugę J. N.. Šiais veiksmais L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 str. 2 d. reikalavimus, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. G. teismo posėdžio metu kaltę iš dalies pripažino, paaiškinusi, kad buvo konfliktas su vyru V. G. ir J. N., kurio metu iš susijaudinimo galėjo pasakyti įžeidžiančius žodžius J. N. adresu. Mano, kad konfliktas vyko tarp suaugusių asmenų, todėl, jeigu ir buvo nepilnamečiai vaikai, jų interesai nebuvo pažeisti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė L. G. atžvilgiu administracinę bylą nutraukti, kadangi konflikte dalyvavo tik tėvai, bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad buvo sukeltos neigiamos pasekmės nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad L. G. veiksmais padarytas nepilnamečių vaikų teisių pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Nors L. G. dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams kaltę pripažino iš dalies, jos kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Nuk. V. G. parodė, kad 2014-11-29 vakare dėl L. G. sugadintos medinės konstrukcijos įvyko konfliktas, kurio metu ji įvairiais žeminančiais žodžiais įžeidinėjo J. N.. Konfliktą galėjo girdėti netoliese buvę nepilnamečiai vaikai D. ir G.

Nukentėjęs V. G. analogiškas aplinkybes nurodė ir 2014-12-04 paaiškinime Plungės PK.

Kad buvo konfliktas, kurio metu L. G. nepilnamečių vaikų akivaizdoje įžeidinėjo J. N., nurodė J. N. 2014-12-04 rašytiniame paaiškinime.

Iš pateikto garso įrašo (Nr. MOV 1002, eil. Nr.4) girdėti, kaip L. G. konfliktuoja su V. G. ir buvusia moterimi, konflikto metu ne vieną kartą išsakyti žeminantys ir įžeidžiantys žodžiai. Nors pateiktame įraše nėra fiksuotas laikas, L. G. pripažįsta buvus konfliktą, neneigia, jog susijaudinusi galėjo pasakyti įžeidžiančius žodžius, todėl teismas daro išvadą, kad pateiktas garso įrašas darytas 2014-11-29 konflikto tarp L. G. ir V. G. bei J. N. metu. Iš įrašo girdėti, kaip L. G. vaikams liepė eiti į trobą, dėl ko teismas sprendžia, kad vaikai konflikto metu buvo šalia ir konfliktą girdėjo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taip pat laikytini priešingais vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. G. konflikto metu įžeidžiančiais žodžiais žemino kt. asmenį, tokiais veiksmais neabejotinai rodė nepilnamečiams vaikams netinkamą pavyzdį, viešai aiškindamasis santykius su savo vyru bei jo drauge, neužtikrino ir nesistengė užtikrinti, kad jų konflikto nematytų nepilnamečiai vaikai, nesiėmė jokių veiksmų konfliktui nutraukti taip, kad vaikai nebūtų psichologiškai traumuojami. Teismo vertinimu L. G. nepanaudojo savo kaip motinos valdžios vaikų interesams užtikrinti, todėl jos veika atitinka pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., požymius.

Skiriant nuobaudą pažeidėjai, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už analogiškus pažeidimus L. G. praeityje nebausta, todėl jai skirtina sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

L.G. K. apskrities VPK Plungės r. PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad L. G. 2014 m. lapkričio 19 d., laikotarpyje nuo 11 val. iki 19.30 val., ūkiniame pastate, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., nuardydama medinę durų konstrukciją, tyčia gadino V. G. turtą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. G. teismo posėdžio metu kaltę dėl šio pažeidimo nepripažino, paaiškinusi, kad nurodytu laikotarpiu teisme buvo sprendžiamas ginčas su G. G. dėl nuosavybės teisės į santuokoje įgytą turtą pripažinimo. V. G. savavališkai atitvėrė ūkinį pastatą, ji, siekdama pagerinti ūkiniame pastate laikomų avių sąlygas, nuplėšė lentą, kuria buvo užkaltos durys tarp dviejų ūkinio pastato patalpų. Mano, kad žalos nepadarė, be to, turtas yra tiek jos, tiek vyro V. G..

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė L. G. atžvilgiu administracinę bylą šioje dalyje nutraukti, kadangi svetimo turto gadinimo ir žalos faktas nenustatytas. Teisme administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu buvo sprendžiamas ginčas tarp L. G. ir V. G. dėl turtinių teisių.

Nuk. V. G. patvirtino, kad vyko ginčas dėl turtinių teisių tarp jo ir L. G., nurodė, kad nuardant medinę konstrukciją, žala nepadaryta. Su L. G. ginčą dėl turtinių teisių pripažinimo baigė taikiai, šiuo metu yra susitaikę, pretenzijų nebereiškia.

Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadarius nukentėjusiajam žymios žalos.

L. G. ir V. G. paaiškinimais, pateiktu 2015-01-22 Plungės r. apylinkės teismo sprendimu, kurio nutraukta santuoka tarp L. G. ir V. G., patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatyta, kad minimu laikotarpiu (2014-11-29) teisme buvo sprendžiamas ginčas dėl L. G. ir V. G. santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pagerinimo. Minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad L. G. ir V. G. nuo 2000-05-12 buvo sutuoktiniai, nutraukdami sutartį susitarė, jog V. G. išmokės L. G. 8688,60 Eur piniginę kompensaciją už jo vardu nuosavybės teisėmis registruoto gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų remontą bei pagerinimus. Esant nustatytoms aplinkybėms apie bendrą L. G. ir V. G. gyvenimą ir veiklą, darytina išvadą, jog nėra neginčijamai įrodyta, kad pažeidimo metu turtas, kurio gadinimu kaltinama L. G., priklausė tik V. G., todėl nėra pagrindo išvadai, kad L. G. nuardydama medinę konstrukciją gadino V. G. turtą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių santykių nagrinėjimui. Šis klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso ar administracinių bylų teisenos tvarka.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus, byla dėl 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punkte).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. G. pri­pa­žin­ti kal­ta, pa­da­rius ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Administracinę bylą dalyje, kurioje L. G. inkriminuota veika pagal LR ATPK 50³ straipsnį nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.