Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjai advokatei R. V. Šalaviejūtei,

nukentėjusiajai ir asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, šeimos narei (motinai) N. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbančiam, nevedusiam, 2015-02-25 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi V. N. buvo pritaikytos priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis gydymas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d.,

kuris kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2016-09-18, apie 22.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo daužyti bute esančius baldus ir sieną, po ko, mėtė peilį į sieną ir, iš karto, paėmęs peilį į ranką bei užsimojęs juo prieš motinos, N. N., gim. (duomenys neskelbtini), veidą, sakydamas „žiūrėk koks peilis, matai koks peilis, duok pinigų arba aš tave papjausiu ir padarysiu čia tvarką“, grasino nužudyti savo motiną, N. N., dėl ko N. N. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus tuoj pat įvykdytas, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Be to jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos - kanapių, kurių masė 0,991 g., ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 12,7%, kurią gabeno iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur ją laikė prie savęs iki 2016-09-18, 21.14 val., t. y. iki tol, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu rado paminėtą narkotinę medžiagą.

2017-05-16 ir 2017-09-19 V. N. buvo apžiūrėtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus psichiatrijos skyriaus patalpose, po ko buvo surašytas Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-103/2017 (b. l. 134-140).

Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė Aurelija Survilaitė ekspertizės aktą patvirtino, paaiškindama, jog tikslingas ambulatorinis tęstinis gydymas, teisiamajame posėdyje apklausti V. N. galima. Atsakydama į teisėjos klausimus, ekspertė nurodė, kad minimalus gydymo terminas – pusė metų. Po to nuspręstų gydytojas ar reikia prašyti pratęsti terminą. Įvertinus medicininę dokumentaciją, ambulatorinio gydymo galimybės dar nėra išnaudotos. Po gydymo V. N. būsena buvo pagerėjusi, jis buvo pakankamai kritiškas. Ambulatorinis gydymas būtų pakankamas. Paskutinė dokumentacija sako, kad jis pakankamai vartojo vaistus. Jo mąstymas nuoseklus, be psichozės reiškinių, kritiškas savo ligos atžvilgiu. Liga šiuo metu nėra paūmėjusi. Paūmėjimą paaštrina skirtingi ligos paūmėjimai gali būti susiję su skirtingomis priežastimis. Paūmėjimą gali išprovokuoti stresinė situacija, narkotinės medžiagos. Bet jo sveikatos pablogėjimas nebuvo susijęs su tėvo mirtimi. Tam ir reikalingas nuolatinis sekimas, kad specialistas stebėtų ir užtikrintų ar paūmėjo liga, ar būklė stabili. Gydytojas gali rekomenduoti, išrašyti siuntimą į psichiatrijos ligoninę. Jei kyla grėsmė sveikatai yra hospitalizuojama prievarta. Ar įtakojo ar neįtakojo narkotikai jo elgesį, kadangi jis buvo psichozės būsenoje, nulemtoje psichikos sutrikimo, nėra galimybės nustatyti. Narkotinės medžiagos gali įvairiai paveikti (2 t., b.l. 20-28).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. N. paaiškino, kad tą dieną su mama nebendravo, jai negarsino. Mama išėjo iš buto, lauke pasijuto blogai, nenorėjo grįžti, pamatė policininką gatvėje ir iškvietė policiją. Jis peilį mėtė, tiksliai neprisimena, bet dvi dienas prieš jį suimant, nes yra peilių mėtymo entuziastas. Sutinka su prašymu, kad jį reikia gydyti. Atsakydamas į teisėjos klausimus, V. N. nurodė, kad narkotines medžiagas tą dieną vartojo, kai mama iškvietė policiją. Narkotines medžiagas įsigijo ir laukiau, kai jį sulaikė. Sergu sutrikimu su potraukiu į priklausomybę. Konsultacijos vyksta. Dėl narkotinių gydosi privačiai, ten yra psichiatras kuris specializuojasi priklausomybių gydymo srityje. Kai buvo įvykis visai nesilaikė gydymo ir vartojo medžiagas. Tuo metu buvo psichozės būsenoje ilgą laiką. Vaistų nevartojo, nes kai vartoja narkotikus tada jam atrodo, kad neserga. Supranta, kad jam liga paūmėja dėl narkotikų, į depresiją paskęsta. Ispanijoje buvo iki įvykio, buvo grįžęs 3 dienos. Ispanijoje gyveno pusantro mėnesio kaip benamis. Išvyko psichozinėje būsenoje. Pardavė butą, gavo daug pinigų. Ispanijoje vartojo narkotines medžiagas. Buvau deportuotas. Ten atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Mokslus tęsia. Šiuo metu narkotikų nevartoja daugiau nei metus. Vaistų nevartoja, taip patarė gydytoja Š. Vartoja periodais. Tuo metu nesuvokė savo būklės. Dabar nėra tokių dalykų. Narkotikus vasarą nusiskina, jie auga savartynuose, statybvietėse, Daukanto mokyklos stadione, ant Tauro kalno dalies. Peilio prie mamos kaklo prirėmęs nebuvo. Pinigų prašė gražiai, civilizuotai. Jis jau tris dienas gyveno sapnuose. Mama išsigando. Nepamena kiek mama davė pinigų. Gadino sofą savo kambaryje. Peilį mėtė į medinę konstrukciją ir atšokdavo peilis į baldus. Studijuoja (duomenys neskelbtini). Dirba virėju „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje. Save laiko stipriu žmogumi. Aplinkiniai jo nenervina. Bet dirgiklių būna. Virtuvėje dirba vienas ( 2 t., b.l. 22-28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. N. parodė, kad su savo mama, N. N., gyvena dviese, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarp jų kartais kyla žodiniai konfliktai, dažniausia, jie kyla dėl to, kad jis būna neramus ir dažnai vaikšto po miestą. 2016 metų rugsėjo 18 dieną, tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas. Tą dieną jis vėl buvo neramus, bet mamai jis negrasino, tuo labiau negrasino jai su peiliu. Tą dieną, jis, tiesiog, mėtė peilius į sieną. Tai jis daro, nes jis mėgsta mėtyti peilius į sieną, nes yra taiklus. Kol buvo Ispanijoje, priprato rūkyti žolę, nuo jos jis atsipalaiduoja, apsiramina. Tą dieną, jis irgi turėjo žolės, nes norėjo apsiraminti, buvo emociškai nestabilus. Žolės nusiskynė netoli namų. Psichiatrijos ligoninėse gydėsi jau 12 kartų. Šiuo metu, po gydymo, jis geria vaistus, jaučiasi gerai, su mama susitaikė, gerai sutaria. (1 t., b. l. 70).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. N. paaiškino, kad matė sūnaus sveikatos pablogėjimą, jis buvo grįžęs iš Ispanijos, kur jis buvo išvykęs po to, kai pardavė butą. Atsakydama į teisėjos klausimus, nukentėjusioji paaiškino, kad čia buvo po pirmo gydymo. Buvo susipykę. Tik po kiek laiko sulaukė jo skambučio iš psichiatrijos ligoninėje Barselonoje. Tuomet jis buvo įsodintas į lėktuvą ir atskraidintas į Vilnių. Jis kalbėjo nesąmones. Ji suprato, kad sūnui buvo visiškai blogai ir prieš ją jis demonstravo peilį. Davė sūnui 50 eurų, kitaip neturėjo. Ji negali nutaikyti momento, kad jis būtų namie ir galėtų iškviesti policiją, nes kai kviečia policiją, tai jis pabėga iš namų. Ji gatvėje pamatė policijos mašiną. Jie pasakė skambinti 112, ji paskambino, atėjo pareigūnai ir rado marihuaną, atėmė iš jo narkotikus. V. N. buvo visai blogai, buvo pasimaišęs protas. Policijos pareigūnai nekreipė dėmesio ir liepė rašyti pareiškimą, kad grasino. Ji buvau šoke, šitaip atsirado tas įrašas. Jo vis tiek neišvežė į ligoninę. Tardytoja ryte pamatė, kad žmogus yra nesveikas. Pranešė, kad išvežė į ligoninę. Nebuvo baisu, jis dažnai mėtydavo peilį. Žinojo, kad jam reikia į ligoninę. Daktarai pasakė, kad eitų pasiimti prareiškimą. Tardytoja sakė, kad negalima. Ir taip atsirado baudžiamoji byla. Sūnus tiesiog serga nuo 12 klasės. Prisipažįsta, kad aš melavo; sakė tyrėjai, kad gali bausti. Nesutink su tuo kas surašyta pareiškime. Rašė pareiškimus ne vieną kartą. Tyrėja buvo labai pikta, kad nukentėjusioji nori pasiimti pareiškimą. Žinojo, kad jai pasilikti bute nesaugu, tiesiog nuojauta. Per 10 metų jis nukentėjusiosios fiziškai niekada nelietė. Tik vieną kartą jis pats nuėjo į ligoninę. Gydytas 9 kartus. Kažkas pasikeitė po kelionės į Ispaniją, jis dirba, vaistus vartoja, normaliai kalba. Būdavo nedagydo ir paleidžia iš ligoninės. O šį kartą mokosi, ir dirba, padeda materialiai. Gydytoja pasakė, kad liudytoja turi jam leisti gyventi savarankiškai (2 t., b.l. 20-28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusioji N. N. parodė, kad 2016-09-18, jau nuo pat ryto, jos sūnus, V. N., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atsikėlė piktas, agresyvus. Jis yra psichikos ligonis, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje ne vieną kartą, taip pat buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę Ispanijoje, iš kur buvo pargabentas prieš kelias dienas. Jis visą dieną kabinėjosi prie jos, daužė baldus, sienas ir panašiai, o paskui apie 13.00 val., V. paėmė peilį ir pradėjo mėtyti jį į sieną. Jis ne vieną kartą yra jai sakęs, kad ją nužudys, todėl ji jau tada išsigando. Po kiek laiko, jis priėjo prie jos su tuo peiliu ir pradėjo mosikuoti juo jai prieš veidą, sakė: „Pažiūrėk koks peilis, matai koks peilis“. Tuomet, laikydamas peilį jai prie veido, pradėjo reikalauti pinigų, pasakė; „Arba duok pinigų, arba aš tave papjausiu ir padarysiu čia tvarką“. Ji labai išsigando, nežinojo, ko galima tikėtis iš sūnaus, kadangi jis yra psichiškai nesveikas ir agresyvus, be to jis vartoja narkotikus, o tada pasidaro dar agresyvesnis. Ji tikrai jo bijojo ir manė, kad jis tikrai gali įvykdyti savo grasinimus. Tuomet, ji jam davė 50 eurų. Apie 14.00 val., jis išėjo iš namų. Ji taip pat išėjo iš namų. Apie 18.00 val., ji grįžo namo. Sūnaus nebuvo, tik rado namuose paliktą įjungtą virdulį, jau visą išdegusi. Jeigu nebūtų atėjusi, būtų kilęs gaisras. Ne vieną kartą yra buvę, kad V. palikdavo atsuktas dujas ir pan. Jis kelia grėsmę ne tik jai, tačiau ir kitiems žmonėms. Apie 19.30 val., V. grįžo namo, taip mano, kad pavartojęs narkotikų, nes buvo visai nesiorientuojantis, kalbėjo nesąmones, vis ateidavo pas ją ir klausdavo kažkokių nesąmoningų dalykų, kažką daužė savo kambaryje, vėl mėtė peilį į sieną, keikėsi, rėkė. Tuomet, ji jau nelaukė ir iškvietė policiją, kadangi labai bijo savo sūnaus, ypač kai jis pavartoja narkotinių medžiagų, nes tuomet jis tampa kaip laukinis, nesupranta, ką daro. Prašo pagalbos, kad skirti jos sūnui gydymą, izoliuoti jį ar dar kažkaip, prašo, jai padėti (1 t., b. l. 35).

Papildomai apklausta nukentėjusioji N. N. parodė, kad prie savo parodymų nori pridurti, kad 2013 metais, teismo nutartimi, jos sūnus buvo Utenos psichiatrijos ligoninėje, kurioje buvo nustatyta, jos sūnus, V. N. yra psichiškai nesveikas, bet jį grąžino gydytis ambulatoriškai, jis turėjo lankytis Kauno g., Vilniuje, Psichikos sveikatos centre, taip pat jis turėjo gerti vaistus, bet ar jis vaistus geria, ji nežino, nes jis apie tai nepasakoja. Psichikos sveikatos centre jis lankėsi pas psichiatrę N. Š. Ji pati yra bendravusi su gydytoja, kuri jai pasakė, kad jos sūnus nenorėjo vartoti jokių vaistų, nes jis jautėsi gerai, o priverstinai vaistų leisti jam negalima. Jai sūnus sakė, kad su juo viskas yra gerai, kad jis yra sveikas. Taip pat žino, jog jos sūnus parūkydavo žolės, jis sakydavo, kad nuo jos jis atsipalaiduoja (1 t., b. l. 40).

Papildomai apklausta nukentėjusioji N. N. parodė, kad nori pridurti, jog šiuo metu jos sūnus studijuoja (duomenys neskelbtini), taip pat jis dirba, padeda jai materialiai, fiziškai, t. y. buityje ir kitais klausimais. jie po įvykio, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesipyksta, ji nepatiria jokio nei fizinio, nei moralinio smurto, kiek žino, narkotinių medžiagų jis nevartoja. Ji savo sūnui, V. N., jokių pretenzijų neturi ( b. l. 41).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. paaiškino, kad pranešėja buvo lauke, kažką minėjo apie peilį. Sakė, kad sūnus metė ar turi peilį. Sūnus neadekvačiai namuose elgėsi. Jie jį sulaikė ir pristatė į komisariatą. Nepamena ar uždėjo antrankius, atrodo nesipriešino (2 t., b.l. 20-28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. G., parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, 2016 metų rugsėjo 18 dieną, tikslaus laiko neatsimena, tai nurodyta jo tarnybiniame pranešime, patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu, R. Ž., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sūnus grasina motinai, peiliu. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja, jos vardo ir pavardės dabar neatsimena, tai yra nurodyta jo tarnybiniame pranešime, kuri jiems paaiškino, kad jos sūnus namie elgiasi agresyviai, neadekvačiai, triukšmauja, mėto peilius į sieną. Ji taip pat minėjo, kad jos sūnus daug kartų gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Nuėję į butą, kuriame gyveno pareiškėja ir jos sūnus, viename iš kambarių, pamatė pareiškėjos sūnų. Pradėjo su juo bendrauti, bet jis elgėsi visiškai neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, neįmanoma buvo suprasti, ko jis nori ir apie ką jis kalba, jo judesiai buvo nekoordinuoti, taip pat jis elgėsi agresyviai. Kol bendravo su pranešėjos sūnumi, jo vardo ir pavardės taip pat neatsimena, tai yra paminėta tarnybiniame pranešime, matė, kad jis jaudinasi, pastoviai kišasi rankas į džemperio kišenę, vis bando išeiti iš kambario. Jie jo paklausė, ar jis neturi jokių draudžiamų daiktų, į ką jis atsakė, kad neturi. Jie nusprendė padaryti paviršutinę jo apžiūrą, kad įsitikintų, kad jis neturi nieko draudžiamo. Paviršutinės apžiūros metu, džemperio kišenėje, dabar tiksliai kurioje neatsimena, tai yra pažymėta tarnybiniame pranešime, rado maišelį, ,kuriame buvo augalinės kilmės, žalsvos spalvos, medžiaga, turintį specifinį kvapą, galimai narkotinė medžiaga. Taip pat rado pradėtą rūkyti savadarbę cigaretę, kurioje taip pat buvo žalsvos spalvos, augalinės kilmės medžiaga, turinti specifinį kvapą, galimai narkotinė. Jie paklausė vyriškio, kas tai yra, jis jiems atsakė, kad tai yra „žolė“. Pranešėjos sūnų sulaikė ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3-ojo policijos komisariato budėtojų dalį. Pristatant į policijos komisariatą, vyriškis elgėsi ramiai, bet neadekvačiai, kalbėjo nerišliai. ( 1 t., b. l. 43).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Ž. paaiškino, kad gavo pranešimą, kad konfliktuoja sūnus su motina. Pasitiko motina, sakė, kad sūnus elgėsi neadekvačiai. Atsakydamas į teisėjos klausimus, liudytojas paaiškino, kad iškvietimas buvo seniai gal pieš 1,5 metų. Motina minėjo, kad sūnus turi problemų. Matė, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs, kambarys buvo prirūkytas. Kaltinamasis nebuvo labai agresyvus, suprato, kad atėjo pareigūnai, tik nesuprato kodėl. Rado primėtyta nuorūkų, daiktų, jautėsi žolės kvapas. Jis kišo kažką į treningo kišenes, todėl buvo apieškotas. Rasta „žolė“. Sakė, kad prisišienavo. Kambaryje buvo prirūkyta, daiktai išmėtyti, visur nuorūkos. Neatkreipė dėmesio, gal peilio nematė. K. G. labiau ieškojo peilio. Apžiūrėjo vizualiai. Kaltinamąjį ir jo motiną nuvežė į komisariatą. Jis buvo apsvaigęs ir kažko nervinosi. Pareigūnų nepuolė, nors buvo uniformuoti. Jis aktyviai nesipriešino. Kaltinamasis sakė: „aš Barselonoj gyvenau, elgiausi kaip noriu, kur noriu rūkydavau“ (2 t., b.l. 20-28).

Motyvuojamoji dalis

Motyvai dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

Atkreiptinas dėmesys, kad nors nukentėjusioji N. N. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jai policijos pareigūnai nurodė parašyti pareiškimą tokio turinio, kuriame būtų nurodyta, kad sūnus grasino ją nužudyti, nes kitaip esą negalėtų vežti jos sūnaus į psichiatrijos ligoninę, taip nurodė jai sakyti ir tyrėja, visgi, iš jos pirminių parodymų matyti, kad sūnus buvo agresyviai nusiteikęs visą įvykio dieną, jo agresija vis stiprėjo. Tai patvirtina šie jos parodymai: „Jis visą dieną kabinėjosi prie jos, daužė baldus, sienas ir panašiai, o paskui apie 13.00 val., V. paėmė peilį ir pradėjo mėtyti jį į sieną. Jis ne vieną kartą yra jai sakęs, kad ją nužudys, todėl ji jau tada išsigando. Po kiek laiko, jis priėjo prie jos su tuo peiliu ir pradėjo mosikuoti juo jai prieš veidą, sakė: „Pažiūrėk koks peilis, matai koks peilis“. Tuomet, laikydamas peilį jai prie veido, pradėjo reikalauti pinigų, pasakė; „Arba duok pinigų, arba aš tave papjausiu ir padarysiu čia tvarką“. Ji labai išsigando, nežinojo, ko galima tikėtis iš sūnaus, kadangi jis yra psichiškai nesveikas ir agresyvus, be to jis vartoja narkotikus, o tada pasidaro dar agresyvesnis. Ji tikrai jo bijojo ir manė, kad jis tikrai gali įvykdyti savo grasinimus. Tuomet, ji jam davė 50 eurų. Apie 14.00 val., jis išėjo iš namų. Ji taip pat išėjo iš namų. Apie 19.30 val., V. grįžo namo, taip mano, kad pavartojęs narkotikų, nes buvo visai nesiorientuojantis, kalbėjo nesąmones, vis ateidavo pas ją ir klausdavo kažkokių nesąmoningų dalykų, kažką daužė savo kambaryje, vėl mėtė peilį į sieną, keikėsi, rėkė. Tuomet, ji jau nelaukė ir iškvietė policiją, kadangi labai bijo savo sūnaus, ypač kai jis pavartoja narkotinių medžiagų, nes tuomet jis tampa kaip laukinis, nesupranta, ką daro. Prašo pagalbos, kad skirti jos sūnui gydymą, izoliuoti jį ar dar kažkaip, prašo, jai padėti.“ (1 t., b. l. 35). Jau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog jos sūnus turi psichikos ligą, taip pat akivaizdu, jog nesant jokiai grėsmei aplinkiniams (pačiai nukentėjusiajai) bei jam pačiam, jam nebūtų reikalinga hospitalizacija. Taigi, nukentėjusioji N. N. pati sau prieštarauja teigdama, kad jai sūnus negrasino ir ji jo nebijojo, neva tik norėjo, kad jis būtų paguldytas į psichiatrinę ligoninę. Tuo atveju, jeigu V. N. veiksmai nekėlė jokio pavojaus, nebūtų tikslinga prašyti policijos pagalbos izoliuoti jį. Be to, tai, kad V. N. mėtė peilius į sieną, patvirtino ir jis pats, teisiamajame posėdyje teigdamas, kad „yra peilių mėtymo entuziastas“ (2 t., b.l.22-28). Liudytojas policijos pareigūnas M. G. patvirtino, kad kaltinamasis „elgėsi visiškai neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, neįmanoma buvo suprasti, ko jis nori ir apie ką jis kalba, jo judesiai buvo nekoordinuoti, taip pat jis elgėsi agresyviai.“ (2 t., b.l. 20-28). Kad kaltinamasis visgi elgėsi agresyviai, patvirtino ir kitas liudytojas, policijos pareigūnas, atvykęs pagal iškvietimą R. Ž., teisiamajame posėdyje teigęs, kad kaltinamasis „nebuvo labai agresyvus, suprato, kad atėjo pareigūnai, tik nesuprato kodėl.“ (2 t., b.l. 20-28).

Liudytoja G. J., teismo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės bei prisiekusi teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad atlikdama tyrėjos pareigas nenurodė nukentėjusiajai perrašyti pareiškimo, ji užrašo tik tokius parodymus, kokius sako nukentėjusieji ar liudytojai (2 t., b.l. 65-69 ). Duomenų, kad liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi, byloje nėra pateikta, todėl netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, juo labiau, kad ir kita bylos medžiaga, kuri analizuojama toliau šiame nuosprendyje, liudytojos parodymus patvirtina.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų apie Pranešėją matyti, jog užfiksuotas tokio turinio pranešimas: „Pranešėjos sūnus V. N. (duomenys neskelbtini) m. grasina motinai su peiliu. Vyras turi psichikos sutrikimų. Mažų vaikų nėra. GMP atsisakė. Moteris laukia prie 2 PK“ (1 t., b.l.25). Šis pranešimas užfiksuotas 2016-09-18 21.14 val., t.y. ši nukentėjusiosios pateikta informacija užfiksuota iš karto po V. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, kuomet dar nebuvo apklausiama tyrėjos.

Aptartosios aplinkybės akivaizdžiai sustiprina teismo įsitikinimą, kad 2016-09-18, apie 22.00 val., nukentėjusioji suvokė sūnaus grasinimus kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Nukentėjusiosios parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad jos sūnus V. N. negrasino ją nužudyti, o tokius parodymus ji davusi, turėdama tikslą, kad jį išvežtų į psichiatrijos ligoninę dėl jo pablogėjusios psichikos būklės, vertintini kaip bandymas sušvelninti V. N. teisinę padėtį, atsižvelgiant į jos kitus parodymus, jog šiuo metu jų santykiai labai geri, sūnus mokosi, dirba, padeda materialiai. Tačiau šios aplinkybės dėl pagerėjusių santykių nepaneigia anksčiau aptartų jos parodymų apie V. N. grasinimą ją nužudyti. Teismas sprendžia, kad įrodymų visuma patvirtina, kad V. N. 2016-09-18, apie 22.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti savo motiną, N. N., dėl ko N. N. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus tuoj pat įvykdytas. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų, kurie pripažinti įrodymais, visumą, sprendžia, kad V. N. padarė pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos - kanapių, kurių masė 0,991 g., ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 12,7%, kurią gabeno iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur ją laikė prie savęs iki 2016-09-18, 21.14 val., t. y. iki tol, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu rado paminėtą narkotinę medžiagą. Šios aplinkybės visiškai įrodytos V. N., nukentėjusiosios N. N., policijos pareigūnų R. Ž. bei M. G. paaiškinimais, duotais teisme, 2016-09-23 Specialisto išvada Nr. 140-(4567)-Is1-5067 bei kita rašytine bylos medžiaga. Pats kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog „Tą dieną, jis irgi turėjo žolės, nes norėjo apsiraminti, buvo emociškai nestabilus. Žolės nusiskynė netoli namų.“ (2 t., b.l. 22-28). Kad medžiaga, rasta policijos pareigūnų jį apieškant yra narkotinė medžiaga, patvirtina minėta 2016-09-23 Specialisto išvada.

Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, V. N. turėtos narkotinės medžiagos – kanapės, kurių masė sudarė 0,991 gramo, kiekis neviršija rekomendacijose nustatyto nedidelio kiekio, kuris yra ne daugiau kaip 5 gramai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. N.

BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tokia būsena kai asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra pripažįstama – nepakaltinamumu.

BPK 392 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamų veikų padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Byloje nustatyta, kad V. N. gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ( b. l. 110), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydytas, įrašytas į įskaitą dėl diagnozės-psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kanabinoidus. Žalingas vartojimas. ( b. l. 104), administracine tvarka baustas ( b. l. 87-89). 2015-02-25 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi V. N. buvo pritaikytos priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis gydymas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d.

2016-12-06 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialistė Aurelija Survilaitė išvadoje Nr. 89TPK-642/2016 nustatė, kad V. N. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas, todėl siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną dėl gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę ( b. l. 114). 2017-03-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Karvelio nutartimi buvo paskirta įtariamajam V. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams ( b. l. 124-126). 2017-05-16 ir 2017-09-19 V. N. buvo apžiūrėtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus psichiatrijos skyriaus patalpose, po ko buvo surašytas Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-103/2017, kuriame nurodoma, jog 1. V. N. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuojama - šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas bei žalingas kanabinoidų vartojimas. Dėl savo psichikos būsenos V. N. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 2. V. N. nagrinėjamų įvykių metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenoje, jam konstatuojamas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas bei žalingas kanabinoidų vartojimas. Dėl savo psichikos būsenos V. N. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 3. Šiuo metu V. N. konstatuojama šizoafektinio sutrikimo dalinė medikamentinė remisija (psichinės būsenos pagerėjimas medikamentinio gydymo fone) bei žalingas kanabinoidų vartojimas. Šiuo metu V. N. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. 4. V. N. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 5. Dėl dabartinės V. N. psichikos būsenos su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme (1 t., b. l. 134-140).

Taigi, Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų 4 punkte nurodyta, jog V. N. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismas įvertinęs psichiatrijos ekspertizės akto byloje turinį ir teismo psichiatrės ekspertės Aurelijos Survilaitės parodymus teisme pripažįsta, kad V. N. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2016-09-18) sirgo psichikos sveikatos sutrikimu (konstatuotas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas bei žalingas kanabinoidų vartojimas). Dėl tuometės savo psichikos sveikatos būklės V. N. negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo, negalėjo valdyti savo veiksmų. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad V. N. dėl padarytų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, yra nepakaltinamas, nes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. Įvertinęs specialistų rekomendacijas, taikytas specialias žinias ir vertinimo kriterijus, padarytų veikų pavojingumą ir turinį, nustatytus ligoniui kliedesius dėl jo psichinės būsenos, atsižvelgęs į reikalingą medikamentų vartojimą ir būtiną specialistų nuolatinį paciento stebėjimą jo paties labui ir diagnozuoto psichikos sutrikimo stebėjimui, taip pat paties V. N. geranoriškas pastangas po įvykių gydyti psichikos sutrikimą – teismas mato pagrindą ir būtinybę V. N. skirti specialistų rekomenduojamą švelniausio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 392 str. 1 d.). Nors šiuo metu V. N. patvirtino, jog gerai jaučiasi, tai nėra pagrindas netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, nes jam yra būtina gydytojo psichiatro kontrolė tam, kad medikas sektų gydymo eigą, parinktų tinkamus vaistus ir, priklausomai nuo gydymo rezultatų, praėjus atitinkamam terminui, spręstų klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo inicijavimo. Netaikius priverčiamosios medicinos priemonės nebus galima kontroliuoti V. N. gydymo eigos ir rezultatų, objektyviai įvertinti jo psichikos būklės ir galimo pavojingumo visuomenei.

Paskirdamas priverčiamąsias medicinos priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Tokios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d., BPK 405 str. 1, 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, esanti baudžiamojoje byloje (b.l. 155), nutarčiai įsiteisėjus, paliktina saugoti šioje byloje voke; vokas su po narkotinių ar psichotropinių medžiagų tyrimo likusių tirti pateiktų objektų pakuotėmis (b. l. 156) iki nutarties įsiteisėjimo paliekami saugoti byloje, o jai įsiteisėjus – perduodamas sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina ( b. l. 71).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, BPK 392 straipsnio 1 dalimi, 400-401 straipsniais, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti, kad V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti V. N. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai panaikinti V. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutarčiai įsiteisėjus, CD laikmeną su garso įrašu (1 t., b. l. 155) – palikti saugoti su bylos medžiaga voke; voką su po narkotinių ar psichotropinių medžiagų tyrimo likusių tirti pateiktų objektų pakuotėmis (1 t., b.l. 155) iki teismo nutarties įsiteisėjimo palikti saugoti šioje byloje, o jai įsiteisėjus – perduoti sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, ir prokuroras.