Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams G. P. ir S. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skyrius) ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti motinos G. P. ir tėvo S. R. valdžią jų nepilnamečiam sūnui L. R., gimusiam (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės G. P. išlaikymą nepilnamečiui L. R. po 250 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo S. R. išlaikymą nepilnamečiui L. R. po 250 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) nustatyti nepilnamečiui L. R. nuolatinę globą; 5) paskirti nepilnamečiui L. R. nuolatinį globėją A. P.; 6) nustatyti L. R. gyvenamąją vietą nuolatinio globėjo A. P. gyvenamojoje vietoje; 7) paskirti nepilnamečio L. R. piniginių lėšų tvarkytoju A. P.

2. Ieškovas nurodė, kad G. P. susilaukė dviejų vaikų: A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvystė pripažinta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu – nepilnamečiui L. P. buvo nustatyta tėvystė ir pripažinta, kad S. R. yra L. R. tėvas, ir iš tėvo S. R. priteistas išlaikymas sūnui po 300 Lt (86 Eur). Biologinis vaiko tėvas atsakovas S. R. vaiko gyvenime nedalyvavo ir dabar nedalyvauja, vaikas tėvo nėra matęs ir nepažįsta, išlaikymo neteikia, vaiku nesidomi ir jo neaugina. Atsakovė G. P. neįgyvendina motinos valdžios, kurios turinį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, yra perleidusi savo pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi L. R. savo pilnamečiam sūnui A. P. ir susidariusioje situacijoje nenori ir nieko nekeičia, jai patogu, kad sūnumi pasirūpinta, ji sūnui išlaikymą teikia perduodama savo banko kortelę globėjui, kuris, anot jos, užtikrins vaiko poreikius. Moteris tokiu savo elgesiu negeba atpažinti bei užtikrinti nepilnamečio poreikių, motina nežino, kokių rūbų reikia ir kokį maistą mėgsta jos sūnus, nežino, nes nedalyvauja ir neprisiima atsakomybės už savo nepilnamečio sūnaus kasdieninių poreikių užtikrinimą, jo elgesį. Su G. P. net 12 metų dirbo įvairių sričių specialistų komanda, moteris nors ir iš dalies trumpą laiko tarpą buvo įsitraukusi į paslaugų teikimą (pozityvios tėvystės, motinystės mokymai, psichologo konsultacija, apsilankymas pas gydytoją psichiatrą ir kt.), tačiau realių teigiamų pokyčių, kuriuos nustačius sūnus galėtų grįžti į šeimą, jai pasiekti nepavyko. Vertinant visas aplinkybes, šiuo metu nėra jokių duomenų, kad vaiko motina būtų pajėgi keisti gyvenimo būdą, įpročius, požiūrį į susidariusią situaciją ir būtų galimybė vaiką grąžinti į biologinę šeimą. Moteriai ne kartą taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 str. 1 d., 181 str. 1 d. 2021-03-04 buvo gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), kad G. P. yra Psichikos sveikatos centro įskaitoje, diagnozė – mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Paskutinis apsilankymas buvo 2018-05-08. Atsakovės sūnui L. R. šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų. Nuo to laiko, kai jam sukako (duomenys neskelbtini) metai, iki laikinosios priežiūros organizavimo, tai yra iki 2021-04-01, jo teisės ir teisėti interesai gyvenant biologinėje šeimoje nuolat jų tėvų buvo pažeidinėjami ir neužtikrinami. Vaikas daugiau kaip metus laiko gyveno globos institucijoje, jis yra patyręs fizinį ir psichologinį smurtą, jam ne kartą buvo nustatytas apsaugos poreikis, nuo 2021 m. balandžio mėnesio vaikas gyvena brolio šeimoje, todėl pasisakytina, kad visą paslaugų teikimo laikotarpį atsakovės G. P. sūnumi L. R. rūpinasi kitas sūnus A. P., nors ir pats anksčiau buvęs nepilnametis. Motinai G. P. tokia situacija „patogi“, nes pilnametis sūnus A. P. įgyvendino ir dabar įgyvendina jos kaip motinos pareigą nepilnamečiui. Akivaizdu, kad tėvai dėl savo kaltės neįgyvendina tėvų valdžios, net 12 metų įvairių specialistų pagalba ir paslaugos nepadėjo mamai suprasti ir įgyvendinti tėvų valdžios turinio, o tėvas vaiko gyvenime visai nedalyvavo ir jo nepažįsta. Tarnyba neturi duomenų, kad abiejų atsakovų situacija šiuo metu galėtų pasikeisti. Tuo tarpu vertinant vaiko išsakytą ne vieną nuomonę apie situaciją jo šeimoje matyti, kad berniukas myli mamą, susitinka su ja ir bendrauja, tačiau nori gyventi su broliu, kur, Tarnybos vertinimu, jis auga sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Tarnybos vertinimu, tai atitinka pačius geriausius vaiko interesus, todėl į šią nuomonę turi būti atsižvelgiama. Atsižvelgiant į tai, atsakovams turi būti neterminuotai apribota tėvų valdžia.

3. Ieškovė teigia, kad atsakovė G. P. yra dirbanti, jos draudžiamosios pajamos sudaro apie 1 500 Eur, duomenų, kad moteris turėtų sumažėjusi darbingumą dėl sveikatos sutrikimo, Tarnyba neturi, todėl atsakovė yra pajėgi teikti vaikui išlaikymą, atitinkantį jo poreikius. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo augančius poreikius ir vertinant, kad moteris daugiau išlaikomų asmenų neturi, iš jos turi būti priteistinas 250 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tarnybos duomenims, vaiko tėvas S. R. iki 2022-01-07 dirbo individualiosios veiklos pagrindu ir tikėtina, kad gavo pajamų, duomenų, kad atsakovas S. R. dėl sveikatos ar kitų aplinkybių nebūtų pajėgus teikti didesnio išlaikymo sūnui, Tarnyba neturi. Atsižvelgtina į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento išaugo vaiko poreikiai, todėl priteistas išlaikymas iš atsakovo po 86 Eur yra nepakankamas, nes vaikui būtinos lėšos ne tik kasdieniniams poreikiams užtikrinti, bet ir jo laisvalaikiui bei socializacijai.

4. Atsakovė G. P. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad nori, jog sūnus L. R. augtų su ja, tačiau atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko mama dėl tam tikrų aplinkybių negali vykdyti motinos valdžios, teismo prašo visapusiškai objektyviai įvertinti įrodymus ir priimti sprendimą, kuris labiausiai atitiktų vaiko interesus.

5. Atsakovo S. R. atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad ieškinys būtų tenkinamas, kadangi teismas turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Sutiko, kad ieškovo reikalavimai būtų tenkinami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) neterminuotai apribojo motinos G. P. ir tėvo S. R. valdžią jų nepilnamečiam sūnui L. R.; 2) iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo nustatė nepilnamečio L. R. gyvenamąją vietą su (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-07-08 įsakymu Nr. A1-1092 paskirtu laikinuoju globėju jo gyvenamojoje vietoje; 3) priteisė iš atsakovės G. P. išlaikymą nepilnamečiui L. R. po 250 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-02-07) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) pakeitė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. R. dydį ir priteisė iš atsakovo S. R. išlaikymą jo sūnui L. R. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2022-02-07) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) paskyrė L. R. laikinąjį globėją, nurodytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-07-08 įsakyme Nr. A1-1092, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio L. R. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo; 6) priteisė iš G. P. 74,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; 7) priteisė iš S. R. 48,72 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; 8) nurodė sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai; 9) nusprendė inicijuoti procesą dėl nepilnamečio vaiko L. R. nuolatinės globos ( rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

7. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatė, kad atsakovė nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų ir nededa jokių aktyvių pastangų, kad jos sūnus L. R. grįžtų į biologinę šeimą ir būtų tinkamai įgyvendinama motinos valdžia sūnui. Mama neturi jokio konkretaus plano, kaip įgyvendinti motinos valdžią sūnui, ji turi sveikatos sutrikimų, tai, tikėtina, turi įtakos vaiko auklėjimui bei priežiūrai. L. R. tėvas S. R. yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, jį aplankė vieną kartą, kai sūnui buvo (duomenys neskelbtini), ir su sūnumi daugiau niekada nebendravo. Tėvas sūnumi nesirūpina, jo neišlaiko. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovei G. P. motinos valdžią sūnui L. R., taip pat neterminuotai apriboti atsakovui S. R. tėvo valdžią sūnui L. R. Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios nepilnamečiam vaikui apribojimas neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikai be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

8. Teismas nurodė, kad, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, G. P. dirba įmonėje. Už laikotarpį nuo 2021-02-01 iki 2021-02-28 gavo 1 062,88 Eur darbo užmokesčio, nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31 – 1 448,77 Eur, nuo 2021-04-01 iki 2021-04-30 – 1 271,66 Eur, nuo 2021-05-01 iki 2021-05-31 – 1 646,56 Eur, nuo 2021-06-01 iki 2021-06-30 – 1 280,99 Eur, nuo 2021-07-01 iki 2021-07-31 – 1 280,99 Eur, nuo 2021-08-01 iki 2021-08-31 – 1 372,38 Eur, nuo 2021-09-01 iki 2021-09-30 – 641,34 Eur, nuo 2021-10-01 iki 2021-10-31 – 1 646,55 Eur, nuo 2021-11-01 iki 2021-11-30 – 1 029,67 Eur, nuo 2021-12-01 iki 2021-12-31 – 1 664,13 Eur, nuo 2022-01-01 iki 2022-01-31 – 712,39 Eur, nuo 2022-02-01 iki 2022-02-28 – 634,70 Eur, nuo 2022-03-01 iki 2022-03-31 – 1 211,65 Eur, nuo 2022-04-01 iki 2022-04-30 – 1 184, 52 Eur. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad atsakovės vardu yra įregistruotos 272/544 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2021-03-05 išrašo iš medicininių dokumentų Nr. 141, atsakovė turi sveikatos sutrikimų.

9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nors ir turi sveikatos sutrikimų, bet jos turimi sveikatos sutrikimai neriboja jos galimybės dirbti, ji dirba ir gauna nuolatines pajamas. Atsižvelgiant į nepilnamečio L. R. amžių ir to sąlygotus poreikius, iš atsakovės priteistinas nepilnamečiam vaikui išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, nurodyta suma galės užtikrinti būtinųjų kasdienių vaiko poreikių patenkinimą. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriamas laikinasis globėjas, nurodytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-07-08 įsakyme Nr. A1-1092.

10. Teismo vertinimu, nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui L. R., priėmimo praėjus daugiau kaip dvylikai metų, vaiko poreikiai išaugo, jis pradėjo lankyti mokyklą, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, todėl teismas padarė išvadą, jog iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, jo vardu nėra registruota nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas ar turi kitų išlaikomų asmenų. Argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog atsakovas negali vaikui teikti ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, atsakovas teismui nepateikė. Todėl teismas nusprendė, kad atsakovas turi realią galimybę teikti sūnui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį. Taigi, ieškinio reikalavimas dėl L. R. priteisto iš atsakovo S. R. išlaikymo dydžio pakeitimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, išlaikymą padidinant iki 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės.

11. Teismas nusprendė, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskirtinas laikinasis globėjas, nurodytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-07-08 įsakyme Nr. A1-1092. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytina skubiai. Neterminuotai apribojus atsakovų tėvų valdžią vaikui iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo L. R. gyvenamoji vieta nustatytina su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-07-08 įsakyme Nr. A1-1092 paskirtu laikinuoju globėju jo gyvenamojoje vietoje.

12. Teismas nurodė, kad byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir padidinimo, todėl iš atsakovės G. P. priteistina 68 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, o iš atsakovo S. R. priteistina 42 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą. Šioje byloje valstybė patyrė 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 6,72 Eur. Iš viso valstybei iš atsakovės G. P. priteistina 74,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo S. R. 48,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos už teisinės pagalbos suteikimą iš atsakovų nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Atsakovė G. P. apeliaciniu skundu nurodo, kad nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kurioje jai neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečiui L. R. ir iki 250 Eur padidintas išlaikymo L. R. dydis.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimo motyvai formalūs, žalingi atsakovės ir jos vaiko interesams. Atsakovė įsitikinusi, kad ji dėl savo veiksmų ar neveikimo ugdant nepilnametį L. R. nesanti verta vaiko teisių apsaugos tarnybų dėmesio, visada galėjo ir gali be atitinkamų valdžios institucijų pagalbos pasirūpinti savo nepilnamečio sūnaus buitimi, jo sveikata, gyvenimo sąlygomis, yra pajėgi auklėti L. R. nedarydama neigiamos žalos vaiko interesams, rūpintis sūnumi tiek materialiai, tiek jo sveikata bei moraline gerove. Mano, kad jos, kaip motinos, teisė auginti ir auklėti savo vaiką yra prigimtinė, todėl nagrinėjamu atveju šiai teisei varžyti nesama CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė teisingą išvadą, kad atsakovė nors ir turi sveikatos sutrikimų, bet jos turimi sveikatos sutrikimai neriboja jos galimybės dirbti, ji dirba ir gauna nuolatines pajamas, tačiau toks vertinimas prieštarauja teismo išvadai neterminuotai apriboti atsakovei jos valdžią nepilnamečiui L. R. Byloje nurodyti atsakovės praeityje padaryti administraciniai nusižengimai nebeaktualūs, o tarnybų, teikiančių atsakovei socialines paslaugas, veiksmai ir pastangos laikytini pertekliniais, neveiksmingais ir neefektyviais. Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Manytina, kad teismas nagrinėdamas bylą netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai taikė atsakovei G. P. motinos valdžios sūnui L. R. apribojimą reglamentuojančias materialiosios bei procesinės teisės normas, todėl atsakovei priėmė nepagrįstą sprendimą.

16. Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacini skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsiliepime į apeliacinį skunde nurodoma, kad apeliantės šeima dėl vaiko teisių pažeidimų fiksavimo šeimoje Skyriui žinoma nuo 2009-02-10, kai jos nepilnamečiam sūnui L. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo vos (duomenys neskelbtini). Jau tuo metu specialistai pastebėjo, kad motinai trūksta socialinių įgūdžių, ji nėra pajėgi vaikui užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, negeba rūpintis vaiko kasdieninių poreikių užtikrinimu, sveikatos priežiūra, todėl buvo tikslinga įtraukti apeliantės šeimą į socialinę riziką patiriančių šeimų apskaitą ir skirti šeimai socialines paslaugas bei užtikrinti paslaugų teikimą. Tuo tikslu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-02-17 įsakymu Nr. Al-129 apeliantė buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyriuje nuolat buvo gaunami pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje. Skyrius, teikdamas ieškinį teismui, vertino visą apeliantės šeimos situaciją ir siekė įgyvendinti prioritetinius vaikų teisių apsaugos ir gynimo principus bei laikėsi pozicijos, kad gyvenime tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, todėl valstybė visų pirma siūlo ir teikia tėvams pagalbą nepaimdama ir neatskirdama iš šeimos vaikų. Pažymėtina, kad Skyrius ir ėmėsi šių veiksmų: iki teikdamas teismui ieškinį inicijavo socialinių paslaugų, atvejo vadybos procesą, mobiliosios komandos specialistų pagalbą. Apeliantės šeimai jau 12 metų teikiama įvairių specialistų (atvejo vadybininko, socialinių darbuotojų, mobiliosios komandos specialistų, psichologo, globos koordinatoriaus) pagalba, sudaromi pagalbos šeimai planai, siūlomos įvairios priemonės problemoms spręsti. Tačiau net ir su specialistų, teikiančių intensyvią pagalbą šeimai, pastangomis buvo sudėtinga užtikrinti geriausius vaiko interesus ir galimybę jam augti biologinėje šeimoje. Apeliantės sūnui šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų. Nuo penkių mėnesių amžiaus iki laikinosios priežiūros organizavimo, tai yra iki 2021-04-01, jo teisės ir teisėti interesai gyvenant biologinėje šeimoje nuolat apeliantės buvo pažeidinėjami ir neužtikrinami. Vaikas daugiau kaip metus laiko gyveno globos institucijoje, jis yra patyręs fizinį ir psichologinį smurtą, jam ne kartą buvo nustatytas apsaugos poreikis, taikyta laikinoji priežiūra, nustatyta laikinoji globa. Taigi, minėta pagalba nedavė teigiamų rezultatų, o vaikas negalėjo laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas gali būti paimamas iš šeimos.

18. Atsiliepime į apeliacinį skunde teigiama, jog atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad 2021-06-23 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) tenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti L. R. iš apeliantės. Jau tuo metu teismas įvertino, kad visos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o apeliantė nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau jos šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Apeliantė neskundė teismo nutarties, tokiu būdu pripažindama, kad ji pati nėra pajėgi tinkamai įgyvendinti motinos valdžios. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad 2021-07-08 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-1092 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo L. R.“ nuo 2021-06-30 vaikui yra nustatyta laikinoji globa ir jo globėju paskirtas jo brolis A. P. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą nebuvo pasiektas. Nuo laikinosios globos vaikui nustatymo jau praėjo metai laiko, tačiau apeliantė per šį laikotarpį nesikreipė dėl laikinosios globos sūnui nustatymo panaikinimo, o specialistai, teikiantys pagalbą šeimai, Skyriui pateikė motyvuotą siūlymą, kuriame nurodė, kad įžvelgiama rizika dėl šeimoje nevykstančių teigiamų pokyčių, nes bendravimas ir bandymas teikti konsultacijas G. P. sudėtingas dėl jos negebėjimo logiškai ir adekvačiai mąstyti, išreikšti savo minčių, pritaikyti specialistų išsakytas pastabas dėl vaiko auklėjimo, poreikių atpažinimo, tinkamų gyvenimo ir buities sąlygų sudarymo, ugdymo užtikrinimo ir t. t., todėl siūlė Skyriui kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo. Specialistai taip pat teigė, kad apeliantė neprisiima atsakomybės už savo nepilnamečio sūnaus geriausių interesų užtikrinimą, o savo atsakomybę perduoda sūnui A. P. Visą paslaugų teikimo laikotarpį moters pokyčiai šeimoje minimalūs, o per pastaruosius 3 mėnesius specialistai pokyčių neįžvelgia, motina nesuvokia iškilusių sunkumų šeimoje, jos bendravime emocinių išgyvenimų, jog sūnus L. R. šiuo metu gyvena ne su ja, nepastebėta, anaiptol, motina netgi patenkinta, kad jis gyvena su broliu.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliantė su anksčiau išvardyta ir siūloma pagalba sutiko, tai liudija jos parašai po dokumentais (pagalbos šeimai planai, sutikimas dėl mobiliosios komandos pagalbos suteikimo, laikinosios priežiūros taikymo aktai ir t. t. ), taip pat ieškinyje yra pateikti įrodymai apie vaiko patirtą fizinį, psichologinį smurtą, vaiko nepriežiūrą, todėl L. R. buvo padaryta reikšminga žala sveikatai. Apeliantė pati pripažįsta, kad jai nepadėjo teikiama pagalba, pasak jos, ji yra neefektyvi. Socialinių tarnybų, jų darbuotojų vaidmuo yra padėti sunkumų patirtantiems asmenims, suteikti jiems patarimų, kaip įveikti sunkumus. Valstybė, veikdama per socialines tarnybas, turi pasiūlyti adaptacines priemones tėvams, bet jų taikymas turi priklausyti nuo to, ar šeima pasiryžusi bendradarbiauti su įstaigomis. Socialinės tarnybos turėtų veikti dėdamos pastangas suteikti tėvams deramą pagalbą, informuoti tėvus apie galimybę išsinuomoti didesnį butą ar gauti savivaldybės socialinį būstą, įsidarbinti, gauti socialines pašalpas nepasiturintiems asmenims, gauti maisto davinius ir daiktus per savivaldybės seniūniją, nevyriausybines organizacijas, teikti patarimus dėl kasdienių buities rūpesčių. Būtent apeliantei net 12 metų buvo teikiama minėto pobūdžio pagalba, tačiau reikia įvertinti tai, kad motinos galėjimo auginti vaiką kliūtys yra nulemtos jos pačios negebėjimo ir nenoro suteikti vaikui reikalingą rūpinimąsi (užtikrinti vaikui tinkamos mitybos, aprangos, higienos, sveikatos apsaugos, emocinių poreikių, ugdymo ir socialines sąlygas). Valstybės pareigos teikiant įvairią pagalbą tokiems pažeidžiamiems asmenims, siekiant suvienyti jų šeimą, nėra beribės, o tokie asmenys taip pat turi rodyti pasiryžimą keistis. Skyriaus pateiktame ieškinyje ir jo prieduose, teismo posėdžio metu apeliantės ir jos atstovo išsakytoje pozicijoje dėl ieškinio reikalavimų nėra duomenų apie tai, kad apeliantė geba tinkamai įgyvendinti motinos valdžią, ji nepateikė jokių įrodymų nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde, kurie būtų realūs ir pagrindžiantys apeliantės teigiamus pokyčius gyvenime ir siekį pačiai auginti sūnų. Apeliantė teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais, pripažino, kad sūnui L. R. geriau gyventi pas brolį, kad dingo visos problemos, kurias keldavo jo elgesys, kai jis negyvena su ja. Skyriaus pateiktame ieškinyje buvo nurodyti visi faktai ir aplinkybės, įrodančios motinos kaltę ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrindus. Taip pat akcentuota, kad paskutiniuoju metu gyvendamas su apeliante L. R. nelankė mokyklos, dažnai išeidavo iš pamokų dėl nepateisinamos priežasties, įsiveldavo į problemines situacijas (vagystės iš parduotuvės, elektroninių cigarečių rūkymas ir panašiai), mokymosi vidurkis buvo neigiamas (3,38 balo), pasitaikė atvejų, kad net naktimis negrįždavo į namus, būdavo rastas lauke sušalęs, galbūt neblaivus. Mokyklos specialistų pastebėjimu, motina G. P. nevaldė situacijos šeimoje ir prašė peržiūrėti individualių paslaugų šeimai teikimą, įvertinant vykstančius neigiamus pokyčius berniuko gyvenime, koordinuoti kompleksinių paslaugų teikimą. Būtent apie atsiribojimą nuo šių problemų teismo posėdyje kalbėjo apeliantė.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog, vykdant L. R. globos priežiūrą, pastebėta, kad, vaikui apsigyvenus pas brolį, pagerėjo jo emocinė būklė, atsirado stabilumas, dienotvarkė, vaikui padėjo teikta psichologo pagalba ir t. t. Taip pat ne kartą, L. R. gyvenant pas globėją, išklausyta ir užfiksuota jo nuomonė. Jis džiaugiasi, kad pagerėjo jo mokymosi rezultatai, kad brolis juo tinkamai rūpinasi, gali pasikalbėti su juo, turi reikiamas priemones mokyklai, įsigijo naujų jo amžių atitinkančių rūbų. Taip pat laikotarpiu, kai L. R. gyveno pas globėją, Skyrius negavo informacijos iš ugdymo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos įstaigų ar institucijų apie galimus jo nusižengimus ar jo interesų neužtikrinimą. Taip pat L. R. teigė, kad savo iniciatyva susitinka su mama, myli ją, tačiau gyvendamas pas brolį jaučiasi puikiai ir toliau nori su juo gyventi. Akivaizdu, kad vaikui reikėjo ypatingos priežiūros, nuolatinio dėmesio, jo poreikių suvokimo ir atliepimo, saugios aplinkos, ko apeliantė nesugebėjo sūnui suteikti. Akivaizdu, kad apeliantė neįgyvendina motinos valdžios, kurios turinį reglamentuoja CK 3.155 str. 2 d., ji vengia atlikti savo pareigas sūnui, jas yra perleidusi savo suaugusiam sūnui, taip pat daro žalingą įtaką vaikui piktnaudžiaudama alkoholiu, yra vartojusi fizinį bei psichologinį smurtą prieš vaiką. Ji susidariusioje situacijoje nenori keisti ir nieko nekeičia, jai patogu, kad sūnumi pasirūpinta, nekyla dėl jo jokių problemų. Skyrius taip pat neturi duomenų apie tai, kad padėtis šeimoje gali pasikeisti, o apeliantė apie tai nepateikė jokių įrodymų. Gaudama nuolatines pajamas, ji turėtų teikti vaikui pastovų išlaikymą, atitinkantį jo poreikius, tačiau vaikui teikiamas išlaikymas yra tik epizodinis, dažnai apsiribojantis tam tikrų daiktų, rūbų nupirkimu. Taigi, akivaizdu, kad teismas pagrįstai taikė apeliantei neterminuoto motinos valdžios apribojimo būdą, tinkamai įvertino įrodymus, sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į svarbiausią ir esminį vaiko interesą – augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje jis nepatirtų psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimas, kuriuo visiškai tenkintas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovams G. P. ir S. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

24. Atsakovė G. P. apeliaciniu skundu nesutinka su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria jai neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečiam sūnui ir iki 250 Eur padidintas išlaikymo sūnui dydis. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismo sprendimo motyvai formalūs, žalingi atsakovės ir jos vaiko interesams, teismas netinkamai įvertino įrodymus, o atsakovė visada galėjo ir gali be atitinkamų valdžios institucijų pagalbos pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi.

25. Atsakovė G. P. susilaukė dviejų vaikų: A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini).

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad L. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė G. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas S. R., gim. (duomenys neskelbtini). 2009-02-10 parengtas teikimas Nr. VT2(17.40)-211 dėl G. P. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

27. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad S. R. yra L. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. P. yra S. R. sūnus.

28. Vaiko L. P. pavardė pakeista į pavardę R.

29. Taip pat priteistas iš S. R. išlaikymas sūnui L. R. po 300 Lt (86 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant nuo 2009-12-28. Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

30. 2010-08-10 rašte dėl L. R. Nr. VT2(17.40)-1244 nurodyta, kad Skyriaus specialistės apsilankė G. P. namuose. Vaiką prižiūrėjo G. P. motina I. P. Mažametis L. R. buvo pririštas prie spintos. Vaikas sėdėjo pririštas prie grindų, jo judėjimas buvo visiškai suvaržytas. Vaikas buvo supančiotas per pečius ir krūtinę taip, kad negalėjo net atsistoti. Šalia vaiko buvo numestos pagalvės, matyt, tam atvejui, jeigu užmigtų. I. P. neneigė, kad vaiką laiko pririštą, kadangi bijo, kad jis neiškristų pro langą. Namuose antisanitarinės sąlygos. Moteris agresyvi. Ginant nepilnamečio vaiko interesus buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos ir laikinai jį apgyvendinti Saugų vaikų globos namuose. Pagal 2010-08-10 pareiškimą dėl L. R. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-2-00033-10 dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui ir jo kankinimo bei pasipriešinimo policijos pareigūnams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį.

31. 2010-08-27 G. P. parašė prašymą dėl vaikų grąžinimo. 2010-09-23 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu dėl informacijos Nr. VT1-366 priėmė sprendimą vaikų į namus neišleisti, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo mažamečiui sukėlimo ir jo kankinimo. Be to, (duomenys neskelbtini) informavo, kad bute artimiausiu metu bus atliekamas remontas ir dezinfekcija, ir pasiūlė vaikų grąžinimą atidėti. Saugų vaikų globos administracija rekomenduoja vaikus išleisti savaitgaliais, kadangi, jų nuomone, nuoširdaus rūpinimosi vaikais mama neparodė. 2010-10-16 G. P. vėl pateikė prašymą dėl vaikų grąžinimo. Įvertinus teigiamus pokyčius motinos šeimoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2011-05-24 direktoriaus įsakymu Nr. Al-634 nuo 2011-05-31 laikina globa vaikams buvo panaikinta ir vaikai grąžinti mamai. G. P. ir toliau buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, šeimą lankė socialinis darbuotojas.

32. 2014-03-13 pakartotinio apsilankymo šeimoje akte Nr. S12-73 nurodyta, kad lankytasi G. P. šeimoje. Duris atidarė mama, nes ji pati buvo darbe. Namuose netvarka, kambariuose tvyrojo smarvė. Močiutė neatsisakė įpročio kaupti šiukšles savo kambaryje, todėl iš ten sklido blogas kvapas. Nuspręsta suintensyvinti apsilankymus šeimoje.

33. 2015-10-07 gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad G. P. girtauja, nesirūpina vaikais. Vyresnysis sūnus A. P. prasitarė kaimynams, kad labai pyksta dėl mamos gėrimo, ir yra prasitaręs, kad vieną kartą jis arba mamą užmuš, arba pats pasidarys galą. G. P. mama taip pat tikina, kad jos dukra girtauja.

34. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas 2015-10-21 rašte Nr. V2-1223 nurodė, kad socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis nuvyko į šeimos namus, bendravo su A. P. ir jis patikino, kad su mama nekonfliktuoja, sutaria puikiai. Tvirtino, kad mama visomis išgalėmis stengiasi rūpintis juo ir broliu ir kad pykti ant mamos neturi dėl ko. Pyksta ant močiutės I. P., jog ji į namus neša senus rūbus ir gatvėje rastus daiktus. I. P. dėl tokio elgesio ne kartą įspėta socialinės darbuotojos, tačiau moteris į pastabas nereaguoja.

35. 2016-06-24 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas rašte dėl informacijos pateikimo Nr. 85-S-16787(7.4.22) nurodė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23807-16 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl mažamečio sveikatos sutrikdymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2016-05-17 apie 15 val. namuose prieš L. R. smurtavo kartu gyvenanti jo močiutė I. P., grėbliu sudavė tris kartus į galvą, kastuvu sudavė vieną kartą į galvą ir diržu sudavė per kojas.

36. 2018-01-31 pakartotinio aplankymo akte Nr. BTA-4 nurodyta, kad 2018-01-31 apie 9 val. lankantis šeimos namuose G. P. įpareigota susitvarkyti namus bei nuvesti sūnų L. R. pas šeimos gydytoją, tačiau apsilankius po pietų moteris savo įsipareigojimų nebuvo atlikusi. Paklausus, kas nutiko, moteris kalbėjo nerišliais sakiniais. Teigė, kad gėrė šampano pas draugę. Namie rastas butelis su alkoholiu.

37. 2019-10-18 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas rašte dėl informacijos suteikimo nurodė, kad 2019-10-18 registruotas G. P. pareiškimas dėl to, kad 2019-10-17 apie 7.30 val. iš namų į mokyklą išėjo jos nepilnametis sūnus L. R. ir iki šiol negrįžo. Sūnų mieste matė apie 20 val. Paskelbta vaiko paieška. 2019-10-18 apie 8 val. L. R. pats sugrįžo į namus.

38. 2021-03-08 buvo nustatytas pagalbos vaikui ir šeimai poreikis (5VSV-357), nes specialistai, vertinę vaiko situaciją, nustatė, kad motinai trūksta žinių ir įgūdžių apie vaiko raidą ir brandą, todėl motina nesugeba tenkinti vaiko poreikių, negeba atpažinti ir užtikrinti vaiko poreikių, kurie atitiktų jo brandą. Su šeima ir vaiku dirbo specialistai, moteris buvo įpareigota kreiptis į psichikos ir psichoterapijos centrą, intensyvinti socialinių įgūdžių, pozityvios motinystės įgūdžių mokymus, konsultuotis su specialistais vaiko raidos bei poreikių užtikrinimo klausimais.

39. 2021-03-29 Tarnyboje buvo gautas pranešimas (5VTP-648) apie tai, kad socialinis darbuotojas, teikiantis šeimai paslaugas, pastebėjo, kad vaiko motina galbūt neblaivi, iškvietus policijos pareigūnus G. P. buvo nustatytas 1,90 promilės neblaivumas, su motina buvo pilnametis sūnus A. P. ir nepilnametis L. R.

40. 2021-04-01 vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5VSV-499 nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę nustatant vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymo vietą – vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje. Vaiko mama sutinka su vaiko laikinosios priežiūros taikymu, pati nurodė laikiną sūnaus prižiūrėtoją.

41. 2021-06-23 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (civilinė byla Nr. eS2-2312-351/2021) leido paimti L. R. iš apeliantės.

42. 2021-04-01 vaikui buvo organizuojama laikina priežiūra (LPA-23) jo brolio A. P. namuose.

43. 2021-07-08 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-1092 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo L. R.“ nuo 2021-06-30 vaikui yra nustatyta laikinoji globa ir jo globėju paskirtas jo brolis A. P.

44. 2022-01-25 motyvuotu siūlyme Nr. 1 nurodyta, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

45. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

46. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

47. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais yra vienas esminių teisės į šeimos gyvenimą elementų (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2019 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Z. M. prieš Rusiją, peticijos Nr. 58724/14, 98 punktas). Šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje O. prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83, 72 punktas). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).

48. Naujausioje EŽTT praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu (ten pat, 82 punktas). Vien aplinkybės, kad pareiškėjas neturi darbo ir turi finansinių sunkumų, nėra pagrindas spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų pagrįstų priežasčių (ten pat, 91 punktas).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti tarptautiniai šeimos gyvenimo bei geriausių vaiko interesų apsaugos standartai buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl atsakovams neterminuoto tėvų valdžios nepilnamečiam sūnui L. apribojimo.

50. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, kad teismo sprendimo motyvai formalūs, žalingi atsakovės ir jos vaiko interesams, atsakovės įsitikinimu, ji dėl savo veiksmų ar neveikimo ugdant nepilnametį L. R. nesanti verta vaiko teisių apsaugos tarnybų dėmesio, visada galėjo ir gali be atitinkamų valdžios institucijų pagalbos pasirūpinti savo nepilnamečio sūnaus buitimi, jo sveikata, gyvenimo sąlygomis, yra pajėgi auklėti L. R. nedarydama neigiamos žalos vaiko interesams, rūpintis sūnumi tiek materialiai, tiek jo sveikata bei moraline gerove, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo motyvai yra tik deklaratyvūs ir paneigti bylos įrodymais. Byloje įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) leido paimti sūnų iš apeliantės. Teismas įvertino, kad visos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o apeliantė nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau jos šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Apeliantė neskundė teismo nutarties, tokiu būdu pripažindama, kad ji pati nėra pajėgi tinkamai įgyvendinti motinos valdžios.

51. 2021-07-08 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-1092 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo L. R.“ nuo 2021-06-30 vaikui yra nustatyta laikinoji globa ir jo globėju paskirtas jo brolis A. P.

52. Teismas, nagrinėdamas prašymą, susijusį su tėvų valdžios apribojimu, turi būti aktyvus, įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, siekdamas nustatyti, ar tėvų valdžios ribojimo kaip išimtinės priemonės taikymas yra pagrįstas ir atitinka geriausius vaiko interesus.

53. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

54. Byloje apeliantė nepaneigė bylos įrodymų, jog ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų ji žinoma nuo 2009-02-10, kai jos nepilnamečiam sūnui, gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo vos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-02-17 įsakymu Nr. Al-129 apeliantė buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

55. Byloje įrodyta, kad tarnyboje bei ikiteisminio tyrimo institucijose nuolat buvo gaunami pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje. Ieškovė ieškinyje vertino visą apeliantės šeimos situaciją ir siekė įgyvendinti prioritetinius vaikų teisių apsaugos ir gynimo principus bei laikėsi pozicijos, kad gyvenime tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, todėl valstybė visų pirma siūlo ir teikia tėvams pagalbą nepaimdama ir neatskirdama iš šeimos vaikų.

56. Pažymėtina, kad tarnyba ir ėmėsi šių veiksmų: iki teikdama teismui ieškinį inicijavo socialinių paslaugų, atvejo vadybos procesą, mobiliosios komandos specialistų pagalbą. Apeliantės šeimai jau 12 metų teikiama įvairių specialistų (atvejo vadybininko, socialinių darbuotojų, mobiliosios komandos specialistų, psichologo, globos koordinatoriaus) pagalba, sudaromi pagalbos šeimai planai, siūlomos įvairios priemonės problemoms spręsti.

57. Apeliantė su siūloma pagalba sutiko, tai liudija jos parašai dokumentuose (pagalbos šeimai planai, sutikimas dėl mobiliosios komandos pagalbos suteikimo, laikinosios priežiūros taikymo aktai ir t. t. ), taip pat ieškinyje yra pateikti įrodymai apie vaiko patirtą fizinį, psichologinį smurtą, vaiko nepriežiūrą, be to, byloje įrodyta, kad apeliantės sūnui buvo padaryta žala sveikatai.

58. Apeliantės sūnaus nuo penkių mėnesių amžiaus iki laikinosios priežiūros organizavimo, tai yra iki 2021-04-01, teisės ir teisėti interesai gyvenant biologinėje šeimoje nuolat apeliantės buvo pažeidinėjami ir neužtikrinami. Vaikas daugiau kaip metus laiko gyveno globos institucijoje, jis yra patyręs fizinį ir psichologinį smurtą, jam ne kartą buvo nustatytas apsaugos poreikis, taikyta laikinoji priežiūra, nustatyta laikinoji globa.

59. Nuo 2021-06-30 vaikui buvo nustatyta laikinoji globa ir jo globėju paskirtas jo brolis A. P. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą nebuvo pasiektas. Byloje nustatyta, kad apeliantė per šį laikotarpį nesikreipė dėl laikinosios globos sūnui panaikinimo, t. y. nesiekė susigrąžinti jo auklėti ir kartu gyventi su ja.

60. Atsakovei vengiant atlikti savo pareigą auklėti vaiką, darant vaikui žalingą įtaką savo elgesiu ir vaiku nesirūpinant, neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečiam jos vaikui laikytina teisingiausia ir labiausiai vaiko interesus užtikrinančia priemone (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

61. Ieškovė byloje įrodė, kad vaiko interesais yra paskirstas laikinasis globėjas – jo vyresnysis brolis A. Apeliantė nepaneigė ieškovės motyvų, kad, apeliantės vaikui apsigyvenus pas brolį, pagerėjo jo emocinė būklė, atsirado stabilumas, dienotvarkė, vaikui padėjo teikta psichologo pagalba ir t. t. Taip pat ne kartą, vaikui gyvenant pas globėją, išklausyta ir užfiksuota jo nuomonė. Jis džiaugiasi, kad pagerėjo jo mokymosi rezultatai, kad brolis juo tinkamai rūpinasi, gali pasikalbėti su juo, turi reikiamas priemones mokyklai, įsigijo naujų jo amžių atitinkančių rūbų.

62. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, doru elgesiu siekiant nepilnamečio vaiko palankumo sau, priimant Tarnybos pagalbą, vykdant rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, atsakovai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

63. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Apeliantei kartu su kitu atsakovu tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

64. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, sveikatos būkle ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

65. Ieškovė prašo iš atsakovų išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nors apeliaciniame skunde apeliantė šios skundžiamo teismo sprendimo dalies plačiau neanalizuoja, tačiau teisėjų kolegija pasisako dėl šios sprendimo dalies teisėtumo.

66. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

67. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė yra dirbanti, ji šią aplinkybę nurodo ir apeliaciniame skunde, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

70. Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.