- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 2A-89-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00037-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Dzūko miškas ir mediena“
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dzūko miškas ir mediena“ apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dzūko miškas ir mediena“ ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovė UAB „Dzūko miškas ir mediena“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 5 808 Lt žalos (nuostolių) atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimą sumažino 286 Lt (dviem šimtais aštuoniasdešimt šešiais litais), t. y. iki 5 522 Lt. Nurodė, kad UAB „Dzūko miškas ir mediena“ (duomenys neskelbtini) iš buvusios savininkės O. V. M. nusipirko miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis neteisėtai buvo įrengęs sumedžiotų žvėrių apdorojimo aikštelę, nes ji buvo įrengta neturint buvusios miško savininkės O. V. M. sutikimo. Ieškovo direktorius kreipėsi į atsakovo vadovą Z. K., kad žvėrių apdorojimo aikštelė būtų iškelta iš ieškovės sklypo, tačiau pastarasis tą daryti atsisakė. Tuomet ieškovė tą padarė savo sąskaita, pasamdžiusi personalinę R. V. įmonę, kuri 2013-09-09 šią medžioklės atliekų surinkimo duobę užkasė. Už šiuos darbus ieškovė R. V. įmonei sumokėjo 5 808 Lt, tačiau atsakovas atsisako atlyginti šiuos nuostolius. Kadangi dėl neteisėtai atsakovo įrengtos sumedžiotų žvėrių apdorojimo aikštelės pašalinimo ieškovas patyrė nuostolių, tai prašo priteisti juos iš atsakovo. Savo pradinį ieškinio reikalavimą ieškovė mažina 10 procentų suma, skaičiuojama nuo R. V. įmonės lokalinėje sąmatoje nurodytos 2 866 Lt tiesioginių išlaidų sumos, nes pats R. V. patvirtino, kad per klaidą sąmatoje įtrauktas 10 procentų žiemos pabrangimas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, ginčo objektas - sumedžiotų žvėrių apdorojimo aikštelė, iki 2008 metų buvo įrengta buvusios savininkės O. M. žemės sklype, tačiau jai paprašius šią duobę iškelti iš jos sklypo, medžiotojų būrelis 2008-04-08 visuotiniame medžiotojų susirinkime nusprendė žvėrių apdorojimo duobę įrengti V. L. O. sklype. Pastarojo sutikimą medžiotojų būrelis gavo, o naujos žvėrių apdorojimo duobės įrengime dalyvavo pats ieškovo vadovas R. P., kuris buvo būrelio narys. Tokiu būdu žvėrių apdorojimo duobė buvo perkelta iš O. M. sklypo į V. L. O. sklypą per 7-10 metrų. Todėl ieškovės vadovas R. P. šią žvėrių apdorojimo duobę panaikino ne savo žemės sklype, o V.L. O. sklype. Panaikindamas žvėrių apdorojimo duobę R. P. žvėrių liekanas perlaidojo į savo sklypą, todėl bylos nagrinėjimo metu jas ir atkasė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovui UAB „Dzūko miškas ir mediena“ priklausančiame sklype, 2 metrų atstumu nuo sklypo ribos buvo atkastos žvėrių kailių liekanos, tačiau tai nėra pakankami įrodymai, kurie neabejotinai, kaip teigia ieškovo atstovas, įrodo, kad žvėrių apdorojimo duobė buvo ieškovo UAB „Dzūko miškas ir mediena“ žemės sklype. Atsakovo vadovas Z. K. tvirtino, kad buvusią žvėrių apdorojimo duobę ieškovas panaikino ne savo žemės sklype, o gretimame buvusio savininko V. L. O. sklype, o iškastas žvėrių liekanas ieškovas tik perlaidojo į savo sklypą. Teismas sprendė, jog esant tokiems prieštaringiems šalių paaiškinimams, byloje būtina nustatyti ar buvusią žvėrių apdorojimo duobę ieškovas 2013 m. rugsėjo 9 d, panaikino ir šios bylos nagrinėjimo metu atkasė toje pačioje vietoje, nes tik tokiu atveju ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neabejotinai patvirtintų buvusią ginčo objekto buvimo vietą.
Teismas sprendė, jog tiek šalių, tiek jų pakviestų liudytojų parodymai dėl buvusios žvėrių apdorojimo duobės yra priešingi, tai jos buvimo vietą patikimiausia nustatyti remiantis objektyviais bylos įrodymais. Tuomet galima įvertinti ir tai, kurių liudytojų parodymai atitinka objektyvius įrodymus, ir kuriais liudytojų parodymais galima remtis darant išvadas dėl buvusios žvėrių apdorojimo duobės buvimo vietos.
Teismas buvo tos nuomonės, jog vieninteliu objektyviu įrodymu, kuriame yra dar nepanaikinta buvusi žvėrių apdorojimo duobė, leidžianti identifikuoti jos vietą miške, yra fotonuotrauka, gauta iš Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros, kuri buvo padaryta atliekant neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini), dėl kurio buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad nors Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. raštiškame atsakyme UAB „Dzūko miškas ir mediena“ nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio žvėrių apdorojimo aikštelė yra šiai įmonei priklausančiame miško sklype (b. l. 18, t.1), tačiau atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, bei į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepimą (b. l. 83, t.1) ir jo atstovės paaiškinimus 2014 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje, pripažino, kad šis raštiškas atsakymas nėra neabejotinas objektyvus įrodymas, patvirtinantis žvėrių apdorojimo aikštelės tikslią vietą. Tiek iš Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepimo, tiek iš atstovės paaiškinimų matyti, kad aptariamame rašte pateikta tik vieno šios institucijos specialisto subjektyvi nuomonė, kurią jis susidarė palyginęs VĮ Registrų centro kadastro žemėlapius ir medžioklės plotų žemėlapius. Tačiau net ir pačiame atsiliepime nurodoma, kad jokių registro įrašų apie žvėrių apdorojimo aikštelę nei VĮ Registrų centre nei medžioklės projekte nėra, o ši aikštelė pažymėta tik medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ žemėlapio kvartale Nr. (duomenys neskelbtini).
Pateiktas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsižvelgdami į O. V. M. prašymą iškelti žvėrių apdorojimo duobę iš jos žemės sklypo, medžiotojai 2008 mm. Nutarė naują žvėrių apdorojimo duobę įrengti V. L. O. žemės sklype (b. l. 40, t.1). Ir sprendė, jog šis rašytinis įrodymas patvirtina aukščiau aptartų objektyvių įrodymų visumą dėl žvėrių apdorojimo duobės buvimo vietos dabartiniame O. D. O. sklype nuo 2008 m.
Aplinkybę, kad žvėrių apdorojimo duobė buvo O. D. O. žemės sklype, o dalyvaujant antstoliui buvo atkastos tik žvėrių kailių liekanos, kurias ieškovė perlaidojo į savo žemės sklypą, patvirtino liudytoju apklaustas liudytoju R. V.. Šis liudytojas patvirtino, kad ieškovo vadovo R. P. užsakymu atliko žvėrių apdorojimo duobės panaikinimo darbus. Parodė, kad iš pradžių nuo viršaus nukasė apie 6 – 7 kubus grunto, kurį išvežė pas R. P.. Po to bandė iškelti visą į žemę įkastą vamzdį, kuriame buvo žvėrių atliekos, bet jis suiro ir jo turinys pradėjo bėgti per kraštus. Tada šalia bandomo iškasti vamzdžio, už 3 – 4 metrų į ieškovo žemės sklypo pusę iškasė naują, gilesnę duobę, į kurią perlaidojo vamzdyje buvusį turinį. Tuomet perlaidotas žvėrių atliekas užkasė tuo pačiu gruntu, o išlyginimui atvežė dar apie 15 kubų grunto iš viršaus.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo panaikinta žvėrių apdorojimo duobė buvo ne ieškovo žemės sklype, o dabartinės savininkės O. D. O. sklype. Dėl ko ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes ginčo objektas, kurį panaikino ieškovas, buvo kito savininko žemės sklype. Nuostolius dėl žvėrių apdorojimo duobės panaikinimo ieškovas turi priskirti savo rizikai ir neatidumui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Ieškovas UAB „Dzūko miškas ir mediena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 151-156, t.1).
Ieškovo manymu, atsakovo pateiktas įrodymas – 2014 m. vasario 26 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei planas prie jo yra niekinis, nes neįrodo ir nepatvirtina jokių faktinių aplinkybių, kadangi tariam žvėrių apdorojimo atliekų duobės buvimo vieta O. D. O. sklype šiuo atveju buvo tariamai nustatyta vien tik pagal subjektyvų atsakovo atstovo Z. K. paaiškinimą, nenustačius jokių minėtos duobės buvimo požymių ir neatlikus jokių tiriamųjų veiksmų, kurie patvirtintų, kad šioje jo nurodytoje vietoje toks objektas iš tikrųjų yra buvęs.
Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus, turėjo atsižvelgti į jų faktinius santykius su atsakovu ir jų suinteresuotumą palaikyti savo medžiotojų būrelio poziciją byloje, susijusioje su būrelio vykdoma veikla. Nevertino prieštaravimų šių liudytojų duotose teismui parodymuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai yra atsakovo, t.y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariai. Akivaizdu, kad šie liudytojai yra tiesiogiai ir betarpiškai suinteresuoti bylos baigtimi, yra šališki ir todėl jų parodymais tikėti negalima.
Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jų parodymai yra labai prieštaringi – nurodė skirtinas žvėrių apdorojimo atliekų duobės buvimo vietas bei kitas aplinkybes.
Visi atsakovo liudytojai pripažino ieškovo sklype taip pat buvus jų medžiotojų būrelio įrengtai žvėrių apdorojimo atliekų duobei. Jie parodė, kad ieškovei priklausančiame miško sklype buvo jų medžiotojų būrelio įrengta žvėrių apdorojimo atliekų duobė, bet ankstesnei to sklypo savininkei O.V. M. reikalaujant pašalinti pažeidimą, analogiška duobė iš tokių pat medžiagų buvo įrengta O. D. O. sklype. Tačiau minėta liudytoja O.V. M. parodė, kad jos sklype ši duobė nebuvo panaikinta dar ir tuo metu, kai ji pardavė sklypą ieškovui. Ji tuo įsitikino prieš pat parduodant sklypą nuvykus į vietą su ieškovo atstovu, liudytoja O. D. O., kuri yra gretimo sklypo savininkė, savo parodymais paneigė medžiotojų būrelio žvėrių apdorojimo atliekų duobės buvimo jai priklausančiame miško sklype faktą.
Iš miške ieškovo padaryto ir teismui pateikto bei prijungto prie bylos kaip įrodymas vaizdo įrašo, padaryto nepažeidžiant jokių įstatymų reikalavimų, matyti, kad atsakovo atstovai asmenimis, kurie atsakovo buvo prašomi apklausti liudytojais, prieš teismo posėdį buvo atvykę į ieškovo ir O.D. O. miško sklypus ir pastarajame sklype tarėsi, tikslino tariamos duobės buvimo vietą, todėl ieškovo nuomone, taip galimai buvo bandyta sutikslinti šių liudytojų parodymus, kuriuos jie vėliau davė teisme. Ši aplinkybė duoda rimtą pagrindą abejoti atsakovo liudytojų parodymu patikimumu.
Teismas skundžiamame sprendime teigi, kad atsakovo liudytojų parodymus neva patvirtina atsakovo pateiktas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad atsižvelgdami į O. V. M. prašymą iškelti žvėrių apdorojimo duobę iš jos žemės sklypo, medžiotojai 2008 m. nutarė naują žvėrių apdorojimo duobę įrengti V. O. žemės sklype (b. l. 40, t.1). Šis protokolas patvirtina kaip tik priešingą faktą, t.y. patvirtina ieškovo pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, kad minėta duobė, kurią ieškovas pašalino, buvo būtent ieškovo miško sklypo ribose.
Ieškovas pateikė teismui 2014 m. kovo 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris yra objektyvus įrodymas šioje byloje, įrodantis ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, iš kurio matyti, kad atkasus ekskavatoriumi, minėtos duobės liekanos buvo rastos būtent ieškovo sklype. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 str.4d.).Ieškovas taip pat pateikė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, t.1). Įvertinus šiuo įrodymus kartu su kitais byloje esamais įrodymais, laikytina, kad jie neginčijamai patvirtina ieškovo įrodinėjamas aplinkybes. Todėl teismo padaryta išvada, kad vienintelis objektyvus įrodymas yra Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros fotonuotrauka, yra neteisinga ir nepagrįsta.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad įrodymus reikia vertinti neatsietai vienas nuo kito, o susietai. Atsakovo pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su prie pridedamu planu bei foto nuotraukomis juos vertinant kartu su kitais įrodymais esančiais byloje patvirtina būtent teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes.
Faktą, kad žvėrių apdorojimo duobė buvo ne ieškovo žemės sklype patvirtina ir paties ieškovo pateiktos Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotraukos Nr. 2, 6, 11, kuriose matyti, kad ieškovo neva įvardijama žvėrių apdorojimo duobės dislokacija, jos aplinkos vaizdai nesutampa su jau ne kartą minėta Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros pateikta foto nuotrauka, duobę supančia aplinka, ir priešingai šios nuotraukos patvirtina, kad aplink buvusią duobę išskirtinai gamtos objektai yra būtent O. D. O. nuosavybės teise valdomojoje žemėje. Liudytoja O.D. O. ne tik liudijo teismo posėdžio metu, bet taip pat byloje yra jos rašytinis paaiškinimas. Jos parodymai ir rašytinis paaiškinimas turi būti vertinami kartu. Ginčo objektas, žvėrių apdorojimo duobė, įrengta 2008 m., ir leidimas gautas ne iš O.D. O., o iš jos vyro. Ši liudytoja teisme patvirtino , kad jai jos sutuoktinis yra sakęs, kad davė sutikimą atsakovui. Kita vertus, reikėtų įvertinti ir O.D. O. garbų amžių, kas galimai sąlygojo, kad tesimo posėdžio metu liudytoja tiesiog pasimetė arba ne taip suprato užduodamą klausimą. Todėl galimi netikslumai liudijimo metu nepaneigia fakto, kad liudytoja patvirtino, kad jos sutuoktinis yra suteikęs leidimą, kad jo žemėje būtų įrengta žvėrių apdorojimo duobė.
Z. K. niekada nepripažino, kad žvėrių apdorojimo duobė buvo įrengta ieškovui priklausančiame sklype. Atsakovas buvo sutikęs sumokėti 1000 Lt, bet tai norėjo padaryti tik siekiant palaikyti kolegiškus santykius su ieškovo atstovu R. P., kuris ilgą laiką buvo atsakovo narys ( medžiotojų būrelio narys).
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra oficialus rašytinis dokumentas. Oficialiu rašytiniu dokumentu (įrodymu) gali būti tik toks dokumentas, kuris išduotas ne tik valstybinės institucijos, bet ir jos kompetencijos ribose, jai disponuojant jos turima informacija. Iš rašto matyti, jog šio dokumento turinys yra ne institucijos turimų dokumentų pateikimas, o jos specialisto, neturinčio specialių minimu klausimu, pateikta nuomonė.
Atsakovo įsitikinimu, ieškovas, sulaukęs teismo sprendimo, iš esmės dar falsifikuoti teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, jas bet kokiais būdais bandydamas susieti su jam palankia argumentacija. Tuo ieškovas siekia įrodyti, kad medinis riboženkli, apie kurį kalbėjo jo iniciatyva pakviesti liudytojai, yra tas riboženklis, kuris atitinkamai užfiksuotas ieškovo nurodytose vietose.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.43 punktą. Nei viena kompetentinga institucija, prižiūrinti šių taisyklių laikymąsi, nėra priėmusi jokio sprendimo. Todėl ieškovo įsivaizdavimas apie jo teisų pažeidimą, negali būti priežastis priteisti jam žalą., tuo labiau, kad jis ją pats sau pasidarė.
Ieškovas nurodo, kad pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Bet šiame ieškovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra konstatuota, kad būtent Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros fotonuotraukoje užfiksuota žvėrių apdorojimo duobė yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype. Ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas parodo tik tai, kad konstatavimo dieną, iškasus duobę, joje rasta metalinių nuolaužų ir gyvūnų (ne žvėrių) liekanų. Šį įrodymą reikia vertinti kartu su R. V., kuris atliko darbus ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą, parodymais. Jis paliudijo, kad šalia atsakovo žvėrių apdorojimo duobės iškasė dar vieną duobę ir į ją sudėjęs žvėrių apdorojimo duobės turinį, užkasė. Taigi, ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo atsakovo žvėrių apdorojimo duobės buvimo vietos, o tik patvirtina ieškovo piktnaudžiavimą procesu.
Ieškovas proceso metu buvo nesąžiningas ir teikė į bylą vaizdo medžiagą, gautą pažeidžiant teisės aktus. Tai vaizdo medžiaga , kuria ieškovas neva įrodinėjo liudytojų teiginių melagingumą. Šie duomenys gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, nes vaizdo stebėjimas buvo atliekamas atsakovo atstovui atliekant savo, kaip advokato funkcijas, t.y. teikiant konsultaciją atsakovui.
Šalies argumentai
Ieškovo ieškinyje nurodyta išleista pinigų suma (5808 Lt) yra išleista, ne kieno nors kito, o paties ieškovo kaip neteisėto veikimo pasekmė. Tuo labiau, kad niekaip nesuprantamas lokalinėje sąmatoje esantis įrašas „Žiemos pabrangimas – 10 proc.“, nors darbai atliekami rudenį.
Atsakovas negalėjo per 5 darbo dienas pašalinti esamą žvėrių apdorojimo duobę, tiek įsirengti naują, gauti atitinkamą leidimą. Taigi, 5 dienų terminas, nors jis ir būtų praleistas, nėra protingas (CK 1. 5 straipsnis). Ieškovo veiksmas – savavališkas žvėrių apdorojimo duobės pašalinimas ir/ar neprotingas laiko tarpas neva jo reikalavimas įvykdyti yra neprotingas , todėl galimos žalos kilimas yra sąlygotas nesąžiningų ieškovo veiksmų. Kita vertus, ieškovas įrodinėja , kad žvėrių apdorojimo duobė yra neva nelegali statyba, tačiau jokių duomenų apie tai nėra pateikęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl ieškovo nustatyto penkių dienų termino pašalinti žvėrių atliek duobę
Atsakovas nurodęs, jog Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 punktu nustatyta, kad medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę. Medžioklė leidžiama tik tuose vienetuose, kurių naudotojai yra gavę rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą naudoti. Atsakovo nuomonę, jog jis per 5 darbo dienas neturėjo galimybių pašalinti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę, įrengti naują aikštelę ir gauti rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą.
Kolegija sprendžia, jog toks atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas yra nepagrįstas. Liudytoja O. V. M., kuriai miško žemės sklypas priklausė iki jį įsigijo ieškovas, parodė, kad ji ne kartą reikalavusi, kad ieškovas pašalintų iš jos sklypo žvėrių pirminio apdorojimo atliekų duobę, bet atsakovas į šiuos reikalavimus nekreipė dėmesio. Tokį reikalavimą ne kartą atsakovui reiškė ir ieškovas.
Atsakovas nurodęs, kad ieškovo 2013 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimą (pranešimą) pažeidimą pašalinti per 5 darbo dienas gavęs tik 2013 m. rugsėjo 2 d. Ieškovo reikalavimo termino pabaiga – 2013 m. rugsėjo 6 d. Atsakovo vadovas SMS žinute informavo ieškovo vadovą, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. rengiama talka pašalinti pirminę žvėrių apdorojimo aikštelę, nors ji buvo įrengta ne ieškovo miško sklype. Tuo atsakovo nariai (medžiotojų būrelio nariai) siekė išvengti konflikto su ieškovu. Atsakovo nariai 2013 m. rugsėjo 6 d. susirinkę į talką sutiko ieškovo vadovą, kuris savavališkai gadino atsakovo turtą, t.y. šalino atliekų duobę.
Kolegija yra tos nuomonės, kad atsakovas nėra tinkamai informavęs ieškovą apie tai, kad nustatytų terminu negali įvykdyti reikalavimą. Atsakovas šį klausimą turėjo derinti visiems priimtina tvarka, t.y. raštu. Ir toks dokumentas būtų pakankamas rašytinis įrodymas, kad atsakovas laiku siekė įgyvendinti ieškovo reikalavimą. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovo vadovas R. P. gavo atsakovo nurodomo turinio SMS žinutę. Toks teikiamas įrodymas negali būti pripažintas tinkamu (CPK 177 straipsnis).
Atsakovas nurodęs, kad nustatytas terminas buvo neprotingas todėl, kad per nustatytą terminą jis nebūtų spėjęs panaikinti ir įrengti naują atliekų duobę, gauti rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą. Ieškovas reikalavo per penkias dienas panaikinti tik atliekų duobę, kuri buvo jo sklype, o ne įrengti naują duobę ir gauti aikštelės apžiūros aktą.
Iš visų šių išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovui buvo suteiktas pakankamas terminas įvykdyti ieškovo reikalavimą.
Dėl pirminės žvėrių apdorojimo aikštelės vietos nustatymo
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vienintelis objektyvus įrodymas, kuriame yra užfiksuota dar nepanaikinta buvusi žvėrių apdorojimo duobė (aikštelė), leidžianti identifikuoti jos vietą miške, yra fotonuotrauka, kuri buvo padaryta atliekant neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78-79, t.1).
Kolegija yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktinius duomenis, kuriais remdamasis teismas turi konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis).
Atsakovas teismui pateikęs (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) Visuotinio susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kur nurodyta, jog susirinkimas nutarė naują žvėrių apdorojimo duobę įrengti V. L. O. sklype (b. l. 40, t.1). Protokole nenurodyta, kad tam yra gautas V.L. O. sutikimas. Atsakovas teigia, kad pirminė žvėrių apdorojimo duobė O.V. M. priklausančiame žemės sklype ir buvo panaikinta 2008 m. Kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad pirminio žvėrių apdorojimo atliekų duobė O.V. M. sklype buvo panaikinta.
Iki (duomenys neskelbtini) 6, 2185 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo paskirtis – miškų ūkio, sklypas apaugęs mišku, priklausė O. V. M.. Iš jos šį sklypą įsigijo ieškovas UAB „Dzūko miškas ir mediena“. O. V. M. teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja. Ji parodė, kad ginčo pirminė žvėrių apdorojimo duobė buvo jos sklype. Ji ne kartą atsakovo reikalavo šią duobę pašalinti, kadangi ją įrengti nebuvo davusi sutikimo. Taip pat parodė, kad ir sklypo pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu ginčo duobė buvo jai priklausančiame sklype. Teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, kurie nuoseklūs.
Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2014m. sausio 29 d. rašytinis liudytojos O. D. O. paaiškinimas, kuriame ji nurodžiusi, kad jos sutuoktinis V. L. O., kuris jau miręs, 2005 m. žodiniu susitarimu jiems priklausančiame sklype leido atsakovui įrengti bei naudoti naują pirminio sumedžiotų žvėrių apdorojimo aikštelę su kitais įrenginiais (b. l. 41, t.1). Teismo posėdyje ši liudytoja paneigė minėtus rašytinius paaiškinimus ir parodė, kad jai priklausančiame sklype niekada nebuvo ir nėra atsakovui priklausančios žvėrių apdorojimo atliekų duobės.
Šiuos liudytojų O.M. M. ir O.D. O. parodymus patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepimas į patikslintą ieškinį (b. l. 83, t.1). Jame nurodoma, jog departamentas, išanalizavęs 2007 m.. esančią informaciją apie esamus biotechninius įrenginius, nustatė, kad vienintele informacija, kuria remiantis būtų galima indentifikuoti apdorojimo aikštelės (lupyklos) vietą yra kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pažymėtas (duomenys neskelbtini) lentelėje. Informacijos apie žemės sklypą, kuriame yra apdorojimo aikštelė, ir savininko sutikimą medžioklės projekte nėra. Medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ žemėlapyje esama aikštelė pažymėta kvartale Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi duomenų apie žemės sklypą, kuriame yra apdorojimo aikštelė ir savininko sutikimo nebuvo, departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas A. V., vadovaudamasis Medžioklės plotų vieneto „(duomenys neskelbtini)“ žemėlapiu, vietove, kurioje pažymėta apdorojimo aikštelė, sulygino su Registrų centro Kadastro žemėlapiu ir palyginimo būdu nustatė tikslią vietovę (593/0001:266) ir buvusį savininką, t.y. O. V. M. (b. l. 83, t.1). Pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais nesivadovavo, nors pripažino, kad tokia faktinė aplinkybė yra, bet ja nėra pagrindo vadovautis, kadangi pateikta tik vieno Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialisto subjektyvi nuomonė. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad ši aplinkybė nepaneigta, bet pripažino netinkamu įrodymu. Kolegija sprendžia, kad teismas netinkami vertino šį įrodymą, kadangi ir kiti įrodymai patvirtina atliekų duobės buvimą ieškovo miško sklype (CPK 185 straipsnis).
Ieškovas UAB „Dzūko miškas ir mediena“ teismui pateikė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, surašytą antstolio S. V. (b. l. 14, 15-16, 17-47, 51, t. 2). Antstolis konstatavo, kad matininkas K. K., vadovaudamasis pateiktu žemės sklypo planu ir turimais prietaisais nustatė UAB „Dzūko miškas ir mediena“ priklausančio žemės sklypo, unikalus turto numeris (duomenys neskelbtini), ribą, esančią tarp žemės sklypo plane pažymėtų taškų Nr. 17 (koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir Nr.18 (koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Ši riba žemės sklype buvo pažymėta įkalant tris medinius žymeklius. Matininkas K. K., vadovaudamasis nustatytais duomenimis, paaiškino, kurioje nustatytos ribos pusėje yra žemės sklypas, priklausantis UAB „Dzūko miškas ir mediena“. Ieškovas jam priklausančiame žemės sklype iškasė apie 1,5 m gylio ir daugiau kaip 2 m skersmens duobę. Duobės centras apie 2 m atstumu nuo sklypo ribos. Iš duobės sklido supuvusios mėsos tvaikas, iškastame grunte buvo gyvūnų kailių liekanų.
Ir atsakovas teismui pateikė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį surašė antstolė J. J.. Protokolu konstatuota, kad matininkas K. K. nustatė žvėrių apdorojimo duobės koordinates: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ( valst. koord. sistema LKS -94). Taip pat išmatavo atstumą tarp medinio ir metalinio riboženklio, skiriančio žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (jo savininkė – O. D. O.) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (jo savininkas – UAB „Dzūkų miškas ir mediena“). Prie protokolo pridėtas Buvusios žvėrių apdorojimo duobės nustatymo planas, kuriame pažymėta duobės vieta, kuri esanti O.N. O. sklype (b. l. 119, t.1). Palyginus ieškovo ir atsakovo pateiktus duobės nustatymo planus, matyti skirtingos duobės buvimo vietos. Bet ieškovo nurodytoje vietoje buvo iškastos gyvūnų liekanos, kas įrodo duobės buvimo vietą.
Ieškovas siekė, kad atsakovo nurodytoje vietoje būtų iškasta duobė, kuri padėtų nustatyti, ar iš tikrųjų atliekų duobė buvo O.N. O. priklausančiame sklype. Atsakovas tokio įrodymų patikrinimo atsisakė.
Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad ginčo duobė, skirta sumedžiotų žvėrių atliekoms, buvo ieškovui priklausančiame miško žemės sklype.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovo pateiktas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsižvelgdami į O. V. M. prašymą iškelti žvėrių apdorojimo duobę iš jos žemės sklypo, medžiotojai 2008 m. nutarė naują žvėrių apdorojimo duobę įrengti V. L. O. žemės sklype (b. l. 40, t.1). Ir šis rašytinis įrodymas patvirtina aptartų objektyvių įrodymų visumą dėl žvėrių apdorojimo duobės buvimo vietos dabartiniame O. D. O. sklype nuo 2008m. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Byloje nėra įrodymų, kad minėtas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo protokolas buvo įgyvendintas. Priešingai, liudytojų O. D. O. ir o. M. M. parodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčo duobė buvo O. D. O. priklausančiame miško žemės sklype.
Visos šios nustatytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vienintelis objektyvus įrodymas, kuriame užfiksuota dar nepanaikinta buvusi žvėrių apdorojimo duobė, leidžiantis identifikuoti jos vietą miške, yra fotonuotrauka, gauta iš Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros, kuri buvo padaryta atliekant neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini), dėl kurio buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 78, t.1, b. l. 91, t.2, b.l. 71, t.2). Esant tokiems įrodymams, nėra pagrindo vadovautis ir atsakovo nurodytų ir apklaustų liudytojų V. J., R. P., V. K., K. V., V. J. parodymais, nustatant ginčo duobės buvimo vietą.
Ir kitos nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad atliekų duobė buvo ieškovo miško sklype. Tai atsakovo parodymai, jog penkių dienų terminas pašalinti ginčo duobę yra neprotingas. Teismo nuomone, nereikia siekti įvykdyti ieškovo reikalavimo, jeigu jis nepagrįstas.
Nepaneigta ir aplinkybė, jog atsakovas siūlė 1000 Lt, siekdamas ieškovui atlyginti turėtas išlaidas panaikinant atliekų duobę, nors atsakovas nurodo, kad ieškovui sumokėdamas 1000 Lt siekė išvengti konflikto.
Kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti.
Dėl atlygintinos žalos dydžio
Kolegija yra tos nuomonės, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Iš atsakovo ieškovui priteistina 1599, 28 EUR žalai atlyginti. Tai ieškovo turėtos išlaidos panaikinant ginčo duobę (b. l. 15, 16, 17, t.1)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovas patyrė dėl ieškinio (CPK 88, 93 straipsniai). Šias išlaidas sudaro 1425,06 EUR (4920,44 Lt): 1013, 67 EUR atstovavimo išlaidos (b. l.88, t.1, b. l. 157. t.2), 96 EUR žyminio mokesčio išlaidos paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą, 140, 17EUR ieškovas sumokėjo K. K. IĮ už geodezinius darbus, nustatant duobės buvimo vietą (b. l. 52-53,54, 55, t.2), 175, 22 EUR ieškovas sumokėjo antstoliui S. V. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą B. l. 48, 49, 50, t.1).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Dzūko miškas ir mediena“, įmonės kodas 152165627, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB bankas Swedbank, 1599, 28 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 28 euro ct) žalai atlyginti, 1425,06 EUR (vienas tūkstantis keturi šimtai dvidešimt penki eurai ir šeši euro centai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybei (biudžeto surenkamoji sąskaita LT (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) 15, 55 EUR teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus.