Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-04-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-3576-1180/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-21
Bylos Nr.
e2YT-3576-1180/2023
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00464-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Kačinskienė
Pareiškėjas
valstybės įmonės „Turto bankas“
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3576-1180/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00464-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 21 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės „Turto bankas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 17/50 dalių sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitomas turtas, kurio atžvilgiu pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nagrinėjamu atveju 17/50 dalys sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nebuvo perduotos Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn ir jos nėra teisiškai įregistruotos Nekilnojamojo turto registre Klaipėdos rajono savivaldybės vardu, todėl atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka priimti teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisme, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja gavo I.Š. 2023-02-13 el. laišką, kuriuo prašoma perimti valstybės nuosavybėn ūkinio pastato (sandėlio), esančio adresu Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), dalį. Ši pastato dalis, anot I. Š., nebuvo privatizuota / išpirkta B. P. (buvusios kaimynės). Pareiškėja 2023-02-20 kreipėsi dėl informacijos apie sandėlį į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ir Klaipėdos regioninį valstybės archyvą. Kartu su prašymu pateiktas NTR išrašas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantis, jog 33/50 dalys sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos metai 1925 m., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, registruotos nuosavybės teise I. Š. vardu, dėl likusių 17/50 dalių jokios informacijos nėra. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo gauta papildoma informacija iš esmės patvirtinanti, kad 17/50 dalių sandėlio nebuvo privatizuota, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodė, jog susijusios informacijos neturi. Pagal minėtą Nekilnojamojo turto registro išrašą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sandėlis pastatytas 1925 m., tačiau nėra jokių duomenų apie nuosavybės teisių atkūrimą ar privatizavimą. Iš suinteresuoto asmens administracijos atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas nepriklauso savivaldybei.

Pagal 1964 m. Lietuvos tarybų socialistinės respublikos civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju sandėlio dalis (17/50) nebuvo privatizuota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ji liko valstybės nuosavybe.

1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, buvo perduodami pagal perdavimo priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo nustatyta tvarka.

Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtino, kad ji minėto objekto nuosavybės ar kita teise nevaldo, nekilnojamasis turtas nėra įtrauktas į Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Duomenų, kad Klaipėdos rajono savivaldybė būtų pradėjusi procesą dėl šio buto perdavimo jai nuosavybės teise nepateikta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas). Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti nekilnojamąjį turtą valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis priklauso valstybei nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas, kadangi kitu būdu ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, tenkina pareiškėjos prašymą, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad 17/50 dalių sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, ? yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojos teises ir pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 445 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 17/50 dalių sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, ? yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Laura Kačinskienė