Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2007-09-06 · Civilinė byla Nr. 2-369/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2007-09-06
Bylos Nr.
2-369/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė, Vincas Verseckas
Ieškovas
I. Š.
Trečiasis asmuo
J. Š.
Kategorijos
  • 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-369/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.2;
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2007 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo I. Š. ieškinį atsakovams antstoliui Aleksandrui Selezniovui, R. B. (tretieji asmenys J. Š. ir UAB „BTA draudimas“) dėl buto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas I. Š. pareiškė ieškinį dėl buto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad antstolis turėjo įvykdyti tris vykdomuosius dokumentus už bendrą 4 289,66 Lt sumą, tačiau pažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas areštavo ieškovui priklausantį butą, kurio vertė 120 000 Lt, nors galėjo išieškoti minėtą sumą ir iš kito ieškovui priklausančio turto. Ieškovas teigė, kad antstolis jam neįteikė raginimų įvykdyti sprendimą geruoju bei nepranešė apie vykdymo veiksmus, todėl jis jų negalėjo apskųsti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir pripažino negaliojančiu 2005-04-04 Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr.10-551/04, kuriuo atsakovui R. B. buvo parduotas iš varžytinių I. Š. priklausantis keturių kambarių 87,38 kv. m ploto butas, esantis Klaipėdoje, Poilsio g. 16-9 (unikalus Nr. 2198-7004-2015:0008), o restitucijos klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (atsakovas) A. Selezniovas pateikė prašymą atnaujinti procesą aukščiau nurodytoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė klaidingą išvadą nurodydamas, kad pridėtose vykdomosiose bylose esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas asmeniškai 2004-09-25 gavo raginimą sumokėti 2 790,04 Lt skolos bei 83,70 Lt delspinigių išieškotojo SPAB „Klaipėdos vanduo“ naudai, nes 2004-09-25 raginimas įvykdyti sprendimą ieškovo asmeniškai nepasirašytas (vykdomoji byla Nr. 2-2300-41/2004, b. l. 6), nustatęs, kad raginimas įvykdyti sprendimą pasirašytas kito asmens, tačiau raginime nenurodyti jo duomenys. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad antstolis pažeidė CPK 655 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas pažymėjo, kad gavęs Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, jis užklausė K. Patašiaus IĮ apie nurodyto 2004-09-25 raginimo įteikimo aplinkybes ir gavo atsakymą, jog laiškas buvo įteiktas I. Š. (ieškovo) dukrai, kas pagal CPK nuostatas laikytina tinkamu šalies informavimu. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turi kilnojamojo turto, kurio vertė keletą kartų viršija išieškomą sumą, rėmėsi ieškovo pateiktomis fotonuotraukomis, kurios visiškai neįrodo to turto priklausymo ieškovui I. Š. . Todėl mano, kad paaiškėjus šioms naujoms aplinkybėms, kurių Lietuvos apeliacinis teismas nevertino ir netyrė, būtina atnaujinti procesą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą. Nurodė, kad pareiškėjo nurodyto raginimo nepasirašius skolininkui, antstolis (pareiškėjas) bylos nagrinėjimo metu privalėjo pasidomėti, kas priėmė dokumentą, t. y. atlikti tuos veiksmus, kuriuos jis atliko po sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo – užklausti K. Patašiaus IĮ apie raginimo įteikimo 2004-09-25 aplinkybes. Todėl, teismo nuomone, ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kaip ir kita – apie skolininko I. Š. turtą - nėra naujai paaiškėjusios, nes egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismas nurodė, kad pats pareiškėjas nerūpestingai vykdė savo pareigas ir dėl jo nerūpestingumo prašyme nurodytos aplinkybės nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu, todėl ir dėl to nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytų aplinkybių nelaikė naujai paaiškėjusiomis, nurodydamas, kad jos egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 pagrindu atnaujinti procesą būtent galima tik tuomet, kai paaiškėja nauja aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo žinoma nagrinėjant bylą iš esmės. Teigia, jog teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai. Atkreipia dėmesį, kad proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti neteisėti ir nepagrįsti teismų sprendimai, todėl procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Be to, pagal teismų praktiką teismai, nagrinėdami bylas dėl proceso atnaujinimo, vadovaujasi ne tik nacionalinės teisės normomis, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, pagal kurias atnaujinti procesą leidžiama ne tik tuo atveju, kai iškyla naujų faktų ar paaiškėja naujos aplinkybės, bet ir tada, kai išryškėja esminės ankstesnių procesų klaidos (7 protokolo 4 str.). Pirmosios instancijos teismas neįsitikino civilinėje byloje priimtų teismų sprendimų klaidingumu, neišanalizavo proceso atnaujinimo pagrindo visų bylos aplinkybių kontekste. Taip pat nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą ir dėl kito ieškovo (skolininko) turto egzistavimo, kadangi vykdomojoje byloje buvo 2000-02-04 surašytas išieškojimo negalimumo aktas, kuris patvirtina, jog antstolis ėmėsi visų veiksmų skolininko turtui surasti, tačiau jo nerado. Todėl galimybės nukreipti ieškojimą į kitą turtą nebuvo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (ieškovas) I. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo teisiniai argumentai yra formalūs, neatskleistas ryšys tarp skunde nurodytos teismų praktikos ir bylos dalyko. Mano, jog aplinkybė, susijusi su raginimo įteikimu, negali būti proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymi, jog nustatyta, kad raginimo įteikimo aplinkybės pareiškėjui galėjo būti žinomos, tačiau jis nesiėmė pats veiksmų ir priemonių, kad jas sužinotų bylos nagrinėjimo metu. Teigia, jog raginimo įteikimo aplinkybė nebuvo vienintelis varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas, kadangi antstolis pažeidė ir kitas CPK nuostatas, dėl ko Lietuvos apeliacinis teismas ir pripažinimo varžytynių aktą negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka, o prašymai atnaujinti procesą nagrinėjami toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti civilinį procesą, pagal nustatytas proceso taisykles (CPK 365-370 str.). Proceso atnaujinimas yra išimtinė proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus.

Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra tuomet, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tos, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) nagrinėjant bylą pareiškėjui nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jei būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo turi pagrįsti įrodymais proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 178 str., 369 str. 2 d.). Šis proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, atitinkančių tokius kriterijus: šie įrodymai buvo bylos nagrinėjimo metu, bet jie tuo metu nebuvo žinomi teismui bei pareiškėjui, o tapo žinomi jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminės reikšmės bylai, t. y. priimant sprendimą, būtų turėjusios jam įtakos. Taigi vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Būtina taip pat nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu. Šalia to kolegija pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. rugsėjo 10 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-7-1126/2002 yra pasakęs, jog Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ji tapo sudėtine Lietuvos teisės sistemos dalimi, todėl teismai privalo taikyti šios Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio nuostatas, pagal kurias atnaujinti procesą leidžiama ne tik tuo atveju, kai iškyla naujų faktų ar paaiškėja naujos aplinkybės, bet ir tada, kai išryškėja esminės ankstesnių procesų klaidos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 27 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-807/2002 yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei naudojamos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Šis institutas, kasacinės instancijos teismo nuomone, padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutarties matyti, kad teisėjų kolegija, naikindama ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažindama negaliojančiu Turto (buto) pardavimo iš varžytinių aktą, esmine aplinkybe nurodė tai, kad antstolio siųstą raginimą sumokėti 2 790,04 Lt skolą 2004 m. rugsėjo 25 d. pasirašė ne ieškovas, o kitas nenustatytas asmuo. Tokios išvados teisėjų kolegija priėjo dėl to, kad pagal byloje surinktus įrodymus nebuvo galimybių nustatyti, kas pasirašė ieškovui adresuotą raginimą dėl skolos sumokėjimo. Iš atsakovo atstovo A. Selezniovo pateiktų dokumentų matyti, kad raginimas ieškovui sumokėti 2 790,04 Lt skolą 2004 m. rugsėjo 25 d., kaip ir registruotas laiškas adresuotas ieškovui 2004 m. gegužės 24 d., buvo įteiktas ieškovo I. Š. dukrai J. Š. (2 t., b. l. 6, 7, 65). Tai atitinka gyventojų registro tarnybos duomenis, pagal kuriuos J. Š. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi tuo pačiu adresu, kuriuo siųsti ieškovui raštai – Klaipėda, Poilsio 16-9 (2 t., b. l. 124). Procesinio dokumento įteikimas kartu su adresatu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui gali būti prilyginamas jo įteikimui pačiam adresatui (CPK 123 str. 3 d.), todėl raginimo sumokėti skolą įteikimas ieškovo dukrai svarbi faktinė aplinkybė, kuri gali turėti esminės reikšmės byloje nagrinėto ginčo išsprendimui.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir nėra naujai paaiškėjusi, nes pareiškėjas turėjo galimybę ją išsiaiškinti prieš priimant byloje sprendimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad pareiškėjas turėjo galimybę anksčiau išsiaiškinti, kam buvo įteikti ieškovui adresuoti procesiniai dokumentai, tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme, šis klausimas (procesinio dokumento 2004 m. rugsėjo 25 d. įteikimas pačiam ieškovui) nekėlė abejonių, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas 2004 m. gegužės 25 d. raginimą gavo asmeniškai, ir tik apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad raginimą pasirašė ne ieškovas, o, kaip minėta, pagal tuometinius bylos duomenis nenustatytas asmuo. Taigi tik šios aplinkybės pagrindu priimtas nepalankus atsakovui A. Selezniovui sprendimas paragino jį ieškoti įrodymų, kam buvo įteiktas ieškovui adresuotas raginimas. Dėl to, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos nuostatas, siekiant išvengti galimos fakto klaidos ir užtikrinti teisingą ginčo išsprendimą, yra pagrindas pripažinti, kad po sprendimo šioje byloje priėmimo paaiškėjo naujos, bylos nagrinėjimo metu egzistavusios, tačiau teismui ir pareiškėjui tuo metu nežinomos, faktinės aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir kurias, siekiant teisingo ginčo išsprendimo bei teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimo, būtina išaiškinti. Greta šios aplinkybės, kolegijos nuomone, būtina aiškinti ir kitą – ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis turėjo kilnojamojo turto, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą, kadangi pagal antstolio pateiktus aktus ieškovas turto (išskyrus iš varžytinių parduotą butą), į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturėjo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, naikintina, prašymas dėl proceso atnaujinimo spręstinas iš esmės ir jis tenkintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 370 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti, antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti – atnaujinti bylos procesą ir bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Audronė Jarackaitė Vincas Verseckas