Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1503-538/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
2S-1503-538/2013
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00330-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Suinteresuotas asmuo
I. B., V. B., BUAB „Stats kamps“

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1503-538/2013

Teisėja Eglė Žakevičiūtė (Proceso Nr. 2-10-3-00330-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 129.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens I. B. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Tamkevičienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., I. B., BUAB „Stats kamps“ dėl teisių perėmimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašė pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00538 skolininką V. B. solidariais jo teisių ir pareigų perėmėjais V. B. ir I. B.. Nurodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla, pradėta pagal 2012-03-12 Palangos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2-588/2011 dėl 94874,28 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo BUAB „Stats kamps“ naudai. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas V. B. 2011-12-06 mirė. Byloje gautas testamentų registro išrašas patvirtina, kad skolininko palikimą priėmė V. B. ir I. B..

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-08 nutartimi prašymą tenkino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. B. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-08 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti. Nurodo, kad mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tai reiškia, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Kreditorė BUAB „Stats kamps” I. B., kaip skolininko V. B. įpėdinei, nėra pareiškusi reikalavimų CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Esant tokiai situacijai, palikėjo turtinė prievolė (skola) apeliantei nėra perėjusi, kadangi kreditorė nesilaikė įstatyme nustatytų procedūrų. Tai reiškia, kad nesilaikius CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, nėra įvykęs materialiųjų teisių perėjimas skolų dalyje, todėl nėra galimas ir procesinių teisių perėjimas vykdymo procese.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Stats kamps“ prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Šalies argumentai

Prisidėjimu prie apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. B. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-08 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/12/00538, pradėta pagal 2012-03-12 Palangos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2-588/2011 dėl 94874,28 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo BUAB „Stats kamps“ naudai. Gyventojų tarnybos registro duomenimis skolininkas V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 18). Vykdomojoje byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po V. B. mirties palikimą priėmė vaikaičiai V. B. ir I. B. (v.b.l. 93-94).

Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku). Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2011; kt.).

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Sprendžiant klausimą, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui pereina išieškotojo materialioji reikalavimo teisė pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą.

Apeliantė teigia, kad nesilaikius CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, nėra įvykęs materialiųjų teisių perėjimas dėl skolų, todėl nėra galimas ir procesinių teisių perėjimas vykdymo procese.

CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-12-22 nutartyje Nr. 3K-3-540/2011 yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2006-08-30 nutartimi būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti areštavo V. B., kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 82 502,28 Lt. Palangos miesto apylinkės teismo 2006-08-30 nutartis taikyti areštą 2006-08-31 įregistruota Turto areštų registre. Antstolė areštavo V. B. turtą. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, Palangos miesto apylinkės teismo 2006-08-30 nutartį taikyti areštą 2006-08-31 įregistravus Turto areštų registre bei antstolei areštavus V. B. turtą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditorės reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Esant tokioms aplinkybėms materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujų skolininkų įvyko, todėl teismai iš esmės teisingai taikė CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeitė mirusi skolininką V. B. naujais skolininkais – V. B. ir I. B..

Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis