Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – S. (S.) A.jo gynėjui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo S. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo S. A.. Minėta įstaiga mano, kad gydytojų konsultacinei komisijai įvertinus S. A. psichikos būseną, reikalinga pratęsti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Nurodo, kad paciento psichikos būsena stebėjimo laikotarpiu išlieka nepakankamai stabili, klinikoje stebima negatyvi simptomatika, jis išlieka atsiribojęs, uždaras, įtarus bei nepasitikintis ir nepakankamai kritiškas, trūksta kritikos ligai.

Teikimą pateikusios institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti, gynėjas ir pats S. A. prašė teikimo netenkinti ir pakeisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į ambulatorinį stebėjimą, S. A. mama pradžioje prašė teikimo netenkinti, o vėliau teigė paliekanti spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalį teismas, išnagrinėjęs ir išsprendęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Iš byloje esančios 2025 m. vasario 20 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados matyti, kad S. A. psichikos būsena stebėjimo laikotarpiu išlieka nepakankamai stabili, klinikoje stebima negatyvi simptomatika, jis išlieka atsiribojęs, uždaras, įtarus bei nepasitikintis ir nepakankamai kritiškas, trūksta kritikos ligai. Nustatytas darbingumo lygis iki 2026 m. lapkričio 6 d. – 40 procentų. Paciento emocijos blankios, atsiranda pyktis kalbant apie vaistų vartojimą, jis nežymiai įsitempęs ir nerimastingas, nuotaika pažeminta. S. A. pokalbio metu kiek įsitempęs, bendrauja formaliai, kalbėdamas bando save teisinti ir pateikti iš gerosios pusės, jo emocijos su nerimastingumo atspalviu, o mąstymas stokoja nuoseklumo, asmuo klausos haliucinacijas neigia, kritika savo būklei dalinė. Išvadoje pateikiamas S. A. asmenybės bei psichikos sveikatos būsenos apibūdinimas ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes išvadoje formuluojama gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacija S. A. pratęsti stacionarinį stebėjimą VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“ bendro stebėjimo sąlygomis. Taigi, iš teismo turimų ir ištirtų duomenų matyti, kad visi teismo turimi duomenys patvirtina būtinybę toliau taikyti jam gydymo įstaigos teikime nurodytą, jos rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę. Pagrindo manyti kitaip ir šiuo metu keisti S. A. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą, teismas nenustatė.

Teismas be kita ko pastebi, kad sutinkamai su gydymo įstaigos atstovės teiginiais, S. A. dar prieš patenkant į jų gydymo įstaigą, jis ne vieną kartą buvo gydytas stacionare dėl psichikos sutrikimų, po ko jam buvo skiriamas gydymas, tačiau jis vaistų nevartojo. Nors S. A. mama teismo posėdyje teigė priešingai, kad sūnus vaistus vartojo, jo nevienkartinis gydymas stacionare, taipogi ir jo patekimo į VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ priežastis, teismo turimi kiti duomenys jos tokius deklaratyvius, sūnui palankiai dėstomus teiginius paneigia. Įvertinus Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje nurodytas aplinkybes apie S. A. ir mamos ryšį (kad jis buvo agresyvus šeimos atžvilgiu, mušė mamą, su ja konfliktavo dėl pinigų), kritiškai vertintini ir paties S. A. teismui išsakyti teiginiai apie gerus jo ir mamos santykius bei jos klausymą, kas taipogi leidžia abejoti S. A. mamos realia galimybe teigiamai veikti sūnų ir pastarojo paklusnumu jai.

Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes apie S. A. būklę, ką patvirtina teismui pateikti duomenys ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davusi gydymo įstaigos atstovė, teismas sprendžia, jog yra pagrindas S. A. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, todėl gydymo įstaigos teikimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą tenkinti – pratęsti S. A., gim. (duomenys neskelbtini), taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ bendro stebėjimo sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.