Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos R. Š. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl teikimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja skunde nurodo, kad kreipėsi pareiškimu į policijos įstaigą dėl 2013 m. liepos 13 d. jos gyvenamojo namo kieme kilusio konflikto su V. D. bei G. D., prašydama įvertinti šių asmenų neteisėtus veiksmus ir patraukti juos atsakomybėn.

2013 m. rugpjūčio 6 d. gavo Klaipėdos rajono PK 2013 m. liepos 31 d. raštą Nr. 30-68-1-6926, kuriame buvo nurodyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK atliktas pareiškimo Nr. 30-68-AP-1367 tyrimas, kurio metu apklaustas V. D. Su minimu raštu pateiktas ir 2013 m. liepos 30 d. teikimas dėl pareiškimo tyrimo, kuriuo teigiama, jog pareiškimo tyrimas baigtas apsiribojus pokalbiu su V. D. Su priimtu atsakovo teikimu pareiškėja nesutinka, nes kreipėsi į policijos įstaigą tikėdamasi, kad V. D. ir G. D veika bus įvertinta teisiniu požiūriu ir jie bus patraukti baudžiamojon ar bent administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjos manymu, teikimas nepradėti nei administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nei ikiteisminio tyrimo yra nepagrįstas, nes nepakankamai išsamiai išnagrinėtas skundas, neatliktas išsamus skunde nurodytų aplinkybių tyrimas.

Sutinkamai su LR BPK 168 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką nebuvo akivaizdžiai neteisingi, taip pat nebuvo BPK 3 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Dėl šių priežasčių Klaipėdos rajono PK turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą arba bent pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Šiais ir kitais skunde išdėstytais argumentais pareiškėja prašo teismą:

- panaikinti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK 2013 m. liepos 30 d. teikimą dėl R. Š. pareiškimo tyrimo ir įpareigoti Klaipėdos rajono PK visapusiškai ir objektyviai ištirti 2013 m. liepos 16 d. pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundą atsisakytina priimti.

2013 m. liepos 31 d. raštu Nr. 30-68-S-6926 pareiškėja informuota, jog pateikto pareiškimo Nr. 30-68-AP-137 tyrimas baigtas ir siunčiamas 2013 m. liepos 30 d. teikimas „Dėl R. Š. pareiškimo tyrimo“. Iš pateikto skundo ir jo priedų nustatyta, kad pareiškėja nesutinka su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013 m. liepos 30 d. teikimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ar ikiteisminio tyrimo dėl 2013 m. liepos 16 d. pareiškimo. Pareiškėjos teigimu pagal jos pareiškimą turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas arba bent pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl G. D. ir V. D. veiksmų. Taigi šiuo atveju ginčas kyla dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013 m. liepos 30 d. teikimo, kuriuo baigus pareiškėjos skundo tyrimą nuspręsta su V. D. pravesti profilaktinio pobūdžio pokalbį ir jį oficialiai įspėti pagal LR BK 138 str., 140 str., 145 str., ir ATPK 174 str.

Įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į instituciją, kuriai suteikti įgalinimai pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pareiškimu dėl asmenų patraukimo atsakomybėn, de facto prašydama atlikti tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, o ne dėl informacijos jai rūpimu klausimu gavimo dėl institucijos veiklos ir pan. Todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo ar įvykdytos nusikalstamos veikos nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos jai rūpimu klausimu suteikimo, kuri teikiama vadovaujantis viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013 m. liepos 30 d. teikimo turinio, šiuo teikimu nuspręsta neinicijuoti nei administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nei ikiteisminio tyrimo. Skundų dėl priimtų nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, o taip atsisakymų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pagal ATPK 292, 293 straipsnius nutarimai per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųsti apylinkės teismui. Iš ATPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą taipogi vertina apylinkės teismas. Nors byloje aptariamu atveju atsakovas, formaliai žiūrint, nepriėmė aiškiai išreikšto procesinio dokumento (nutarimo), kuriuo atsisakytų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal pareiškėjos skundą bei nepagrįstai nurodė, kad teikimą nagrinėja vadovaudamasis viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, taip pat nepagrįstai nurodė, jog aptariamas procesinis sprendimas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, faktiškai atsakovas atsisakymą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną išreiškė ginčijamu teikimu. Todėl policijos įstaigos atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumo klausimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas taip pat nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir LR BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, LR BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Tuo tarpu LR BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš BPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas LR BPK nustatyta tvarka.

Taigi atitinkamai, jei administraciniai teismai imtųsi vertinti pareiškėjų skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, jie faktiškai perimtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir turėtų aiškinti LR BPK nuostatas, nors tokios kompetencijos, kaip minėta, administraciniai teismai neturi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog įstatymų leidėjas administraciniams teismams nesuteikė kompetencijos vertinti policijos, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, veiksmų teisėtumo ir šioje srityje nustatyti kokius nors įpareigojimus. Policijos įstaigų veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje apskundimas administraciniam teismui nenumatytas nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, nei kitais įstatymais (žr. pvz. 2009 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1364-09, 2009 m. balandžio mėn. 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-490-09). Todėl nagrinėjamoje byloje administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti pareiškėjos skundo.

Nors atsakovas ir nurodo, kad pareiškimo tyrimą baigia vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 33 str. ir 34 str., tačiau akivaizdu, kad priimdamas teikimą jis vertino ar asmenų veiksmuose yra teisės pažeidimo ar nusikaltimo sudėties požymių. Pareiškėja į atsakovą kreipėsi ne dėl administracinės paslaugos, todėl šis pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ nustatyta tvarka. Kadangi teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą turi įvertinti net ik formos, bet ir turinio aspektus, akivaizdu, kad pagal savo turinį ginčijamas aktas yra priimtas vertinant asmenų administracinės ir baudžiamosios atsakomybės klausimus, todėl jis nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Administracinis teismas neturėdamas kompetencijos vertinti įvardijamų veiksmų teisėtumo, negalėtų pasisakyti ar pagrįstai yra atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinės bylos teiseną, todėl negalėtų išspręsti ginčo iš esmės.

Dėl išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjos skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A858-3031/2011; Nr. AS146-537/2011).

Kadangi atsisakoma priimti skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų, nespendžiamas pateikto prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 2013 m. liepos 30 d. teikimo panaikinimo ir įpareigojimo visapusiškai ir objektyviai ištirti 2013 m. liepos 16 d. pareiškimą, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.