- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 2-1549-169/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pareiškėjas
- O. S., O. S., atstovaujamos D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Advokatai
- Jurijus Malininas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S., atstovaujamos D. V., pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja O. S. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji per tris mėnesius po savo motinos O. B. mirties faktiškai priėmė visą jos palikimą. Pareiškime nurodė, jog 2011 m. balandžio 3 d. mirus O. B. pagal įstatymą jos turtą paveldėjo tik jos dukra O. B., po santuokos – S.. Kiti mirusiosios vaikai: S. G. ir E. P. palikimo nepriėmė, jokių pretenzijų į jį nereiškia ir ateityje nereikš. Pažymėjo, jog tai patvirtina 2013 m. balandžio 5 d. pareiškimas, pasirašytas Skuodo rajono notarų biure. O. B. sutuoktinis yra miręs 2002-03-20, kitų paveldėtojų nėra. Nurodė, jog paveldimą turtą sudaro: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1.6800 ha, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0.7400 ha, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0.0800 ha, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio kovo 5 d. jos atstovas D. V. kreipėsi į Mažeikių r. 2 notaro biuro notarę I. Zavišnienę su prašymu priimti palikimą, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, dėl to, kad praleistas įstatymų numatytas terminas priimti palikimą. Nurodė, jog pareiškėja per įstatymų nustatytą terminą juridiškai nesutvarkė palikimo dokumentų, bet ji priėmė palikimą faktiškai, t. y. pradėjo valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu – valdė, žemės sklypus naudojo pagal paskirtį žemės ūkio veiklai, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.
Pareiškėja O. S. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Paaiškino, jog su tėvais gyvenusi visą laiką, prižiūrėjusi ir slaugiusi motiną, o po jos mirties ėmusi rūpintis ir prižiūrėti motinos likusius žemės sklypus – sėjo grūdus, šienavo. Nurodė, jog po motinos mirties ji turėjusi rimtų sveikatos problemų, maniusi, jog susitvarkys paveldėjimo reikalus vėliau.
Pareiškėjos atstovas J. Malininas, antrindamas pareiškėjai, jos pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Nurodė, jog byloje apklaustų liudytojų D. K. V., K. L. ir I. S. parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja per tris mėnesius nuo motinos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti, nes žemės sklypus valdė, naudojo pagal paskirtį žemės ūkio veiklai.
Pareiškėjos atstovas D. V. prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto byloje asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir dėl pareiškėjos reikalavimų spręsti teismo nuožiūra (29-30 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo fakto. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimi (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punkte nurodyta, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Iš byloje esančių duomenų: O. B. ir J. B. mirties liudijimų kopijų (4, 5 b. l.); pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimų kopijų (6, 7 b. l.); S. G. ir E. P. pareiškimo dėl palikimo atsisakymo kopijos (8 b. l.); notarės I. Zavišnienės nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą kopijos (12 b. l.); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijų (18–23); pažymos apie turto valdymą (41 b. l.); sprendimo dėl vienkartinės išmokos mokėjimo mirus O. B. (43 b. l.); liudytojų D. S. V., K. L. ir I. S. parodymų, jog pareiškėja O. S. po motinos mirties žemės sklypus valdė kaip savo turtą – sėjo, ravėjo, šienavo, – teismas byloje nustatė, kad pareiškėja O. S. iš tikrųjų po jos motinos O. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, nes ji vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą, t. y. saugojo turtą, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Toks pareiškėjos elgesys traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja O. S. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, o pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes apie paveldėto turto valdymą, naudojimąsi ir rūpinimąsi patvirtino bylos rašytiniai įrodymai, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas teismui nekelia abejonių, jis pripažintinas nustatytu (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259–270 ir 444–448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos O. S. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti priėmė po jos motinos O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2011 m. balandžio 3 d., mirties likusį palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo reikalu.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.