Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nedalyvaujant Institucijos, priėmusios nutarimą D. S. atžvilgiu, atstovui, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. S. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūno 2017-06-20 nutarimo, kuriuo D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 8-ą dalį 12 € bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūno 2017-06-20 nutarimu ( b. l. 6-7) nubaustas už tai, kad 2017-06-20 23 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio netvarkingi šviesos prietaisai, tai yra nedegė automobilio priekinės kairės pusės artimųjų šviesų žibintas.

D. S. paskirta nuobauda – 12 € bauda, jis nubaustas pagal ANK 417 str. 8 d., nutarime nurodyta, kad D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) 223 punkto reikalavimus, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

D. S. atstovas, advokatas K. Paspirgėlis teismo posėdžio metu paaiškino, kad remiantis KET 234.5 punktu D. S. galėjo dalyvauti eisme ir prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Liudytojas M. Ž., policijos pareigūnas, paaiškino, kad tą dieną dirbo su kolega R.P. ir vakare pamatė, kad iš UAB „V.“ degalinės išvažiuoja automobilis BMW nedegančiu kairės pusės priekiniu žibintu. Priešrūkiniai žibintai degė. D. S. apytiksliai prieš savaitę buvo sustabdę kaip asmenį, vairuojantį automobilį neužsisegus saugos diržo, ir perspėjo, kad pasikeistų lemputę, nes nedega žibintas. Kai vėl sustabdė D. S., vairuotojas aiškino, kad negauna blokelio nusipirkti ar neturi pinigų nusipirkti. Nedegant nors vienam artimųjų šviesų žibintui D. S. nebūtų praėjęs automobilio techninės apžiūros.

Liudytojas R. P., policijos pareigūnas, paaiškino, kad 2017-06-20 dirbo su M. Ž.. Patruliuodami Kupiškio mieste pastebėjo automobilį su netvarkingais šviesos prietaisais-nedegė kairys priekinis žibintas. Kai automobilį sustabdė pamatė, jog vairuotojas yra D. S.. D. S. prieš keletą dienų, kai buvo sustabdytas dėl kito pažeidimo, žodžiu buvo perspėtas, jog privalo susitvarkyti žibintus, tačiau trūkumo nepašalino.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 str. numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 618 str. nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisingas, nors silpnokai motyvuotas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių įvykio aplinkybių – iš D. S. paaiškinimo, liudytojų parodymų, policijos pareigūnų M. Ž. ir R. P. tarnybinių pranešimų ( b. l. 8, 9), administracinio nusižengimo protokolo ( b. l. 4-5) nustatytos tokios aplinkybės: D. S. 2017-06-20 23 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį BMW, kuriam nedegė priekinės kairės pusės artimųjų šviesų žibintas. D. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų M. Ž. ir R. P., kurie jį prieš keletą dienų buvo sustabdę už automobilio vairavimą neprisisegus saugos diržo ir perspėję dėl privalomo artimųjų šviesų lemputės pasikeitimo. Po perspėjimo D. S. užsisakė detalę, tačiau detalės nebuvo gavęs iki policijos pareigūnai jį dar kartą sustabdė.

Šiuo atveju kilęs ginčas dėl KET taikymo. D. S. remiasi KET 234.5 punktu, kuris teigia: „ 234. Motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama, jeigu: „................“; 234.5. tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo“. Kadangi D. S. važiavo įsijungęs rūko šviesas, mano, jog jam leidžiama dalyvauti eisme (važinėti) iki jis pašalins gedimą.

Institucija remiasi KET 223 ir 98 punktais ir mano, kad perdegus kairiam artimųjų šviesų žibintui su rūko žibintais leidžiama tik pabaigti kelionę, tačiau neleidžiama tokio automobilio eksploatuoti neapibrėžtą laiką, kol vairuotojas per ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį pašalins gedimą. KET 223 punktas nurodo – „ 223. Eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą.“ KET 98 punktas nurodo – „98. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui“. Taip pat Institucija remiasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios nurodo: „ 13 straipsnis. Bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos. 2. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techninių reikalavimų) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus.“ Paminėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nurodo: „25 straipsnis. Bendrieji reikalavimai motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms. 1. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.“

Teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad perdegus artimųjų šviesų kairiajam priekiniam žibintui, esant įjungtoms rūko šviesoms, tamsiuoju paros metu leidžiama pabaigti kelionę. Tačiau KET aiškiai neapibrėžia, per kiek laiko privaloma pašalinti gedimą, tai yra ar galima važinėti neapibrėžtą laikotarpį, kaip šiuo konkrečiu atveju, su nedegančiu artimųjų šviesų kairės pusės žibintu.

D. S. neneigia, jog jis policijos pareigūnų žodžiu buvo įspėtas anksčiau, jog privalo nedelsiant pasikeisti žibinto lemputę. Pirmą kartą D. S. nebuvo nubaustas už tai, jog jo vairuojamame automobilyje nedegė artimųjų šviesų kairysis žibintas.

Teismo nuomone, D. S. gedimą privalėjo pašalinti nedelsiant ir nepašalinęs gedimo (nepakeitęs perdegusios lemputės) negalėjo važinėti automobiliu.

Teismas remiasi sistemine teisės normų analize. Tiek Kelių eismo taisyklės, Tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ne vieną kartą įsakmiai nurodo - eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Kitaip sakant, dalyvauti eisme (važiuoti) galima tik su tokia transporto priemone, kuri praeitų privalomąją techninę apžiūrą.

Transporto priemonės reikalavimus privalomajai techninei apžiūrai nustato Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 ( nauja redakcija nuo 2013-03-01) ( toliau Reikalavimai). Reikalavimų 14 punkte nurodyta, kad atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai skirstomi į šias kategorijas: nedidelis trūkumas (NT), didelis trūkumas (DT) ir draudžiama eksploatuoti (DE). Reikalavimų 15-19 punktai nustato, esant kokiems trūkumams atliekamam pakartotinė techninė apžiūra. Jei nustatomi nedideli trūkumai ( NT), pakartotinė techninė apžiūra neprivaloma, o atsakomybė už šių trūkumų pašalinimą ir transporto priemonės naudojimą nepašalinus trūkumų tenka transporto priemonės valdytojui. Kai nustatomi dideli trūkumai (DT), pašalinus nustatytus trūkumus transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai. Kai nustatomi trūkumai, draudžiantys eksploatuoti transporto priemonę ( DE), tokia transporto priemone draudžiama važiuoti.

Kyla klausimas, kokio reikšmingumo trūkumas būtų nustatytas atliekant privalomąją techninę apžiūrą, jei nedegtų kairės pusės artimųjų šviesų žibintas.

Reikalavimų antro priedo 4 dalis – Žibintai, atšvaitai ir elektros įranga – nustato reikalavimus priekiniams žibintams ( artimosioms ir tolimosioms šviesoms). Jei nustatyti tokie trūkumai - nešviečia, nėra šviesos šaltinio arba skleidžiama šviesa (šviesos srauto (spindulio) fotometrinės charakteristikos) neatitinka nustatytų reikalavimų – vertinimo kriterijus yra NT arba DT (kuriai grupei priskiriamas atitinkamas trūkumas, sprendžia techninę apžiūrą atliekantis techninės apžiūros kontrolierius). Iš pirmo įspūdžio galima manyti, kad nedegant artimosios šviesos žibintui nustatytas trūkumas gali būti pažymėtas NT ( nedidelis trūkumas, kai pakartotinė techninė apžiūra neatliekama). Tačiau Reikalavimų antro priedo 4 dalies 4.1.2 punktas nurodo priekinių žibintų tikrinimo būdą - Naudojant priekinio žibinto reguliavimo įtaisą arba ekraną nustatoma kiekvieno priekinio žibinto skleidžiamos artimosios šviesos horizontalioji kryptis. Jei tikrinimo metu nustatoma, kad skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų, nustatytas trūkumas žymimas DT ( dideli trūkumai, kuriems esant privaloma atlikti pakartotinę techninę apžiūrą). Darytina išvada, jog nedegant vienam artimųjų šviesų žibintui neįmanoma patikrinti šviesos srauto pokrypio, nes kiekviename automobilyje privaloma tikrinti abu žibintus kartu. Akivaizdu, kad privalomosios techninės apžiūros metu nustačius trūkumą – nedega vienas artimųjų šviesų žibintas – nustatytas trūkumas bus pažymėtas DT, o tai reiškia, kad pašalinus nustatytus trūkumus transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad D. S. automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo pažeisdamas KET 223 punkto reikalavimus – jo vairuojamas automobilis neatitiko nustatytų techninių reikalavimų, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. D. S. nubaustas pagrįstai, tuo labjau, kad prieš keletą dienų policijos pareigūnų žodžiu buvo įspėtas, jog privalo pasikeisti perdegusią artimųjų šviesų žibinto lemputę.

Teismo nuomone, KET 234.5 punktas, kuriuo ginčydamas nutarimą remiasi D. S., leidžia tik pabaigti kelionę iki galutinio taško ir nedelsiant privaloma pašalinti gedimą ( nagrinėjamu atveju sutvarkyti šviesos prietaisus). Kitoks KET 234.5 punkto traktavimas leistų susidaryti neapibrėžtai situacijai – per kokį laiką transporto priemonės vairuotojas privalo pašalinti gedimą, kuriam esant eksploatuojama transporto priemonė, neatitinkanti techninių reikalavimų, taikomų atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Juk galima situacija, kad perdegusios žibinto lemputės ar kitos detalės, be kurios nedega žibintas, transporto priemonės vairuotojas gali ieškoti ilgą laiką. Teismo nuomone, KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo vienas pagrindinių tikslų yra užtikrinti eismo saugumą, todėl negalima situacija, kad neapibrėžtą laiką eisme dalyvautų transporto priemonė, neatitinkanti nustatytų techninių reikalavimų, kurie taikomi atliekant privalomąją techninę apžiūrą.

D. S. kaltė vairavus automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžiant KET 223 punkto reikalavimus įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, liudytojų M. Ž. ir R. P. parodymais, tarnybiniais pranešimais.

Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK D. S. veiką pagal ANK 417 str. 8 d. kvalifikavo teisingai, skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo atmestinas.

Dėl nuobaudos dydžio D. S. pagal 2017-06-20 nutarimą.

ANK 417 str. 8 dalis nurodo – Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų. Ginčijamu nutarimu už pažeidimo, numatyto ANK 417 str. 8 dalyje, padarymą D. S. paskirta 12 € bauda, kuri yra maksimalaus dydžio.

D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors D. S. pripažino įvykio faktines aplinkybes, tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

D. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš D. S. administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų registro matyti (b. l. 10-25), kad jis 1) 2017-01-19 nutarimu nubaustas 5 € bauda pagal ANK 417 str. 8 d. ( už automobilio vairavimą tamsiuoju paros metu neįsijungus artimųjų žibintų šviesų); 2) 2017-03-02 nutarimu nubaustas 10 € bauda pagal ANK 417 str. 8 d. ( už automobilio vairavimą nepasirinkus saugaus greičio, nuvažiavimą nuo kelio bei automobilio apgadinimą).

Iš viso D. S. nuo 2012 m. administracine tvarka už KET pažeidimus, įskaitant skundžiamą nutarimą, nubaustas 21 kartą, paskirtos baudos sumokėtos.

Šiuo metu D. S. yra dirbantis (duomenys neskelbtini).

Teismo nuomone, skundžiamu nutarimu D. S. paskirta nuobauda nėra per griežta, nors paskirta nuobauda yra maksimalaus dydžio. Pastebėtina, kad ginčijamo nutarimo priėmimo momentu D. S. turėjo šešias nuobaudas už KET pažeidimus, padarytas metų laikotarpyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog D. S. nedaro išvadų iš paskirtų nuobaudų – nors yra baudžiamas ir sumoka baudas, tačiau elgesio nekeičia ir kasmet baudžiamas po keletą kartų.

Baudų sumokėjimas ir nuolatinis tolimesnis KET pažeidinėjimas rodo nepagarbą policijos pareigūnams, kitiems eismo dalyviams ir kelių eismo taisyklėms.

D. S. paskirta nuobauda remiantis ANK 34 str. 4 dalies nuostatomis, nors ir yra maksimali, tačiau gana nedidelė pinigine verte.

Teismas konstatuoja, kad Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK pareigūno 2017-06-20 nutarimas dėl D. S. nubaudimo teisėtas ir pagrįstas, naikinti nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 626, 627, 632 straipsniais, 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūno 2017-06-20 nutarimą, kuriuo D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8-ą dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 d. gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.