- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-2414-115/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- UAB „Snoras distressed assets“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Snoras distressed assets“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 361 Lt skolą (1 815,94 Lt negrąžintą paskolą, 545,06 Lt delspinigius), 6 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, jog atsakovas nėra grąžinęs paskolos, kuri jam buvo suteikta AB banko SNORAS pagal 2005 m. rugsėjo 27 d. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį. AB bankas SNORAS reikalavimo teises pagal šią sutartį į atsakovą perleido ieškovui 2007 m. lapkričio 29 d. sutartimi.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, atsakovas paaiškino, jog AB bankas SNORAS neturėjo teisės be atsakovo sutikimo perleisti reikalavimo teisių kitam asmeniui. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas nebuvo informuotas, nes ieškovas siuntė atsakovui adresuotą korespondenciją ne jo gyvenamosios vietos adresu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 1 815,94 Lt skolą, 363,38 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir 65 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, ištyręs šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-20504-779/2011 esančius įrodymus, konstatavo, jog atsakovas nėra padengęs ieškovui įsiskolinimo pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį. Nustatęs, jog atsakovo ir AB bankas SNORAS sudarytoje Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartyje buvo nurodytas netikslus atsakovo gyvenamosios vietos adresas, teismas nurodė, kad ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas neatliko jokių veiksmų tiksliam savo gyvenamosios vietos adresui nurodyti. AB bankas SNORAS reikalavimo teisių į atsakovą perleidimą ieškovui teismas pripažino teisėtu (CK 6.101 straipsnis) bei konstatavo, jog reikalavimo perleidimas neapribojo atsakovo teisių reikšti atsikirtimus į pradinio kreditoriaus reikalavimą, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam, kreditoriui.
Atsižvelgęs į faktą, jog Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartis yra vartojimo sutartis, teismas sumažino ieškovo prašomus priteisti delspinigius iki protingo dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies.
Skunde nurodoma, kad ieškovas sąmoningai šalių sudarytoje sutartyje klaidingai nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Šioje ir civilinėje byloje Nr. 2-20504-779/2011 pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškinyje nurodyta skolos suma yra neteisinga. Atsakovas panaudojo 1 550 Lt kortelės kredito, tačiau grąžino 1 009,33 Lt. Teismas neatkreipė dėmesio, jog ieškinio priedai nepasirašyti AB bankas SNORAS įgaliotų asmenų, o paskaičiavimo lentelės turinys neatitinka atliktų operacijų sąrašo. AB bankas SNORAS neturėjo teisės be atsakovo sutikimo reikalavimo teisės perleisti ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „SNORAS distressed assets“ prašo skundą atmesti.
Atsiliepime atsikertant į apeliacinio skundo argumentus teigiama, kad teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2008 m. vasario 15 d. pranešimu. Į bylą pateiktos dokumentų kopijos yra patvirtintos ieškovo įgaliotų asmenų pagal jų kompetenciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo bei kreditoriaus reikalavimo perleidimo kitam asmeniui be skolininko sutikimo teisėtumo.
Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar nėra apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų ir pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgiant į apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus.
Pagal bylos medžiagą apeliantas ir AB bankas SNORAS 2005 m. rugsėjo 27 d. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį (toliau ir Sutartis), kuria apeliantu suteiktas 2 000 Lt dydžio kreditas (b. l. 6). Pagal Sutarties preambulėje nurodytas sąlygas, apeliantas įsipareigojo kreditą grąžinti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos pervedamas AB bankas SNORAS 100 Lt dydžio įmokas. Galutinė kredito grąžinimo data buvo nustatyta 2009 m. rugsėjo 30 d. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantas ar T. Š. grąžindami pagal Sutartį paimtą kreditą AB bankas SNORAS 2005 m. spalio 19 d. pervedė 100 Lt, 2006 m. vasario 1 d. – 200 Lt, 2006 m. vasario 17 d. – 206 Lt, 2006 m. kovo 20 d. – 103,33 Lt, 2006 m. balandžio 26 d. – 100 Lt, 2006 m. lapkričio 27 d. – 300 Lt (civilinės bylos Nr. 2-20504-779/2011, l. 22-27). Visas šias sumas AB bankas SNORAS įskaitė, atitinkamai faktiškai negrąžinta paimto kredito dalis turėtų sudaryti 990,67 Lt (2 000 Lt – 1 009,33 Lt).
Sutartimi apeliantas bei AB bankas SNORAS susitarė, jog už naudojimąsi kreditu apeliantas mokės 14,95 procentų dydžio metines palūkanas. Sutarties šalys nustatė atsiskaitymo tvarką, pagal kurią pirmiausia dengiamos mokėtinos palūkanos, viršyto kredito palūkanos ir kiti banko mokesčiai, po to – priskaičiuoti delspinigiai ir baudos, po to – grąžintina kredito suma (Sutarties 7.9. punktas). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas nesilaikė Sutartyje nustatytos kredito grąžinimo tvarkos ir terminų, atitinkamai jo ar T. Š. atliekamais mokėjimais pagal Sutarties 7.9. punkte nustatytą tvarką pirmiausia buvo dengiamos mokėtinos palūkanos, delspinigiai, o galiausiai grąžintina kredito suma. Tokiu būdu ieškinio pareiškimo dienai apelianto skola ieškovui buvo ne 990,67 Lt, bet 1 815,94 Lt (b. l. 25-50).
2007 m. lapkričio 29 d. ieškovas ir AB bankas SNORAS sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 023-1237, kuria AB bankas SNORAS reikalavimo teises pagal Sutartį perleido ieškovui (b. l. 9-15). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
Kredito sutartis yra vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis), kadangi kreditas buvo suteiktas apelianto asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti. Nors apelianto, kaip vartotojo, interesų ir teisių gynybai yra taikoma papildoma apsauga, tačiau reikalavimo teisių perleidimu apelianto teisės pažeistos nebuvo, jo prievolė taipogi nebuvo labiau suvaržyta ar padidinta. Taigi pagrindo konstatuoti, jog AB bankas SNORAS ir ieškovas, sudarydami Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, būtų pažeidę apelianto teises ar įstatymų saugomus interesus, nėra. Pagal nustatytą teisinį reikalavimo teisių perleidimo reglamentavimą apelianto išankstinis sutikimas tokiam veiksmui atlikti nebuvo būtinas. Apeliantas de facto apie reikalavimo pagal Sutartį perleidimą ieškovui buvo informuotas, ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-20504-779/2011, taigi nežinojimu apie reikalavimo perleidimą kaip pagrindą nevykdyti prievolės ieškovui apeliantas remtis negali (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl į bylą pateiktų dokumentų kopijų netinkamo patvirtinimo ir dėl Kredito sutartyje klaidingai nurodyto apelianto gyvenamosios vietos adreso neturi jokio ryšio su šios bylos įrodinėjimo dalyku, todėl jie paliekami nenagrinėti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustačius pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovo reikalavimai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus atleidžiami vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Taigi pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo 2013 m. kovo 6 d. nutartimi įpareigojo apeliantą sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį. Dėl to apeliantui grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. kovo 21 d. per „Perlo paslaugos“ terminalą.