Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui Edmundui Rusinui, institucijos atstovui Dainiui Lipsevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, taip pat ir institucija) įgaliotas pareigūnas 2006m. lapkričio 6 dieną A. B. surašė ATP protokolą Nr.09-50011/31958/06 už tai, kad jis tądien vežė 13 keleivių grupę užsakomuoju reisu į Vilnių iš su Utenos autobusų stotimi besiribojančios gatvės teritorijos, iš kurios tai daryti draudžiama, taip pažeisdamas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2006-02-23 sprendimą Nr.T-33 ir padarydamas veiką, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 172 str. 1 dalyje (b.l.7).

A.B. ir jo atstovas teisme skundą palaikė. Atstovas papildomai paaiškino, kad vertinant ginčo pobūdį, būtina remtis ne tik Konstitucinio Teismo 2008-03-05 nutarimo rezoliucine, bet ir konstatacine dalimis, nes pažymėta, kad būtina, jog būtų iš anksto suformuota keleivių grupė, o ją vežti, turint licenciją, galima iš bet kur. Palaikė pirminio skundo poziciją dėl atsakomybės subjekto.

Motyvuojamoji dalis

Skundo patikslinimas priimtinas, o skundas- tenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas asmeniui ir tuo pačiu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos ribos, todėl jame turi būti aiškiai atskleista pažeidimo esmė. Minėta, kad protokolas surašytas už tai, kad A.B. 2006-11-06 dieną, apie 7.40 val., vežė 13 keleivių grupę užsakomuoju reisu į Vilnių iš su Utenos autobusų stotimi besiribojančios gatvės teritorijos, iš kurios tai daryti draudžiama, taip pažeisdamas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2006-02-23 sprendimą Nr.T-33 ir padarydamas veiką, numatytą ATPK 172 str. 1 dalyje. Taigi, institucija išties, kaip teigiama patikslintame skunde, pripažino, kad pareiškėjas vežė a) užsakomuoju reisu b) iš anksto suformuotą grupę.

Dėl atsakomybės pagal ATPK 172 str. 1 dalį subjekto.

ATPK 172 str. 1 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubaustas pareiškėjas, numato asmens administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Kaip matyti iš normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į atitinkamą komercinę ar ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas apkaltintas tokio administracinio teisės pažeidimo padarymu, pasireiškusiu, anot protokolą surašiusios ir nuobaudą paskyrusios institucijų, tuo, jog pažeidė kelių transporto ūkinės komercinės veiklos tvarką, o būtent- Utenos rajono savivaldybės tarybos 2006-02-23 sprendimą Nr.T-33 (b.l.16-17) bei KTK 18 str. 4 dalį, kuria suformuluotas draudimas rinkti bei vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimi, o jų ribas pavesta nustatyti savivaldybių institucijoms.

KTK 8 str. 1 dalimi nustatyta, kad į kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama, licencija išduodama vežėjui, gi vežėjas yra įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas (KTK 7 str. 2 d.). Bylos įrodymais yra nustatyta, kad pareiškėjas pažeidimo padarymo metu buvo vežėjo- A.Vilko individualios įmonės, užsiimančios legalia keleivių pervežimo veikla,- samdomas darbuotojas- vairuotojas. Taigi, ginčijamo pažeidimo padarymo metu pareiškėjas buvo vežėjo transporto priemonės ekipažas, nes atitinka KTK 10 str. 1 dalimi duotą ekipažo definiciją (kelių transporto priemonės ekipažą sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vežėjo paskirti asmenys). Pagal KTK 22 str. 2 dalį ekipažas privalo: 1) užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą; 2) kelionės metu turėti ekipažo dokumentus; 3) laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių. Susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr.130, kuriuo patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, 1.1 punktu nustatyta, kad, vadovaujantis Kelių transporto kodekso 4 str. 2 dalimi, šios Taisyklės yra privalomos visoms savivaldybėms, visiems vežėjams, ekipažams ir keleiviams. Taigi, iš pasakyto teismas daro tokias išvadas: 1) visos keleivių vežimo kelių transportu taisyklės privalomos ne tik vežėjams, bet ir jų paskirtiems vairuotojams (ekipažui); 2) ATPK 172 str. dispozicijoje nesant nustatyto konkretaus atsakomybės subjekto, tokiu subjektu yra ir vežėjo ekipažas.

Dėl Konstitucinio Teismo 2008-03-05 nutarimo taikymo.

Konstitucinis Teismas 2008-03-05 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šis teismas, be kitko, pasisakė,jog Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje (2005 m.gruodžio 23 d. redakcija) įtvirtintas draudimas užsakomųjų reisų vežėjams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas, kaip minėta, nustato savivaldybių institucijos), reiškia, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama minėtose teritorijose sudaryti keleivių grupes, surinktas iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis. Tačiau šis draudimas neaiškintinas kaip apimantis ir draudimą užsakomųjų reisų vežėjams minėtose teritorijose įlaipinti į transporto priemonę ir iš ten vežti iš anksto sudarytas keleivių grupes, atitinkančias Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 dalyje (2002 m. kovo 19 d. redakcija) esantį iš anksto sudarytos keleivių grupės apibrėžimą (15 punktas) ir kad (...) iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis, surinktų grupių vežimas neatitiktų Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje (2005 m. gruodžio 23 d.redakcija) esančio sąvokos "užsakomieji reisai" apibrėžimo, užsakomųjų reisų paskirties, o keleivių grupes, sudarytas nepateikus išankstinio užsakymo vežėjui ir su juo iš anksto nesudarius vežimo sutarties, užsakomaisiais reisais draudžiama vežti iš bet kokių vietų, ne tik iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas, kaip minėta, nustato savivaldybių institucijos), minėtas draudimas vertintinas kaip perteklinis; juk net jeigu toks draudimas nebūtų nustatytas expressis verbis, jis vis tiek yra įtvirtintas šiame kodekse, išplaukia iš pačios užsakomojo reiso sampratos. Kaip perteklinė įvertinta ir atitinkama savivaldybių institucijoms įtvirtinta pareiga nustatyti gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes užsakomaisiais reisais, ribas: šios ribos iš esmės nieko nežymi, nes net ir nenustačius tokio draudimo expressis verbis, pagal Kelių transporto kodeksą užsakomųjų reisų vežėjai neturi teisės vežti čia pat surinktų ir iškart (neva užsakomuoju reisu) išvykstančių keleivių grupių, t. y. keleivių grupių, sudarytų nepateikus išankstinio užsakymo vežėjui ir su juo iš anksto nesudarius vežimo sutarties, nesvarbu, ar tokios keleivių grupės būtų surinktos kokiose nors savivaldybių institucijų apibrėžtose su autobusų stotimis besiribojančiose gatvių ir aikštelių teritorijose, ar už jų ribų (16 punktas).

Kaip minėta, institucija pareiškėjo keleivius pati kvalifikavo kaip iš anksto sudarytą grupę, vežtą užsakomuoju reisu. Įvertinus cituotą Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris, nagrinėjant šią bylą teisme, taikytinas tiesiogiai, darytina išvada, kad A.B. veiksmuose nėra ATPK 172 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, tad nutarimas naikintinas, o byla- nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2p., 128 str., teisėja

nutarė:

1.Priimti 2008-03-20 skundo patikslinimą.

2.Skundą patenkinti. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2006-11-13 nutarimą, kuriuo A. B. (asm. k. (duomenys neskelbtini)) skirta 750 Lt bauda, panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą- nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.