- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- eI-2656-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Rytis Krasauskas
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S. ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovei V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjo atstovas kreipėsi į teismą su skundu (elektroninės bylos Nr. eI-2656-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2018-03-23 sprendimą Nr. BR6-2674646 (toliau – Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su iš Agentūros 2018-03-26 gautu Sprendimu, kuriuo jam, skiriant paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pagal 2017-05-16 paraišką Nr. 17-1005560995-1 (toliau – Paraiška) pritaikytos kompleksinio paramos susiejimo tyčinės sankcijos. Šis Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktiniais, nei teisiniais argumentais, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Sprendime Agentūra nurodo, kad, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, pareiškėjas turi į ją keiptis su atskiru prašymu. Tai patvirtina, kad Agentūra, supranta, kad Sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų, tačiau vis vien jį priima. Toks jos elgesys akivaizdžiai neatitinka VAĮ reikalavimų, nes VAĮ nėra numatyta, kad viešojo administravimo subjektas dėl to paties dalyko turi teisę iš pradžių priimti sprendimą neatitinkantį įstatymo reikalavimų, kurį galima skųsti teismui, o vėliau dar ir kitą sprendimą, kuris galimai atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus ir kurį taip pat būtų galima skųsti teismui. Toks Agentūros elgesys prieštarauja ne tik VAĮ, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Nei pareiškėjas, nei jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (e. bylos 4 t., b. l. 7).
Atsiliepimas
3. Atsakovė Agentūra atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 15–24) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą išdėsto faktines aplinkybes, pateikia savo poziciją dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjui pritaikytomis sankcijomis už neteisingą deklaravimą ir kompleksinio susiejimo sankcijomis. Dėl skundo argumentų nurodo, kad pareiškėjo teismui apskųstas Sprendimas, jos nuomone, yra 2017-03-23 sprendimo Nr. BR6-2674646 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ išrašas, kuriuo pareiškėjas informuotas apie priimtą Agentūros sprendimą dėl Paraiškos. Sprendimas priimtas naudojantis informacinėmis sistemomis, o Agentūra 2018-05-04 raštu Nr. BR6-3924 (11.2.1) „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“ (toliau – 2018-05-04 raštas) išsiuntė pareiškėjui išsamų 2018-03-23 sprendimą Nr. BR6-2674646 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – Išsamus sprendimas), kuriame detaliai yra aprašyti nustatyti pažeidimai bei taikomos sankcijos. Taip pat Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjui kompleksinio paramos susisiejimo netyčinė sankcija pritaikyta, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) pateiktais duomenimis, o VMVT patikrinimo aktų ar VMVT darbuotojų veiksmų pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka nėra apskundęs. Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Agentūros atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Sprendimą be motyvų Agentūra priėmė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 (Žemės ūkio ministro 2017-05-12 įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2017-05-16) patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – Administravimo taisyklės), tačiau negalėjo nurodyti kokia konkrečia šiose taisyklėse įtvirtinta teisės norma vadovavosi.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMVT atsiliepime (e. bylos 2 t., b. l. 1–4) nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jos kompetencijos ribose atliktomis patikromis dėl ūkinių gyvūnų sveikatingumo ir negyvūninio maisto saugos reikalavimų laikymosi, ir prašo priimti sprendimą savo nuožiūra. Teismo posėdyje VMVT atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime (e. bylos 2 t., b. l. 45–49) nurodo, kad jis nėra atsakingas už paramos priemonių ir paraiškų administravimą, už tai atsakinga Agentūra. Jis dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nuomonės neišreiškė. Teismo posėdyje šio trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Agentūra pareiškėjui skyrė išmokos sumas ir pritaikė sankcijas, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:
7.1. Pareiškėjas 2017-05-16 pateikė Paraišką, kurios duomenis pakeitė 2017-05-24, 2017-05-26 (e. bylos 1 t., b. l. 39–56).
7.2. Pareiškėjas 2018-03-26 gavo (tai skunde nurodo pareiškėjas ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra) skundžiamą Sprendimą (e. bylos 1 t., b. l. 4–7). Iš Sprendimo turinio matyti, kad jame: pareiškėjas informuojamas apie tai, kad Agentūra įvertino jo Paraiškoje deklaruotus duomenis, skyrė pareiškėjui 14 958,40 Eur dydžio galutinę paramos sumą; išvardinti išmokų ir sankcijų pavadinimai, plotas hektarais, gyvulių skaičius procentais, suma eurais; nurodomi duomenys, kuriais remiantys pareiškėjui skirta parama; nurodoma, kad detalią informaciją apie jau išmokėtos paramos sumas ir mokėjimų datas galima rasti Agentūros informaciniame portale (adresu https://portal.nma.lt); išvardinti teisės aktai, kuriais vadovaudamasi Agentūra vertino Paraišką; atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad šį sprendimą jis turi teisę apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – VAGK) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT) per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos; nurodyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą; atkreiptas dėmesys, kad gautą išsamų sprendimą bus galima apskųsti VAGK ar VAAT per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos; nurodyta pastaba, kad „šis individualus administracinis aktas“ nėra pasirašomas ir tvirtinamas antspaudu, nes jis priimtas per Žemės ūkio paramos administravimo informacinę sistemą, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 3 dalimi (joje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu; kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje).
7.3. Pareiškėjo atstovas advokatas A. P. 2018-04-12 pateikė skundą VAAT dėl Sprendimo panaikinimo (e. bylos 1 t., b. l. 1–3). VAAT 2018-04-23 nutartimi (e. bylos 1 t., b. l. 12) šį skundą priėmė nagrinėti, jo nuorašą išsiuntė Agentūrai ir įpareigojo ją per 14 dienų nuo skundo nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo pateikti per elektroninių paslaugų portalą teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą turimą su pareiškėjo ginčijamo sprendimo priėmimu susijusią medžiagą.
7.4. Agentūra pareiškėjui išsiuntė 2018-05-04 raštą (e. bylos 1 t., b. l. 71), kuriame, be kita ko, nurodė šią informaciją: „primename, kad Jums buvo išsiųstas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) administravimo sistemos suformuotas sisteminis 2018 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. BR6-2674646 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, todėl šiuo raštu teikiame Jums detalų ir išsamų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. BR6-2674646 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – Išsamus sprendimas Nr. BR6-2674646), kuriame detaliai paaiškintos pagal 2017 m. gegužės 16 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 17-1005560995-A1-1) sankcijų susidarymo aplinkybės, išdėstytas teisinis reglamentavimas bei nurodyta apskundimo tvarka“. Prie 2018-05-04 rašto Agentūra pridėjo „išsamų sprendimą Nr. BR6-2674646“ (Išsamus sprendimas) (e. bylos 1 t., b. l. 61–70), iš kurio turinio matyti, kad jame nurodyti priėmimo data ir numeris yra identiški datai ir numeriui, nurodytiems Spendime, dėl kurio pareiškėjas pateikė skundą teismui, tačiau iš esmės skiriasi Sprendimo ir Išsamaus sprendimo turinys.
7.5. VAAT 2018-05-09 nutartimi, be kita ko, pareiškėjui išaiškino teisę paduoti teismui patikslintą skundą dėl Išsamaus sprendimo (e. bylos 1 t., b. l. 156–157). Pareiškėjas 2018-05-21 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsisakė teikti patikslintą skundą, motyvuodamas tuo, kad tam nėra teisinių ir faktinių pagrindų, kad Išsamus sprendimas yra antras dėl to paties dalyko, o dėl to paties dalyko joks viešojo administravimo subjektas negali priimti dviejų sprendimų, nes to nenumatyta VAĮ bei jokiame kitame Lietuvos Respublikoje galiojančiame teisės akte.
8. Pareiškėjo skundo dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas akivaizdžiai pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. jis yra nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant gero administravimo principą, nes dėl to paties dalyko yra priimti tiek Sprendimas, tiek Išsamus sprendimas. Šiame kontekste paminėtina, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012), nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., LVAT 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju teismas vertins tik tai, ar Sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir ar nagrinėjamu atveju Agentūra dėl to paties dalyko priimdama tiek Sprendimą tiek Išsamų sprendimą nepažeidė iš gero administravimo principų kylančių imperatyvų.
9. Įvertinus Sprendimo turinį (žr. šio teismo sprendimo 7.2 punktą) konstatuotina, kad jis yra individualus administracinis aktas, nes jame įvertinta pareiškėjo teikta Paraiška, paskirta parama, pritaikytos sankcijos, jame nurodyta jo apskundimo tvarka. Tai, kad Sprendimo teisinė prigimtis – individualus administracinis teisės aktas expressis verbis (lot. k. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta jame pačiame, kur pastebima, jog „šis individualus administracinis aktas“ nėra pasirašomas ir tvirtinamas antspaudu, nes jis priimtas per Žemės ūkio paramos administravimo informacinę sistemą, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 3 dalimi. Sprendimo teisinės prigimties nekeičia aplinkybė, jog jame Agentūra nurodė, jog Sprendimas neatitinka VAĮ, o norėdamas gauti šį įstatymą atitinkantį „išsamų“ sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą.
10. Įvertinusi Sprendimo ir Išsamaus sprendimo turinį, teisėjų kolegija nesutinka su Agentūros pozicija, kad Sprendimas ir Išsamus sprendimas yra vienas individualus administracinis aktas ir kad Sprendimas gali būti laikomas Išsamaus sprendimo išrašu. Tokia Agentūros pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. Šiame kontekste pabrėžtina, kad:
(1) iš VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį, pranešant apie individualų administracinį aktą, priimtą naudojant valstybės informacines sistemas, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas, matyti, jog individualaus administracinio akto išrašo išsiuntimas suinteresuotam asmeniui įmanomas tik tuo atveju, kai toks individualus administracinis aktas, atitinkantis visus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus yra priimtas. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad, priimant pastarąjį sprendimą, ir išsiunčiant jį pareiškėjui, Agentūroje Išsamus sprendimas priimtas nebuvo. Tai patvirtina Sprendime nurodyta informacija, kad jį pareiškėjas turi teisę apskųsti VAGK ar VAAT per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą, ir kad gautą išsamų sprendimą taip pat bus galima apskųsti VAGK ar VAAT per vieną mėnesį nuo to išsamaus sprendimo gavimo dienos;
(2) individualaus administracinio akto išrašas turi būti įformintas laikantis dokumento išrašo įforminimo tvarkos, įtvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklėse, kuriose nustatyta, kad: specialiosios žymos rekvizito vietoje paryškintomis raidėmis nurodomas žodis „Išrašas“ (90.1 punktas); iš dokumento pateikiama dokumento sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento data, registracijos numeris, reikiama dokumento teksto dalis ir parašo rekvizito dalys (be parašo) (90.2 punktas); kai reikia patvirtinti dokumento išrašo tikrumą, dokumento išraše nurodoma tikrumo žyma, jei dokumento išraše nėra nurodoma tikrumo žyma, po parašo rekvizitu dedamas įgaliojimus turinčio įstaigos struktūrinio padalinio arba įstaigos antspaudas, o jei struktūrinio padalinio ar įstaigos antspaudo nėra, po parašo rekvizitu rašomas dokumento išrašą parengusios įstaigos pavadinimas (gali būti sutrumpintas) ir žodis „Išrašas“ arba dedamas atitinkamas spaudas (91 punktas). Skundžiamo Sprendimo turinį įvertinus paminėto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad tai, jog Sprendimas, skirtingai nei teigia Agentūros atstovai, nebuvo Išsamaus sprendimo išrašas, patvirtina ne tik jau minėta aplinkybė, kad tuo metu, kai Sprendimas buvo priimtas ir išsiųstas pareiškėjui, Išsamus sprendimas dar nebuvo priimtas, tačiau ir tai, kad Sprendimas apskritai nėra įformintas kaip dokumento išrašas.
11. Teismo posėdžio metu Agentūros atstovė nurodė, kad teisė priimti nemotyvuotus sprendimus (tokiu laikytinas skundžiamas Sprendimas) yra įtvirtinta Administravimo taisyklėse, tačiau negalėjo nurodyti jai tokią teisę suteikiančios teisės normos. Teismas pažymi, kad Administravimo taisyklėse nėra nuostatų eksplicitiškai ar implicitiškai suteikiančių teisę paramą administruojančiai institucijai (Agentūrai) jos kompetencijai priskirtinus individualius administracinius sprendimus priiminėti nepaisant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualių sprendimų priėmimui ir jų turiniui, ar juos pažeidžiant. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtina, kad aktualios redakcijos Administravimo taisyklių 82.12 punkte nustatyta, kad Agentūra: „baigus administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale [https://portal. nma.lt], o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, Agentūra apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų taisyklių 82.1 papunktyje. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiama tik rezultatų visuma. Informaciniame pranešime turi būti nurodyta, kad informacija apie fizinių ir juridinių asmenų gautą paramą (pareiškėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, savivaldybė, pašto kodas, iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gautos paramos suma, finansuojamų priemonių pobūdis ir aprašymas) bus paskelbta viešai (nurodant laiką, kada informacija bus paskelbta) visuomenei informuoti, taip pat gali būti perduota Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos audito ir tyrimų institucijoms, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus“. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, teismas konstatuoja, kad šioje byloje skundžiamas Sprendimas, skirtingai nei teismo posėdžio metu nurodė Agentūros atstovė, nelaikytinas Administravimo taisyklių 82.12 punkte minimu „informaciniu pranešimu“. Lingvistiškai aiškinant Administravimo taisyklių 82.12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad šioje teisės normoje minimas „informacinis pranešimas“ siunčiamas informavimo tikslais ir jau po to, kai dėl pareiškėjui apskaičiuotų išmokų bei pritaikytų sankcijų yra priimtas individualus administracinis aktas. Vadinasi, toks „informacinis pranešimas“ nėra ir negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, apie kurį tuo pranešimu yra teikiama informacija; šie du dokumentai, teismo vertinimu, negali būti painiojami, be kita ko, negali sutapti jų registracijos numeriai ir kt.
12. Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, kad, priimdama Sprendimą, Agentūra veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).
13. Nustatyta, kad Sprendime pareiškėjas informuojamas apie tai, kad Agentūra įvertino jo Paraiškoje deklaruotus duomenis, skyrė pareiškėjui 14 958,40 Eur dydžio galutinę paramos sumą, išvardinti išmokų ir sankcijų pavadinimai, plotas hektarais, gyvulių skaičius procentais, suma eurais, nurodomi duomenys, kuriais remiantys pareiškėjui skirta parama, nurodoma, kad detalią informaciją apie jau išmokėtos paramos sumas ir mokėjimų datas galima rasti Agentūros informaciniame portale (adresu https://portal.nma.lt), išvardinti teisės aktai, kuriais vadovaudamasi Agentūra vertino Paraišką, tačiau nėra pateikiami motyvai, kuriais remiantis nagrinėjamu atveju Agentūra pareiškėjui skyrė tik tokio dydžio paramą ir pritaikė nurodytas sankcijas. Tai pripažįstama ir pačiame Sprendime, nurodant, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į Agentūrą ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Tai, kad Sprendime iš esmės nėra motyvų konkliudentiniais veiksmais patvirtino Agentūra jau po to, kai teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, priimdama Išsamų sprendimą. Visa tai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų.
14. LVAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pripažįstama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012-04-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014-04-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014, 2017-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad, kaip nustatyta nagrinėjant šią administracinę bylą, nagrinėjamu atveju tuo pačiu klausimu buvo priimti du individualūs administraciniai aktai – Sprendimas ir Išsamus sprendimas, kad jie užregistruoti tą pačią dieną (nors kaip nustatyta Išsamus sprendimas priimtas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į VAAT dėl Sprendimo panaikinimo ir apie tai tapo žinoma Agentūrai), kad jiems suteiktas tas pats registracijos numeris, nors Sprendimo ir Išsamaus sprendimo turinys iš esmės skiriasi, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad, priimant šiuos sprendimus, buvo pažeistas gero administravimo principas.
15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti 2018-03-23 sprendimą Nr. BR6-2674646 tenkintinas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
16. Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi pareiškėjo skundas iš esmės tenkinamas, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas jo naudai, todėl teismas pripažįsta, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Bylos duomenimis (e. bylos 1 t., b. l. 8–11) nustatyta, kad pareiškėjas 2018-04-12 atstovavimo sutartį su advokatu A. P.. Iš 2018-04-12 sąskaitos APK Nr. 270 matyti, kad prašomą priteisti teisinių paslaugų kainą (500 Eur) sudaro teisinės paslaugos už skundo parengimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo vardu procesiniai veiksmai byloje buvo atlikti 2018-04-12, t. y. 2018 metų II ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 884,80 Eur. Todėl maksimali suma, priteistina už skundo parengimą galėtų būti 2 212 Eur (884,80 x 2,5).
18. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus ABTĮ, CPK ir Rekomendacijose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, pareiškėjo atstovui už teisines paslaugas sumokėta suma yra adekvati, atitinkanti racionalumo ir protingumo kriterijus, neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų išlaidų tokio pobūdžio veiksmas atlikti. Todėl pareiškėjui priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti ir 22,50 Eur žyminio mokesčio, viso – 522,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018-03-23 sprendimą Nr. BR6-2674646.
Priteisti pareiškėjui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (kodas 288739270) 522,50 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus, penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.