Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimo A. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūnas 2006 m. gegužės 5 d. A. C. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. balandžio 30 d. apie 10 val., neturėdamas licencijos netauriųjų metalų laužo supirkimui, iš R. Š. pirko 115 metrų (apie 500 kg) varinio kabelio, kurį vėliau perpardavė nenustatytam asmeniui, t. y. vertėsi komercine-ūkine veikla, kuriai reikalingas leidimas, tuo padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje.

II.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarimu už ATPK 173 straipsnio 1 dalies pažeidimą A. C. skyrė 1000 Lt baudą.

Teismas nurodė, kad atsakomybėn traukiamo asmens A. C. kaltė padarius pažeidimą įrodyta jo prisipažinimu, Panevėžio raj. PK pareigūno A. K. tarnybiniu pranešimu, A. C. 2006-05-02 parodymais, R. Š. parodymais.

Teismas nustatė, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad A. C. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo motyvus, į tai, kad A. C. teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra bedarbis, teismas skyrė A. C. baudą.

III.

A. C. apeliaciniu skundu prašo teismo nutarimą pakeisti, nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos arba baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.

Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimas mažareikšmis, tuo niekam nepadaryta žala. Teismas neskyrė dėmesio teigiamoms apelianto savybėms, tam, kad iš karto prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailisi. Be to, teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį ir į tai, kad pažeidimas padarytas dėl sunkios turtinės padėties. Gyvena kaime, ten rasti darbą labai sunku. Jam nepavyksta įsidarbinti, tad jis neturi jokio pragyvenimo šaltinio. Važiuoti į miestą negali, nes gyvena su sergančia mama. Apeliantas teigia, kad negalės sumokėti baudos, galiausiai bauda vis tiek bus pakeista nemokamais viešaisiais darbais. Šiuo atveju skirta nuobauda nepasiekia savo tikslų.

Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, palikti teismo nutarimą. Institucijos manymu, teismas tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, t. y. tai, kad jis anksčiau penkis kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, tris baudžiamojon, vieną kartą teistas, jam buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto kaltė padarius ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta bylos medžiaga, jo prisipažinimu. Apelianto padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis, neturėdamas licencijos netauriųjų metalų laužo supirkimui, iš R. Š. pirko 115 metrų (apie 500 kg) varinio kabelio, kurį vėliau perpardavė nenustatytam asmeniui.

ATPK 173 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų. Apeliantui paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio bauda.

Apeliantas prašo baudos jam neskirti, tačiau baudos neskyrimas padarius minėtą pažeidimą galimas tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Tai, kad apeliantas pripažino kaltę dėl pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgta skiriant minimalaus dydžio baudą. Kitų įstatyme numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Šiuo atveju svarbu atsižvelgti, kad apelianto padarytas pažeidimas pavojingas nustatytai prekybos tvarkai, padarytas tyčia, buvo perparduotas pakankamai didelis kiekis metalų laužo. Apeliantas niekuo nepagrindžia, kad jo padarytas pažeidimas mažareikšmis ar mažiau pavojingas, nei kiti padaromi ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai.

Apelianto asmenybė taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad visiškas nuobaudos neskyrimas ar paskirtos baudos dydžio sumažinimas būtų pakankamas pasiekti, kad apeliantas ateityje nedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba ir nesimoko, nevedęs. Visiškai neįtikinami argumentai, dėl ko jis negali įsidarbinti. Jokie duomenys apie motinos sveikatos būklę teismui nepateikti.

Taigi, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, nebuvo nustatyta.

Sunki asmens turtinė padėtis savaime nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nenustatyta, jog apylinkės teismas paskyrė apeliantui aiškiai neteisingą nuobaudą. Teismas tinkamai aiškino ir taikė ATPK normas, reglamentuojančias administracinių nuobaudų skyrimą. Baudos pakeitimas į nemokamus viešuosius darbus kaip alternatyvi nuobauda gali būti taikomas tik ATPK numatytais atvejais (ATPK 21 straipsnis). Pagal ATPK 314 straipsnį, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, jeigu baudos išieškoti iš uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima ir nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Iš šios normos matyti, kad bauda gali būti pakeičiama į nemokamus viešuosius darbus tik nutarimo vykdymo stadijoje. Todėl nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti baudos. Kadangi apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. C. apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.