Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-6587-1235/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07453-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 51.4; 55.1.3 (S)

2025 m. gegužės 8 d.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. B. (M. A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 24S64484 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad skundžiamu Sprendimu jam (pareiškėjui) uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau pareiškėjo įmonė nesuteikė pareiškėjui darbo vietos. Pažymima, kad pareiškėjas neskundė atsakovo sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kadangi jis turėjo būti panaikintas, nes darbdavys negalėjo suteikti pareiškėjui darbo vietos. Dėl to pareiškėjas nedirbs Lietuvoje pagal jam išduotą leidimą laikinai gyventi pas konkretų darbdavį, kuriuo pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau tai nesudaro jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, teikdamas prašymą leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir protingai, nevilkino proceso, neskundė sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kadangi darbdavys nesuteikė jam darbo vietos, todėl pas jį neįmanoma bus įsidarbinti.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas prieštarauja teisiniams principams, kadangi visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės, neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, t. y. asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką ir nutraukus darbo sutartį, darbdaviui atsisakius sudaryti darbo sutartį būtų taikomos tos pačios poveikio priemonės. Atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovo Sprendimas galėtų likti galioti, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, visa pateikta informacija tuo metu buvo aktuali. Skundžiamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra proporcingas, t. y. atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas.

Skunde pareiškėjas pažymi, kad Sprendime nurodoma, jog uždraudus pareiškėjui atvykti į Lietuvą yra įtraukiamas perspėjimas į Šengeno sistemą. Nėra aišku, kokiais teisės aktais remiantis atsakovas priėmė tokį Sprendimą. Atsakovas neturėjo teisės priimti Sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad asmeniui visgi neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti darbdavį, darbdaviui taip pat neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti darbuotoją, todėl vien darbo sutarties nutraukimas arba jos nepasirašymas negali sukelti asmeniui tokių padarinių, dėl kurių būtų ribojamas jo judėjimas visoje Europos Sąjungoje.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodoma, jog atsakovas 2024 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 24S39454 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Pareiškėjas minėto sprendimo neskundė.

Atsakovas, atlikęs pareiškėjo individualų vertinimą, įvertinęs, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Taip pat konstatavo, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS. Ginčijamu Sprendimu atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus. Minėtas laikotarpis yra nustatytas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, įvertinus su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, todėl yra laikytinas proporcingu.

Atsakovo manymu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl atsakovas mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsakovas taip pat atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas numatė, jog užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Sąrašas) ar Šengeno informacinės sistemos. Taigi, sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas, esant pagrindams. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikęs prašymo išbraukti iš Sąrašo duomenis apie jį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 24S64484 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2024 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 24S39454, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, panaikino pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 30 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760292734, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 29 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas šio sprendimo neskundė.

Skundžiamu 2024 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 24S64484 atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad asmens leidimas gyventi buvo panaikintas, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 7 d., toliau – ir Įstatymas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija, toliau – ir Taisyklės), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas).

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Tvarkos 14 punkte nurodyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Taisyklių 15 punkte numatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – C.SIS), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka, be kita ko, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama sąlyga: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Tvarkoje. Sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025).

Skundžiamo Sprendimo priėmimo teisiniu pagrindu nurodyta Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies c punktas, Taisyklių 15 punktas, Tvarkos 14 punktas. Skundžiamo Sprendimo faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad asmens leidimas gyventi buvo panaikintas (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta), asmuo ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, taip pat nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, nes atsakovo 2024 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 24S39454 buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, atsižvelgiant į tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 15 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Indijoje, neatvyko dirbti ir darbo sutarties su bendrove nesudarė.

Pareiškėjas skunde teigia, kad aplinkybė, jog jis nedirbs Lietuvoje pagal jam išduotą leidimą laikinai gyventi pas konkretų darbdavį, kuriuo pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad jis (pareiškėjas) buvo nesąžiningas, teikdamas prašymą leidimui laikinai gyventi gauti. Taigi pareiškėjas nesutinka atsakovo išvada, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, jis (pareiškėjas) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad 2024 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 24S39454, kuriame konstatuota aplinkybė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neskundė. Šis sprendimas šioje administracinėje byloje nėra vertinamas, todėl detaliau dėl minėtų pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija šiame teismo sprendime nepasisako.

Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, atsakovas nustatė, kad pareiškėjui anksčiau nacionalinės vizos ar leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo, duomenų apie jo atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Atsakovas taip pat nustatė, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Bylos medžiagoje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos aprašo nuostatomis, atsižvelgdamas į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, neatvyko dirbti ir darbo sutarties su bendrove nesudarė, savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis), nenustatęs, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sietų ekonominiai ir/ar šeiminiai ryšiai, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nustatė užsieniečiui 3 metų draudimo atvykti laikotarpį. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas nėra teisinio pagrindo teigti, jog nustatytas neproporcingas terminas.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Ši Sprendimo dalis yra pagrįsta teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, priimta atlikus individualų asmens vertinimą, todėl jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsakovas skundžiamu Sprendimu taip pat nusprendė įvesti perspėjimą į SIS. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Sprendime nėra motyvų, pagrindžiančių perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą įvedimo proporcingumą. Atsakovas neatliko individualaus vertinimo, apimančio pareiškėjo asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1236-629/2025).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą nelaikytina proporcinga, ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, todėl naikintina.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo interesus pagal 2024 m. gruodžio 11 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį teisme atstovavo advokato padėjėja L. T. Už advokato padėjėjos pagalbą rengiant skundą pareiškėjas patyrė 260,00 Eur išlaidų. Tai patvirtina 2024 m. gruodžio 11 d. sąskaita ir 2024 m. gruodžio 12 d. mokėjimo dokumentas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pareiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo atstovė advokato padėjėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo teismui padavimą.

Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, jog pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina 141,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. B. (M. A. B.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 24S64484 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui M. A. B. (M. A. B.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 141,25 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.