Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M. ir A. J., nukentėjusiųjų A. J. ir T. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžio, kuriuo:

D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. dėl T. J. plėšimo laisvės atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. dėl neteisėto T. J. mokėjimo kortelės laikymo laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. dėl neteisėto T. J. mokėjimo kortelės panaudojimo laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. dėl A. D. plėšimo laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviem mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. dėl svetimo turto pagrobimo iš A. D. automobilio laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. dėl A. D. turto sugadinimo laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. dėl T. D. plėšimo laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviem mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. dėl neteisėto T. D. mokėjimo kortelės laikymo laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. dėl neteisėto T. D. mokėjimo kortelės panaudojimo laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. – 30 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo iš A. D. automobilio) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. (dėl A. D. turto sugadinimo) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. (dėl neteisėto T. D. mokėjimo kortelės panaudojimo) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. (dėl sukčiavimo), subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., šios apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl T. J. plėšimo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. (dėl neteisėto T. J. mokėjimo kortelės laikymo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. (dėl neteisėto T. J. mokėjimo kortelės panaudojimo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl A. D. plėšimo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl T. D. plėšimo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. (dėl neteisėto T. D. mokėjimo kortelės laikymo), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme nuo 2009-06-09 iki 2009-06-11 ir suėmime nuo 2009-06-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas.

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. dėl A. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 3 d. dėl neteisėto naminės degtinės gabenimo laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 3 d. dėl neteisėto naminės degtinės laikymo laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo, laikymo be tikslo jas platinti laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. dėl T. J. plėšimo, laisvės atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d. dėl sukurstymo neteisėtai panaudoti T. J. mokėjimo kortelę laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. dėl sukurstymo plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš T. D. laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviem mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d. dėl sukurstymo neteisėtai panaudoti T. D. mokėjimo kortelę laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 182 str. 3 d. dėl sukurstymo sukčiauti – 30 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. dėl sukurstymo plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš A. D. laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviem mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d. dėl sukurstymo pagrobti svetimą turtą iš A. D. automobilio laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. dėl neteisėto šovinio įgijimo, gabenimo, laikymo A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., A. J. nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 str. 5 d. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d. (dėl sukurstymo neteisėtai panaudoti T. D. mokėjimo kortelę) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 182 str. 3 d. (dėl sukurstymo sukčiauti) subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1) b) p.p., šios apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (dėl A. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 3 d. (dėl neteisėto naminės degtinės gabenimo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 3 d. (dėl neteisėto naminės degtinės laikymo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo, laikymo be tikslo jas platinti), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl T. J. plėšimo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d. (dėl sukurstymo neteisėtai panaudoti T. J. mokėjimo kortelę), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. (dėl sukurstymo plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš T. D.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. (dėl sukurstymo plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš A. D.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d. (dėl sukurstymo pagrobti svetimą turtą iš A. D. automobilio) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme nuo 2009-05-14 iki 2009-05-16, nuo 2009-06-09 iki 2009-06-11 ir suėmime nuo 2009-06-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas.

Nukentėjusiajai T. J. iš D. M. ir A. J. solidariai priteista 2033,76 Lt turtinės žalos ir 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai T. D. iš D. M. ir A. J. solidariai priteistas likęs neatlygintas 312,50 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. ir A. J. nuteisti už tai, kad pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, būtent:

jie 2009-06-04, apie 23 val., prie Debreceno g. 56 namo, Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupe, T. J. sudavė kumščiu vieną kartą į galvą, po to sugriebė ją už rankų ir nutempė už Debreceno 56 namo, kur D. M. sudavė T. J. vieną kartą kumščiu į veidą, o A. J. sugriebė už rankinės, nukentėjusiajai laikant rankinę, D. M. kartu su A. J. sudavė ne mažiau kaip keturis kartus T. J. į veidą, dusino rankomis užspausdami kaklą ir vieną kartą spyrė į krūtinę, tuo padarydam T. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, iš T. J. pagrobė 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 1400 Lt vertės klausos aparatas, 489 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7310“ su jame buvusia 20 Lt vertės „Sim Tele2“ kortele, 3 Lt vertės užrašų knygelė, 12 Lt vertės piniginė su 82 Lt, 5 Lt vertės sąsiuvinis, SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelė „Visa Electron“, išduota T. J. vardu, kurios nukentėjusioji nevertina, 10 Lt vertės „Norfos“ nuolaidų kortelė, 15 Lt vertės „IKI“ nuolaidų kortelė, 5 Lt vertės nuolaidų kortelė „Maxima ačiū“, 20 Lt vertės skėtis, bendros 53 Lt vertės įrankiai nagų priežiūrai, 7 Lt vertės kosmetinis pincetas, 8 Lt vertės lūpų dažai, 5 Lt vertės šešėliai, 10 Lt vertės kvepalų mėginys, 25 Lt vertės akiniai, tuo padarė T. J. 2269 Lt turtinę žalą.

Be to, D. M. 2009-06-04, apie 23 val., prie Debreceno g. 56 namo, Klaipėdoje, plėšimo būdu pagrobęs T. J. vardu išduotą SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“, ją neteisėtai laikė iki 2009-06-04, apie 23.32 val., kol SEB Vilniaus banko bankomate Taikos pr. 66, Klaipėdos m., minėtą kortelę panaudojo, tokiu būdu D. M. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Be to, D. M. ir A. J. nuteisti už tai, kad neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone (A. J. už tai, kad sukurstė tai padaryti D. M.), būtent:

jie 2009-06-04, apie 23.32 val., prie SEB Vilniaus banko bankomato, esančio Taikos pr. 66, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, A. J. sukurstant D. M. neteisėtai panaudoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, A. J. užtikrinant saugų nusikaltimo padarymą, netoliese sėdint automobilyje ir stebint aplinką, nurodant D. M. PIN kodą, pastarasis svetima elektronine mokėjimo priemone – SEB Vilniaus banko mokėjimo kortele, išduota T. J. vardu, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją – du kartus surinko A. J. nurodytą PIN kodą, taip pasikėsino paimti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi dėl neteisingai surinkto PIN kodo mokėjimo kortelė buvo užblokuota.

Be to, D. M. ir A. J. nuteisti už tai, kad pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą (A. J. už tai, kad sukurstė tai padaryti D. M.), būtent:

jie 2009-06-06, apie 3 val., tarp Taikos pr. 97A ir 78 namų, Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, veikdami bendrininkų grupe, A. J. sukurstant D. M., taip pat tuo metu A. J. prie parduotuvės „Grūstė“, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, užtikrinant saugų nusikaltimo padarymą, sėdint automobilyje „Honda Civic“ ir stebint aplinką bei mobiliuoju telefonu duodant nurodymus, D. M. sudavė A. D. ne mažiau kaip keturis kartus į sprandą ir galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, pavartodamas fizinį smurtą, veikdamas grupe su A. J., iš A. D. pagrobė 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N70“ su 20 Lt vertės „Tele 2“ SIM kortele, 20 Lt vertės mobiliojo telefono dėklą, 150 Lt vertės striukę, 150 Lt vertės batus, bendros 60 Lt vertės trijų raktų ryšulį, 15 Lt vertės pašto dėžutės raktą, 200 Lt vertės automobilio „Opel Omega“ užvedimo raktelį su 200 Lt vertės apsaugos signalizacijos pultu ir 10 Lt vertės pakabuku, tuo padarydami A. D. 1625 Lt turtinę žalą.

Be to, D. M. ir A. J. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugyklą (A. J. už tai, kad sukurstė tai padaryti D. M.), būtent:

jie 2009-06-06 nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, Smiltelės g. 13 namo kieme, Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupe, A. J. sukurstant D. M., taip pat A. J. užtikrinant saugų nusikaltimo padarymą, netoliese sėdint automobilyje ir stebint aplinką bei mobiliojo ryšio telefonu duodant nurodymus, D. M. nenustatytu būdu sugadino A. D. priklausančio automobilio „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į automobilio saloną – saugyklą, iš jo pagrobė 130 Lt vertės įrankių dėžę.

Be to, D. M. 2009-06-06, nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, Smiltelės g. 13 namo kieme, Klaipėdoje, vagystės iš A. D. priklausančio automobilio „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) metu, nenustatytu būdu sugadino 50 Lt vertės kairės pusės durelių spynelę, automobilio salone nulaužė 50 Lt vertės galinio vaizdo veidrodėlį, įskėlė 500 Lt vertės priekinį stiklą, sugadino 1000 Lt vertės priekinį slydelį, 50 Lt vertės daiktinę, 200 Lt vertės galinę apdailą. Iš viso sugadino svetimo turto už 1850 Lt.

Be to, D. M. ir A. J. nuteisti už tai, kad pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą (A. J. už tai, kad sukurstė tai padaryti D. M.), būtent:

jie 2009-06-07, apie 22.30 val., prie Minijos g. 128 namo, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, A. J. sukurstant D. M., taip pat A. J. užtikrinant saugų nusikaltimo padarymą, netoliese sėdint automobilyje ir stebint aplinką, D. M. pribėgo prie T. D., sugriebė už jos rankinės, nukentėjusiajai laikant rankinę, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir krūtinę, parvertęs ant žemės sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius, tuo nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, pavartodamas fizinį smurtą, veikdamas grupe su A. J., pagrobė 70 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 50 Lt vertės piniginė, 130 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung E630“, IMEI Nr.357024005039820, su jame buvusia 10 Lt vertės SIM kortele „Pildyk“, 1 JAV doleris, kuris sudaro 2,502 Lt, maisto produktai – 3 kg pomidorų, 3 kg agurkų, 1 kopūstas, vištų kulšelės, aliejaus butelis, bendros 50 Lt vertės. Iš viso pagrobė T. D. priklausančio turto už 312,50 Lt.

Be to, D. M. 2009-06-07, apie 22.30 val., prie Minijos g. 128 namo, Klaipėdoje, plėšimo būdu pagrobęs T. D. vardu išduotą AB „Hansabankas“ banko elektroninę mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. 4483081012752042, ją neteisėtai laikė iki 2009-06-07 apie 22.32 val., kol AB SEB banko bankomate, esančiame prie prekybos centro „Grandus“, minėtą kortelę panaudojo, tokiu būdu D. M. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Be to, D. M. ir A. J. nuteisti už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą (A. J. už tai, kad sukurstė tai padaryti D. M.), būtent:

jie 2009-06-07, laikotarpiu nuo 22.30 val. iki 22.32 val., AB SEB banko bankomate, esančiame prie prekybos centro „Grandus“, Taikos pr. 66, Klaipėdos m., veikdami bendrininkų grupe, A. J. užtikrinant saugų nusikaltimo padarymą, netoliese sėdint automobilyje ir stebint aplinką, A. J. nurodžius PIN kodą, D. M. svetima elektronine mokėjimo priemone – AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. 4483081012752042, išduota T. D. vardu, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją – keturis kartus surinko A. J. nurodytą PIN kodą, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikaltimo nebaigė dėl neteisingai surinktų kodų ir nepakankamo likučio sąskaitoje. Tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, 2009-06-07 22.33 val. AB SEB banko bankomate, esančiame prie prekybos centro „Grandus“, Taikos pr. 66, Klaipėdos m., A. J. užtikrinant saugų nusikaltimo padarymą, netoliese sėdint automobilyje ir stebint aplinką, D. M. surinko A. J. nurodytą PIN kodą, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, svetima elektroninio mokėjimo priemone – AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. 4483081012752042, išduota T. D. vardu, ir apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės 200 Lt svetimą T. D. priklausantį turtą. Tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: 2009-06-07, laikotarpiu nuo 22.34 val. iki 22.40 val., AB SEB banko bankomate, esančiame prie prekybos centro „Grandus“, Taikos pr. 66, Klaipėdos m., A. J. užtikrinant saugų nusikaltimo padarymą, netoliese sėdint automobilyje ir stebint aplinką, A. J. nurodžius PIN kodą, D. M. svetima elektronine mokėjimo priemone – AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. 4483081012752042, išduota T. D. vardu, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją – dvylika kartų surinkęs A. J. nurodytą PIN kodą, pasikėsino paimti pinigus, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikaltimo nebaigė dėl neteisingai surinktų kodų ir nepakankamo likučio sąskaitoje.

Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą:

jis 2008-07-08, apie 23 val., prie I. S. g. 13 namo, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų dėl įvykusio konflikto, tyčia A. J. kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė apatinio žandikaulio lūžį tarp kairės pusės 32–33 dantų ir dešinės pusės šakos užpakalinės ataugos kaklo srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai gabeno dešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų:

jis 2009-05-14, apie 13 val., iš nenustatytos vietos, neturėdamas tikslo realizuoti, automobiliu „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno 150 litrų 50,7 proc. stiprumo naminės degtinės, kurią atgabeno prie Debreceno g. 40 namo, Klaipėdoje, kur policijos pareigūnai apžiūrėję automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jame rado ir paėmė naminę degtinę.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropinės medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, būtent:

Jis, tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas – vieną polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio bendroji masė yra 1,242 g, vaistų pakuotę „Lorafen Lorazepanumum 2,5 mg“ su 14 tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas, kurios bendroji masė yra 0,035 g, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, atgabeno į gyvenamąją vietą – nuomojamą butą, esantį Debreceno g. 40–9, Klaipėdoje, ir laikė iki 2009-05-14, apie 15.35 val., kol kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai gabeno dešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, būtent:

jis, tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo 40 litrų 50 proc. stiprumo naminės degtinės, kurią neturėdamas tikslo realizuoti, laikė nuomojamame sandėliuke Nr. 9, esančiame Debreceso g. 40 namo rūsyje, Klaipėdoje, kol 2009-05-14, laikotarpiu nuo 15.35 val., iki 16.45 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą, būtent:

jis, tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėnis, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro medžioklinį šovinį, kuris yra šaudmuo, skirtas „B“ ir „C“ kategorijų šaunamiesiems ginklams, kurį atgabeno į gyvenamąją vietą – nuomojamą butą, esantį Debreceno g. 40–9, Klaipėdoje, ir laikė iki 2009-05-14, apie 15.35 val., kol kratos metu medžioklinį šovinį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. J. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendį ir A. J. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino įvykusią konfliktinę situaciją. Konfliktas įvyko dėl jo kaltės, kadangi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stumdė A. J. seserį. Jie su A. J. ikiteisminio tyrimo metu susitaikė, vienas kitam jokių pretenzijų neturi.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji T. J. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendį, kadangi netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, bei tenkinti jos pareikštą 25000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būdama senyvo amžiaus buvo sumušta, pažeminta, dėl to patyrė ne tik didelį skausmą, pažeminimą, baimę dėl ateities, bet ir patyrė didelius nepatogumus. Esant sulaužytam skruostikauliui negalėjo nei valgyti, nei bendrauti. Nukentėjusioji T. J. teigia, kad iki šiol jaučia skausmus skruostikaulyje, nepraeina baimės jausmas tamsiu paros metu. Pažymi, kad solidariai iš nuteistųjų D. M. ir A. J. priteista 2500 Lt suma yra aiškiai per maža ir neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų, todėl turi būti padidinta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendį, kadangi neteisingai paskirta bausmė, ir paskirtą bausmę sušvelninti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apie jo padarytas nusikalstamas veikas A. J. nieko nežinojo arba sužinodavo tik po jų padarymo. Byloje nėra telefoninių pokalbių, kurie tai patvirtintų. A. J. nebuvo jo nusikalstamų veikų bendrininku, nenurodė ir nekurstė jo daryti nusikalstamas veikas. Nuteistasis D. M. teigia, kad kortelės kodų padiktavimas neįrodo A. J. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Jis tik paskambino A. J. ir paprašė padiktuoti kodus ant lapelio, kuriuos paliko automobilyje. Taip pat teigia, kad A. J. yra nuteistas už jo padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. Byloje yra jo prisipažinimas, kuriuo prisipažino padaręs šį nusikaltimą. Pažymi, kad jo bute neleistinai buvo atlikta krata. Tai patvirtina ir policijos pareigūnas, kuris dalyvavo kratos metu. Apeliantas konstatuoja, kad nusikaltimus padarė vienas, o ne veikdamas bendrininkų grupe, prisipažįsta padaręs ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, jo draugė pagimdė sūnų, nori atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendį ir dėl jo priimti išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl T. J. plėšimo ir sukurstymo neteisėtai panaudoti T. J. mokėjimo kortelę, dėl neteisėtų psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo be tikslo jas platinti. Taip pat prašo perkvalifikuoti padarytas veikas epizoduose dėl T. D. ir A. D. apiplėšimo, neteisėtų jų mokėjimo kortelių panaudojimų bei dėl svetimo turto pagrobimo iš A. D. automobilio iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. Prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Taip pat nuteistasis A. J. prašo atmesti T. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš jo, atmesti T. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. nurodo, kad T. J. neapiplėšė. T. J. parodymai nėra nuoseklūs. Be to, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 191 str., 192 str. 5 d., nukentėjusiajai T. J. buvo pateikta atpažinti jo nuotrauka. Taip pat pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 195 str. 3 d., atpažinimo protokole nebuvo nurodyta, pagal kokias žymes ir ypatybes nukentėjusioji jį atpažino. Nuteistasis A. J. teigia, kad teismas jo kaltę taip pat grindė mobiliojo ryšio telefone, priklausančiame T. J., užfiksuota nuotrauka, kurioje buvo nufotografuotas. Šį telefoną gavo iš D. M., o juo naudojosi jo sugyventinė, kuri ir nufotografavo jį. Apeliantas neigia, kad šį telefoną pagrobė iš nukentėjusiosios T. J.. Pažymima, kad teismo nuosprendyje teigiama, jog jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios sūnaus R. J. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. nurodė, kad jam nuvykus į ligoninę mama pasakė, kad galėtų atpažinti abu užpuolikus, o teisme duodamas parodymus teigė, kad mama dar nuvykus į namus papasakojo, kad galėtų atpažinti užpuolikus. Todėl neaišku, kodėl greitosios pagalbos darbuotojams, gydytojams ir pareiškime bei apklausiama po trijų dienų ji nurodė, kad negali nurodyti jokių kitų duomenų apie užpuolikus. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nebuvo surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę dėl sukurstymo D. M. neteisėtai panaudoti svetimą T. J. elektroninę mokėjimo priemonę. Šis kaltinimas grindžiamas tik prielaida, kad jam dalyvavus šios nukentėjusiosios apiplėšime, jis negalėjo nežinoti, jog ši kortelė buvo pagrobta. Jis, D. M. prašymu, tik atvažiavo ir pavežė jį iki bankomato, nežinodamas apie įvykdytą apiplėšimą, todėl negalėjo įtarti, jog D. M. kortelę naudoja neteisėtai, o juo labiau kurstyti jį tai padaryti.

Apeliantas teigia, kad jo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis priemonėmis neturint tikslo jų platinti yra taip pat neįrodytas byloje surinktais ir teismo patikrintais įrodymais. Nurodo, kad iš karto, kai jo nuomojamame bute buvo rastas maišelis su narkotinėmis priemonėmis, nenorėdamas išduoti D. M., pasakė policijos pareigūnams, atlikusiems kratą, jog šios medžiagos priklauso jam. Bet vėliau, ikiteisminio tyrimo bei teismo metu parodė, kad šios medžiagos priklausė D. M., kuris jas atnešė ir padėjo spintelėje, sudėtas į maišelį. D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad narkotines medžiagas, įdėtas į maišelį, jis paliko jo nuomojamame bute, jam nežinant šių medžiagų turinio.

Nuteistasis A. J. pabrėžia, kad teismas netinkamai kvalifikavo jo veikas, susijusias su plėšimais ir mokėjimo kortelių panaudojimais, kadangi jis nuteistojo D. M. nekurstė padaryti šiuos nusikaltimus, o tik jo prašymu paveždavo iki nusikaltimo vietų, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip padėjimas padaryti nusikaltimus, tai yra pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d.

Konstatuojama, kad skirdamas bausmę teismas klaidingai nurodė, jog jis nusikaltimo padarymo metu nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nors byloje yra pateikta darbo sutartis, iš kurios matoma, kad dirba montuotoju Miegalienės IĮ. Jis nukentėjusiesiems atlygino dalį padarytos materialinės žalos, tačiau teismas nepripažino tai kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė ir į tai, kad jis turi mažametį vaiką, padeda jį išlaikyti, bei į jo antraeilį vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Kadangi T. J. plėšime nedalyvavo, todėl teismas nepagrįstai iš jo priteisė nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Be to, teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai T. D. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nukentėjusioji civilinį ieškinį pateikė jau pradėjus įrodymų tyrimą byloje, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 str. numatyta galimybė pareikšti civilinį ieškinį tik iki įrodymų tyrimo pradžios.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiosios T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios atstovas prašo nukentėjusios apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Nukentėjusiojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas. Nukentėjusiosios T. J. ir nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d.), taip pat dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl nuteistojo D. M. apeliacinio skundo

D. M. anksčiau teistas septynis kartus, visus kartus už nusikaltimus nuosavybei, teistumui neišnykus padarė naujus aštuonis tyčinius apysunkius, vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad D. M. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Apylinkės teismas teisingai ginčijamu nuosprendžiu paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmę, kuri mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. reikalavimų, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo švelninti paskirtos subendrintos bausmės.

Nepagrįstas nuteistojo D. M. apeliacinio skundo argumentas, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė vienas, o ne veikdamas bendrininkų grupe su A. J.. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo D. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismų išvados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad nuteistieji D. M. ir A. J. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Nuteistasis D. M. buvo šių nusikalstamų veikų vykdytojas, o nuteistasis A. J. – kurstytojas.

Dėl nukentėjusiojo A. J. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. J. prašo A. J. dėl padaryto nusikaltimo paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę, kadangi konfliktas kilo dėl jo paties kaltės, o A. J. tik gynė savo seserį.

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis A. J. pamatęs, jog nukentėjusysis A. J. stumdo jo seserį, sudavė jam vieną smūgį kumščiu, dėl to nukentėjusiajam A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.). Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatytas specialisto išvada.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2008-09-11 Klaipėdos miesto 4-ajame policijos komisariate gautas nukentėjusiojo A. J. pareiškimas, kuriuo jis prašo A. J. pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti, kadangi A. J. jo atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė, kaltę visiškai pripažino, todėl jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 80). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės 2008-09-15 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. buvo nutrauktas, kaltininkui A. J. ir nukentėjusiajam A. J. susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d.). A. J. išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 3 d. ir 4 d. numatytos sąlygos dėl proceso atnaujinimo, jei jis darys nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 6, 7).

Nuteistasis A. J. žmogaus sveikatai padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.). Nuteistasis A. J. anksčiau teistas nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiuoju A. J., nukentėjusysis jam atleido.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Nukentėjusysis A. J. prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmės rūšį. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, jog A. J. susitaikė su nukentėjusiuoju, jis jam atleido ir pretenzijų neturi, nuteistojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, taip pat į paties nukentėjusiojo A. J. prašymą bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiojo A. J. prašoma skirti švelnesnė bausmės rūšis būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d., tačiau A. J., nuteistam už nusikalstamą veiką, paskirtas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis yra per griežtas. Kolegija mano, kad už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., nuteistajam A. J. paskirtas per griežtas laisvės atėmimo bausmės terminas, todėl jis mažintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus nuteistajam A. J. baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str. 2 d.

Dėl nukentėjusiosios T. J. apeliacinio skundo

Nukentėjusiosios T. J. apeliacinis skundas iš esmės pagrįstas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 str. 1 d. civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. T. J. buvo pripažinta nukentėjusiąja (t. 2, b. l. 162), bylą perdavus teismui 2010-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios T. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 6, b. l. 26, 27).

Nukentėjusioji T. J. prašė priteisti 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo sumažintas nuo 25000 Lt iki 2500 Lt. Nors savo sprendimą dėl sumažintos neturtinės žalos dydžio apylinkės teismas pakankamai išsamiai argumentavo nuosprendyje, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apylinkės teismo nustatytu civilinio ieškinio dydžiu. Be to pats nuteistasis D. M. sutinka, kad nukentėjusiajai priteista per mažai ir jis sutinka, kad civilinis ieškinys butų dalinai padidintas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji T. J. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamąjį nuosprendį bei tenkinti jos pareikštą 25000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji T. J. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką gydėsi ligoninėje, negalėjo eiti į darbą, patyrė psichinę traumą, iki šiol lankosi pas psichoterapeutą, jaučia baimę, ypač tamsiu paros metu. Plėšimo metu nukentėjusioji T. J. buvo sužalota fiziškai. Specialisto išvada Nr.G 1414/09(03) nustatyta, kad T. J. padaryti šie sužalojimai – muštinės kairio antakio ir viršutinės lūpos žaizdos, daugybinės poodinės veido kraujosruvos, kairiojo skruostikaulio lanko lūžis, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas bei krūtinės ląstos sumušimas. Nukentėjusioji patyrė psichinę traumą (stresą). Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 171–172). Akivaizdu, jog viešoje vietoje užpulta ir mušama dviejų užpuolikų, nukentėjusioji T. J. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek emocinį sukrėtimą, iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai T. J. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų D. M. ir A. J. veiksmais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi civiliniame ieškinyje bei apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiosios T. J. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, užpuolimo metu ji patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, kai nukentėjusiajam fizinis skausmas sukeliamas tyčiniais smurtiniais kalto asmens veiksmais, didina nukentėjusiajai apylinkės teismo nustatytą neturtinės žalos dydį iki 20000 Lt, priteisiant jį solidariai iš nuteistųjų D. M. ir A. J..

Dėl nuteistojo A. J. apeliacinio skundo

Nors nuteistasis A. J. neigia, kad nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje kartu su nuteistuoju D. M. apiplėšė nukentėjusiąją T. J. ir sukurstė D. M. neteisėtai panaudoti T. J. mokėjimo kortelę, tačiau šis nuteistojo A. J. aiškinimas bylos įrodymais visiškai paneigtas. Apelianto A. J. kaltę dėl T. J. plėšimo padarymo įrodo nukentėjusiosios T. J., liudytojo R. J. parodymai, asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos, daiktų apžiūros protokolai. Asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu nukentėjusioji T. J. iš atpažinimui pateiktų šešių nuotraukų atpažino A. J., kuris panaudodamas fizinį smurtą ją apiplėšė (t. 2, b. l. 188–190). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7310c“, kuris plėšimo būdu pagrobtas iš T. J., jame rastos išsaugotos nuotraukos, kuriose užfiksuotas A. J. (t. 3, b. l. 13, 14). Specialisto išvada Nr. G 1414/09(03) nustatyta, kad nukentėjusiajai T. J. padaryti šie sužalojimai – muštinės kairio antakio ir viršutinės lūpos žaizdos, daugybinės poodinės veido kraujosruvos, kairiojo skruostikaulio lanko lūžis, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas bei krūtinės ląstos sumušimas (t. 2, b. l. 171–172). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji T. J. jau 2009-06-09 ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad ją apiplėšė du vyrai, vienas iš jų buvo mažesnis, o kitas aukštesnis (t. 2, b. l. 152, 153). Kolegija tiki nukentėjusiosios T. J. parodymais, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodant turto pagrobimo faktą ir įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios paaiškinimai yra nuoseklūs ir detalūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, tai atitinka faktines bylos aplinkybes. Juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai. Netikėti ar abejoti jais kolegija neturi pagrindo.

Nuteistojo A. J. kaltę dėl sukurstymo neteisėtai panaudoti T. J. mokėjimo kortelę padarymo įrodo nukentėjusiosios T. J., liudytojo R. J. parodymai, vaizdo medžiaga, taip pat AB SEB banko pranešimas, iš kurio matyti, kad T. J. vardu išduota mokėjimo kortele buvo atliktos operacijos bankomate iš karto po įvykdyto T. J. plėšimo, praėjus kelioms minutėms, t. y. laikotarpiu nuo 2009-06-04 23.32.26 val. iki 2009-06-04 23.32.41 val. Nuteistasis A. J. diktuodamas kodus iš lapelių nuteistajam D. M. negalėjo nežinoti, kad ši mokėjimo kortelė buvo pagrobta, kadangi būtent jis su D. M. prieš kelias minutes plėšimo būdu mokėjimo kortelę kartu su kitais daiktais pagrobė iš nukentėjusiosios T. J..

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta apelianto A. J. argumentus, kuriuose jis akcentuoja, jog asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolas turėtų būti vertinamas kritiškai. Asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolas (t. 2, b. l. 188–190) surašytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 192 straipsnio reikalavimų. Nukentėjusioji T. J. atpažino įtariamąjį A. J. kaip asmenį, kuris buvo stambesnis, ją mušė ir tempė už rankinės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 195 str. 3 d. nurodyta, kad jei atpažįstantis asmuo nurodo vieną iš parodytų asmenų, jam pasiūloma paaiškinti, kokiomis žymėmis ar ypatybėmis remdamasis jis tą asmenį atpažino. Ikiteisminio tyrimo 2009-06-17 liudytojo papildomos apklausos metu nukentėjusioji T. J. nurodė, kad T. J., kuris buvo stambesnis ir vilkėjo tamsios spalvos rūbus, atpažino iš veido bruožų (t. 2, b. l. 154, 155).

Pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs ir nustatęs faktines įvykio aplinkybes dėl T. J. apiplėšimo ir sukurstymo neteisėtai panaudoti T. J. mokėjimo kortelę padarymo, bei kvalifikuodamas nuteistojo A. J. veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d., baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir pagrįstai A. J. pripažino kaltu ir nuteisė dėl šių nusikalstamų veikų padarymo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistojo A. J. apeliacinio skundo prašymą jo nusikalstamas veikas epizoduose dėl T. D. ir A. D. apiplėšimo, neteisėtų jų mokėjimo kortelių panaudojimų bei dėl svetimo turto pagrobimo iš A. D. automobilio perkvalifikuoti iš kurstytojo vaidmens į padėjėjo vaidmenį, tai yra iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. Skundžiamuoju apylinkės teismo nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. už tai, kad sukurstė D. M. plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš A. D., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d. už tai, kad sukurstė D. M. pagrobti svetimą turtą iš A. D. automobilio, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. už tai, kad sukurstė D. M. plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš T. D., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d. už tai, kad sukurstė D. M. neteisėtai panaudoti svetimą T. D. elektroninę mokėjimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas, A. J. veiką kvalifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d., pripažino jį šių nusikalstamų veikų bendrininku – kurstytoju.

Bendrininkavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 1 d. yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-103/2008).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Tai nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą daryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Iš telefoninių pokalbių tarp A. J. ir D. M. suvestinių matyti, kad A. J. pateikdavo savo pasiūlymą D. M., ką ir kurioje vietoje apiplėšti, ką vogti, kokį PIN kodą surinkti ir kiek pinigų paimti. A. J. veiksmai tik sukėlė pasiryžimą D. M. įvykdyti šias nusikalstamas veikas. Epizode dėl sukurstymo pagrobti svetimą turtą iš A. D. automobilio, už kurį A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d., tai įrodo, kad 2009-06-06 03.32 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp jo ir D. M., kurio metu A. J. nurodinėja D. M., kaip elgtis ir ką vogti iš A. D. automobilio. Epizode dėl sukurstymo plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš T. D., už kurį A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d., įrodo 2009-06-07 22.15 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp jo ir D. M., kurio metu A. J. nurodo D. M. apiplėšti nukentėjusiąją T. D.. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d., epizode, už kurį A. J. nuteistas, kad sukurstė D. M. neteisėtai panaudoti svetimą T. D. elektroninę mokėjimo priemonę, įrodo 2009-06-07 22.29 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp jo ir D. M., jo metu A. J. nurodo D. M., kokius PIN kodus įvesti ir kokias pinigines sumas paimti (t. 2, b. l. 109–118). Taigi A. J. buvo šių nusikalstamų veikų kurstytojas, nes jis savo veiksmais – nevienkartiniu nurodymu – sukėlė D. M. pasiryžimą ir norą daryti bendrą konkrečią nusikalstamą veiką. Todėl A. J. veiksmai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atitinka kurstymo padaryti nusikalstamą veiką požymius ir kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. (A. D. plėšimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d. (vagystė iš A. D. automobilio), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. (T. D. plėšimas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d. (T. D. banko mokėjimo kortelės neteisėtas panaudojimas).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl A. J. kaltės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d. numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, kad A. J. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti. Sutikti su tokiu nuteistojo A. J. veikos vertinimu negalima. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog A. J. yra neteisingai ir nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., kadangi baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių A. J. kaltę.

Apeliacinio teismo kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais buvo grindžiama nuteistojo A. J. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., padarymo. Nuteistasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu pradžioje prisipažino, kad kratos metu nuomojamame bute, esančiame Debreceno g. 40–9, Klaipėdoje, rasti milteliai priklauso jam. Vėliau pakeitė parodymus, nurodydamas, kad rastos psichotropinės medžiagos priklauso D. M., o anksčiau teigė kitaip todėl, kad nenorėjo išduoti D. M.. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. J. neigė savo kaltę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo. Jis teigė, kad psichotropinės medžiagos priklauso D. M..

Baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, visiškai patvirtinančių A. J. kaltę. Byloje nustatyta, kad kratos metu K. K. ir A. J. nuomojamame bute, esančiame Debreceno g. 40–9, Klaipėdoje, rasta ir paimta: polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, svarstyklės „Mingeda“. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Tačiau daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šios psichotropinės medžiagos priklausė A. J., kad jis jas įgijo, gabeno ir laikė, nėra.

Pirmosios instancijos skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad A. J. kaltę dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo patvirtina liudytojų parodymai, kratos protokolas, specialisto išvada, kita aptarta ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga.

Policijos pareigūnas Ž. S. teisminio nagrinėjimo metu tik patvirtino tą aplinkybę, kad atradus maišelį A. J. jam pasakė, jog maišelis priklausė jam. Ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nuteistasis D. M. prisipažino dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo ir parodė, kad psichotropines medžiagas ir svarstykles įdėjo į maišelį ir davė pasaugoti A. J.. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. pažymi, kad A. J. nuteistas už jo padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Šioje įstatymo normoje nustatyta ir kita įrodymų vertinimo sąlyga – reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu, taigi pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 d. nurodytus reikalavimus: įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, kurie gauti teisėtais būdais ir kurių patikimumas gali būti patikrintas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. Psichotropinės medžiagos, rastos kratos metu K. K. ir A. J. nuomojamame bute, esančiame Debreceno g. 40–9, Klaipėdoje, nepatvirtina, kad šias psichotropines medžiagas jis įsigijo, gabeno ir laikė, tai yra nepaneigta versija, kad jos priklauso D. M.. Teisėjų kolegija apylinkės teismo nustatytas aplinkybes vertina tik kaip prielaidą, o ne kaltės įrodymus, nes versija, kad psichotropinės medžiagos priklausė D. M., yra galima ir turi būti paneigta objektyviais įrodymais. Kadangi visos abejonės dėl nusikaltimo padarymo turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai bei nesant kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną ir pagrįstą išvadą dėl A. J. kaltės, jo nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl A. J. pagal minėtą straipsnį išteisintinas, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiajai T. D. priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nukentėjusioji civilinį ieškinį pateikė jau pradėjus įrodymų tyrimą byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 str. 1 d. civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. T. D. buvo pripažinta nukentėjusiąja (t. 3, b. l. 151). Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio 2010-04-28 metu nukentėjusioji T. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 6, b. l. 165). Iš 2010-04-28 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusiosios T. D. civilinis ieškinys buvo pareikštas parengiamojo teisiamojo posėdžio metu, po to pradėtas įrodymų tyrimas. Kadangi ieškinys buvo pareikštas iki įrodymų tyrimo pradžios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį nagrinėjo kartu su baudžiamąja byla ir skundžiamajame nuosprendyje iš esmės išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., 112 str. numatytų reikalavimų.

Aptariant bausmių skyrimo motyvus nuteistajam A. J. pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tyčinę kaltę, padarytos žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nusikalstamų veikų motyvus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. J. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamuosius nusižengimus – laisvės apribojimo ir arešto bausmes.

Pažymėtina, kad už šešis apysunkius, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. (trys epizodai), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d. (vienas epizodas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d. (du epizodai) numatytus nusikaltimus (T. J. plėšimas, sukurstymas plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš A. D. ir A. D., sukurstymas pavogti svetimą turtą iš A. D. automobilio ir sukurstymas neteisėtai panaudoti svetimą T. J. ir T. D. elektroninę mokėjimo priemonę) A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės artimos sankcijos vidurkiui.

Nusikalstamų veikų padarymo metu A. J. buvo neteistas, jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis, išskyrus T. J. plėšime, fizinio smurto nevartojo ir aktyvių veiksmų neatliko. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, kad penkiose apysunkėse nusikalstamose veikose buvo tik netiesioginis jų vykdytojas, kolegija daro išvadą, jog už nusikalstamas veikas nuteistajam A. J. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, todėl mažintinas laisvės atėmimo bausmės terminas. Kolegija mano, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus nuteistajam A. J. sankcijoje numatytas švelnesnes bausmes.

Nuteistasis A. J. nesutinka su jam paskirta bausme, apeliaciniame skunde motyvuodamas apie būtinumą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. Šiame straipsnyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą galima taikyti, tik nustačius jos pritaikymui būtinų sąlygų visumą.

Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai antroji įstatymo keliama sąlyga bausmės vykdymui atidėti. Sprendžiant klausimą, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau kolegija mano, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į įvykdytų nusikaltimų aplinkybes.

Kaip minėta, nuteistojo A. J. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis, fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius nevartojo, aktyvių veiksmų neatliko (išskyrus epizode dėl T. J. plėšimo), nusikaltimai buvo padaryti kelių dienų laikotarpiu, iš anksto neapgalvojus. Tai vis dėlto rodo mažesnį nuteistojo A. J. veikos pavojingumą. Be to, nuteistasis A. J. praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Skirtingai, nei nurodė nuosprendyje apylinkės teismas, nuteistasis A. J. dirbo J. Miegalienės individualioje įmonėje, apibūdinamas kaip atsakingas, pareigingas darbuotojas. Be to, iš Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti, kad A. J. dirbo įvairiuose darbuose nuo 2003-07-19. Nuteistasis nukentėjusiesiems atlygino dalį turtinės žalos (nukentėjusiajam A. D. atlygino 300 Lt turtinę žalą, o nukentėjusiajai T. D. – 200 Lt). Aptartų aplinkybių visuma neleidžia besąlygiškai teigti, kad nuteistasis turi ryškų polinkį nusikalsti. Pats ėmėsi veiksmų mažinti nusikaltimo pasekmes, todėl galima manyti, kad bausmės tikslai jam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, paveikti nuteistąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. A. J. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam trejų metų laikotarpiui, įpareigojant A. J. per šį laikotarpį pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmę vykdančių organų priežiūra ir kontrolė būtų pakankamai efektyvi priemonė, atsižvelgus į galimybę reaguoti priklausomai nuo nuteistojo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, norint sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo. Kartu tokia poveikio priemone būtų įgyvendinti kiti bausmei keliami tikslai – apriboti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė rašymo klaidą. Aprašydamas nuteistųjų nusikalstamas veikas epizode dėl T. D. banko mokėjimo kortelės neteisėto laikymo ir panaudojimo, nurodė, kad apgaule įgyto turto vertė viršija 1 MGL, tačiau neviršija 3 MGL dydžio sumos, todėl D. M. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., A. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 182 str. 1 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. numatyta, kad nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Nuteistieji viena nukentėjusiosios T. D. banko kortele paėmė 200 Lt, todėl D. M. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., A. J. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 182 str. 3 d., taip, kaip nuteistieji D. M. ir A. J. nuteisti skundžiamuoju nuosprendžiu.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti.

A. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo, laikymo be tikslo jas platinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., dėl A. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, paskirti laisvės atėmimą trims mėnesiams.

A. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. dėl T. J. plėšimo, paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

A. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d. dėl sukurstymo neteisėtai panaudoti T. J. mokėjimo kortelę, paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

A. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d., dėl sukurstymo plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš T. D., paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

A. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d., dėl sukurstymo neteisėtai panaudoti T. D. mokėjimo kortelę, paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

A. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d., dėl sukurstymo plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš A. D., paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

A. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d., dėl sukurstymo pagrobti svetimą turtą iš A. D. automobilio, paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d. (dėl sukurstymo neteisėtai panaudoti T. D. mokėjimo kortelę) ir Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 182 str. 3 d. (dėl sukurstymo sukčiauti), bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 3 d. (dėl neteisėto naminės degtinės gabenimo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 3 d. (dėl neteisėto naminės degtinės laikymo) subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1) b) p.p., šias apėmimo būdu subendrintas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (dėl A. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl T. J. plėšimo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d. (dėl sukurstymo neteisėtai panaudoti T. J. mokėjimo kortelę), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. (dėl sukurstymo plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš T. D.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 180 str. 1 d. (dėl sukurstymo plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą iš A. D.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d. (dėl sukurstymo pagrobti svetimą turtą iš A. D. automobilio) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2009-05-14 iki 2009-05-16, nuo 2009-06-09 iki 2009-06-11 ir suėmime nuo 2009-06-11 iki 2010 m. spalio 28 d. išbūtą laiką.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p., A. J. paskirtos galutinės subendrintos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Panaikinti A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir jį paleisti teismo salėje.

Iš nuteistųjų D. M. ir A. J. solidariai priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajai T. J. padidinti iki 20000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.