- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-15
- Bylos Nr.
- II-1831-484/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė : I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba 2009 m. spalio 15 d. gavo E. K. pranešimą, jog 2009 m. spalio 13 d., 14.32 val., Vilniuje, T. Kosciuškos g. 6, ant dviračių tako stovėjo automobilis „Mitsubishi L 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos policijos eismo priežiūrios tarnyba (toliau – ir Institucija) 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal gautą E. K. pranešimą nepradėti. Nutarime nurodė, kad nors pranešimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2009 m. spalio 13 d., 14.32 val., Vilniuje, T. Kosciuškos g. 6, ant dviračių tako automobilį „Mitsubishi L 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių ženklo Nr. 413 reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, tačiau atsižvelgus į tai, kad minėtas pareigūnas vykdė tarnybines funkcijas, laikytina, kad pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis ATPK 17 straipsnio ir 250 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebuvo pradėta.
Šalies argumentai
E. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimą, jo pareikšimą išnagrinėti iš naujo ir nubausti pažeidėją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi E. K. skundą atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.
Teismas konstatavo, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūno atžvilgiu, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu E. K. būtų galima pripažinti nukentėjusiuoju, todėl skundą atsisakytina priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.
II.
E. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir jo pareiškimą išnagrinėti iš esmės. Nurodo, kad ginčijamas Institucijos nutarimas jį žeidžia morališkai, sukelia dvasinius išgyvenimus, griauna jo tikėjimą, kad valstybinės institucijos gina viešąjį interesą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta, koks nutarimas priimtas dėl jo prašymo įpareigoti Instituciją laikytis Viešojo administravimo įstatyme numatytos skundų nagrinėjimo tvarkos, pagal kurios 39 punktą, pranešimus galima siųsti pasirašant juos kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
ATPK 291 straipsnyje yra nurodyta, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. Nukentėjusiojo sąvoka yra apibrėžta ATPK 273 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Taigi, šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo padarymas.
Atsižvelgus į tai, kad ATPK 124¹ straipsnis, kurio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, yra dešimtajame ATPK skirsnyje, kuris reglamentuoja administracinius teisės pažeidimus transporte, darytina išvada, kad šiuo pažeidimu kėsinamasi į įstatymu nustatytus eismo saugumo reikalavimus, todėl žala, dėl šio pažeidimo padarymo, kyla eismo saugumui, o ne konkrečiam asmeniui.
Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi E. K. teisėtai ir pagrįstai nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, o jo skundą buvo atsisakyta priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.
Kadangi E. K. skundą buvo atsisakyta priimti, t. y. jis nebuvo nagrinėjamas iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl nurodytų procesinių jo pareiškimo nagrinėjimo tvarkos pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
E. K. atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.