Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji A. R. 2025-09-29 apie 18.29 val. ties pastatu, esančiu Taikos pr. 160, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. A. R. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia – ji suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog laiduotoja D. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką A. R.. Byloje nustatyta, kad A. R. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamoji anksčiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, per pastaruosius 5 metus nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jos gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąją A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją perduodant laiduotojos D. K. atsakomybei, nustatant minimalų 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. R. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jai 1 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-10-01. Teismas turi pagrindą manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajai padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos jų taikymo pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, patogumus ar asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Nagrinėjamu atveju automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. AB „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra kaltinamosios sutuoktinis S. R., tačiau teisiamojo posėdžio metu A. R. nurodė, jog transporto priemonė buvo įgyta santuokos metu ir faktinė jos valdytoja buvo ji. A. R. buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, jis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, A. R., būdama neblaivi, nesant būtinybės, 18.29 val. vakaro automobilį vairavo Klaipėdos mieste, todėl teismui nekyla abejonių dėl būtinumo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą turto, t. y. automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, tokiu būdu atimant galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė. Teismas pažymi, jog kaltinamoji dar prieš darydama teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pati numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jai dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Ji būdama neblaivi savo noru sėdo už automobilio vairo ir prisiėmė visą riziką dėl galimų sankcijų.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas prokurorės 2025-10-01 nutarimu, kuriuo apribotos A. R. nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą ir jos sutuoktinio S. R. vardu registruotą automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas.

A. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. R. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2025-10-17 pažymą Nr. APD-2025-11520, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajai A. R. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes byla buvo perduota teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 114,58 Eur išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į gynėjo advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad A. R. yra darbinga, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintinas, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 114,58 Eur – kaltinamosios gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios A. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti ją laiduotojos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą A. R. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai D. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. R. baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. R., kad jei ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-10-01.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jos sutuoktinio S. R. vardu registruotą automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą prokurorės 2025-10-01 nutarimu, kuriuo apribotos A. R. nuosavybės teisės į S. R. vardu registruotą automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios A. R. valstybės naudai 114,58 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. R. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.