Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-322-805/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovei S. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl prievolės grąžinti paskolas tinkamo vykdymo, sutartinių delspinigių skaičiavimo ir prievolės juos mokėti skolininkei buvimo.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2004-11-16 S. M. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteikė atsakovei 3000 litų dydžio kredito limitą, nustatant 13,99 procentų dydžio metinių palūkanų normą ir 30 procentų dydžio metinių padidintų palūkanų normą. Atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka kiekvieno mėnesio 20 dienos, įnešdama lėšas į ieškovės nurodytą kortelės sąskaitą po 150 Lt sumą. Šalys sutarties 9.4 susitarė, jog kortelės turėtojui praleidus mokėjimo terminus, jis privalo sumokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šios sutarties galiojimo terminas šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2009-11-30, pakeista kredito grąžinimo tvarka – atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti kas mėnesį mokėdama 35 Lt sumą, įmoką sumokant paskutinę mėnesio dieną. Kitos sutarties sąlygos nesikeitė (b.l.9-10).

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog 2009-09-05 S. M. ir UAB Ūkio banko lizingas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 2762,62 Lt dydžio vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti dalimis kas mėnesį mokėdama įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, Šalys sutarties 7.2 punkte susitarė, jog kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminus, jis privalo mokėti 0,4 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (b.l.11-12).

Ieškovė byloje pateikė ieškinį skolininkei ir įrodinėjo, jog atsakovė abiejų sutarčių sąlygų ir savo finansinių įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdė, įmokų nustatytais terminais tinkamai nesumokėjo, kreditų nepadengė, todėl atsakovei buvo pranešta apie sutarčių nutraukimą. Dėl netinkamo sutarčių vykdymo atsirado įsiskolinimas ir ieškinio padavimo dienai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė liko skolinga ieškovei 3102,81 Lt, kuriuos sudarė (b. l. 88) 1759,59 Lt negrąžinto kredito dalis, 1305,62 Lt sutartiniai delspinigiai (sutarties 9.4 p.), 37,60 Lt pašto išlaidos, o pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas 4821,15 Lt, kurį sudaro 2778,42 Lt negrąžinto kredito dalis, 2000,46 Lt sutartiniai delspinigiai (sutarties 7.2 p.), 12,02 Lt pašto išlaidos, 30,25 Lt išieškojimo išlaidos.

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 49,62 Lt pašto ir 30,25 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 9,87 Lt ir 2,40 Lt žyminio mokesčio ieškovei; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą atmesti ieškinį dalyje dėl negrąžintų kreditų sumų grindė tais argumentais, jog atsakovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius 1759,59 Lt skolos sumokėjimą (b.l.124-125,129), o iš byloje atsakovės pateiktų duomenų apie elektroninės bankininkystės būdu į ieškovės sutartyse nurodytas banko sąskaitas pervestus mokėjimus (b. l. 20-73, 129, 130-132) teismas nustatė, kad atsakovė, gavusi raginimus, nors ir pavėluotai, tačiau padengė ieškovei įsiskolinimą pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Padaręs išvadą, kad atsakovė ieškovei prievolę pagal kredito sutartis yra įvykdžiusi, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl 1305,62 Lt sutartinių delspinigių pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2000,46 Lt sutartinių delspinigių pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų įstatyminių palūkanų iš atsakovės priteisimo.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2778,42 Lt skolą pagal vartojimo kredito sutartį, todėl šioje dalyje sprendimas nepagrįstas ir naikintinas. Skunde nurodoma, jog 2778,42 Lt skola pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (vartojimo kredito sutartis) nebuvo ir iki šiol nėra sumokėta. Nuo 2010-09-14 atsakovė pagal vartojimo kredito sutartį jokių įmokų nemokėjo. Paskutinė įmoka sumokėta 2010-09-14 (140 Lt). Visos atsakovės mokėtos sumos nuo 2010-09-14, kurias atsakovė teigia mokėjusi pagal vartojimo kredito sutarti, buvo užskaitytos kaip mokėjimai pagal kortelės sutartį. Su ieškiniu pateiktame skolos paskaičiavime ieškovė nurodė, kaip skaičiavo delspinigius (visa skolos suma 2778,42 Lt * 180 dienų * sutartyje numatytas 0,4 proc. delspinigių dydis). Kadangi 2778,42 lt skola nebuvo ir nėra sumokėta, ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti ir prašyti teismo priteisti sutartinius delspinigius.

Apeliantė patvirtina, kad atsakovė jau po bylos teisme iškėlimo sumokėjo ieškovei 1759,59 Lt. Tai yra skolos suma pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito kortelės sutartis). Kitos sumos, nurodytos mokėjimų istorijoje, yra palūkanos, kurias nuskaičiuodavo pati ieškovė iš atsakovės kortelėje esančio nepanaudoto kredito. Ieškovė pinigų negavo iki pat 2014-07-10, todėl nuo kredito kortelės sutarties nutraukimo nuo 2013-01-03 iki ieškinio pateikimo teisme dienos turėjo teisę skaičiuoti delspinigius. Ieškovės su ieškiniu pateiktame mokėjimo paskaičiavime nurodyta kaip buvo skaičiuoti delspinigiai (visa skolos suma, susidariusi nuo sutarties nutraukimo (1759,59 Lt) * 0,2 proc. * 371 (laikotarpis nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio teisme pateikimo). Kadangi atsakovė ieškinio senaties termino taikyti neprašė, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nepriteisti delspinigių remdamasis ir tuo, kad ieškovė nesilaikė 6 mėn. senaties termino.

Dėl nurodomų motyvų apeliantė prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovės ieškovei 2778,42 Lt skolą, 2000,46 Lt delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1305,62 Lt delspinigių pagal Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5 proc. metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės žyminį mokestį už ieškinį ir apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl prašomos priteisti 2778,42 lt skolos pagal vartojimo kredito sutartį

Teisėjų kolegija iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių pateiktų procesinių dokumentų nustatė, jog atsakovė po bylos teisme iškėlimo sumokėjo ieškovei 1759,59 Lt skolos sumą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės sutartis). Dėl šios skolos dalies grąžinimo byloje ginčo tarp šalių neliko. Byloje liko ginčas dėl 2778,42 Lt skolos pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (vartojimo kredito sutartis) sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime padarė išvadą, jog atsakovė prievolę grąžinti 2778, 42 lt skolą yra įvykdžiusi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo išvada nepagrįsta. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė šalių sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (vartojimo kredito sutartis) dėl suteikto kredito sumokėjimo, todėl ieškovė pagrįstai nutraukė su ieškove sudarytą sutartį ir pareikalavo įvykdyti prievolę (b. l. 14), skola ieškinio pareiškimo dienai sudarė 2778,42 lt sumą (b.l. 6).

Iš byloje esančio ieškovės pranešimo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (b.l. 14) turinio teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovei buvo pasiūlyta 2010 06 11 dienai likusią 3028 lt skolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti (be kitų nurodomų sąskaitų) ir į AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė po 2010 06 11 dienos mokėjo į ieškovės pranešime nurodytą AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tokias įmokas: 2010 06 19 sumokėjo 110 lt sumą (b.l. 29), 2010 07 27 sumokėjo 140 lt (b.l. 30), 2010 09 14 sumokėjo 140 lt (b.l. 31), 2010 11 30 sumokėjo 140 lt (b.l. 35), 2011 01 20 sumokėjo 140 lt (b.l. 37), 2011 02 26 sumokėjo 140 lt (b.l. 38), 2011 03 16 sumokėjo 140 lt (b.l. 40), 2011 04 26 sumokėjo 140 lt (b.l. 41, 2011 05 18 sumokėjo 140 lt (b.l. 43, 2011 06 21 sumokėjo 140 lt (b.l. 45), 2011 07 13 sumokėjo 140 lt (b.l. 47), 2011 08 18 sumokėjo 140 lt (b. l. 49), 2014 02 21 sumokėjo 140 lt (b.l. 73). Po 2011 08 18 dienos atsakovė mokėjimų į AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė (b.l. 130, 24 eilutė). Tai patvirtina ir atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti mokėjimų išrašai iš banko (b.l. 158, 19 eilutė). Tokiu būdu ir išvardintais įrodymais atsakovė įrodinėjo, kad ji prievolę sumokėti reikalaujamą 2778,42 litų skolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, jog visi aukščiau nurodomi mokėjimai patvirtina, kad atsakovė pagal pateiktus įrodymus sumokėjo ieškovei tik 1790 litų sumą. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog visi šie atsakovės 2010 06 19-2014 02 21 atlikti mokėjimai buvo atsakovės įskaityti kaip mokėjimai skolos ir palūkanų dengimui pagal kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 85-88), šie mokėjimai pagrįstai ieškovės buvo užskaityti kaip mokėjimai pagal kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi šalys dėl tokios sąlygos susitarė, sudarydamos minimas byloje sutartis (Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 9.5 punktas, b. l. 10, antra pusė, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 7.3 p. b.l. 12).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovės panaudoto kredito dydį pagal kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sudaro 5891,81 lt sumą (b.l. 89-90), pateiktą atsakovės mokėjimų istoriją (b.l. 85-88), grąžinant kreditą pagal kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad atsakovės atlikti 2010 06 19 (b.l. 29), 2010 07 27 (b.l. 30), 2010 09 14 (b.l. 31), 2010 11 30 (b.l. 35), 2011 01 20 (b.l. 37), 2011 02 26 (b.l. 38), 2011 03 16 (b.l. 40), 2011 04 26 (b.l. 41, 2011 05 18 (b.l. 43, 2011 06 21 (b.l. 45), 2011 07 13 (b.l. 47), 2011 08 18 (b. l. 49), 2014 02 21 (b.l. 73) mokėjimai buvo įskaityti, jie įskaityti kredito pagal kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimui, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog yra grąžinusi 2778,42 Lt skolos dalį pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (LR CPK 178 str.). Todėl Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo dalis atmesti ieškovės ieškinį dalyje dėl 2778,42 Lt skolos priteisimo yra nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl naikintina, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.), kuriuo ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 2778,42 lt skolą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (LR CPK 178 str., CK 6.1 str., 6.38 str., 6.59 str.,6.881 str., 6.886 str.).

Dėl prašomų priteisti sutartinių delspinigių pagal kredito sutartis

Prienų rajono apylinkės teismas, atmesdamas ieškinį dalyje dėl delspinigių ieškovei iš atsakovės priteisimo, be kitų argumentų, vadovavosi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija su tokiais teismo sprendimo motyvais nesutinka. Sprendžiant šalių ginčą teismas turi teisinę galimybę taikyti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, tačiau tik tais atvejais, kai įstatymai ar šalių susitarimas tai numato (LR CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju bylos šalys dėl ginčo sprendimo būdo taikant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus nesitarė, dėl delspinigių dydžio ir jų mokėjimo sąlygų sudarė atskirą susitarimą. Įstatymas taip pat nenumato ginčo dėl delspinigių dydžio ir jų mokėjimo sąlygų sprendimo būdo taikant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Iš byloje pateiktų sutarčių turinio teisėjų kolegija nustatė, jog 2004-11-16 S. M. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ kortelės su kredito limitu sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 9.4 punkte susitarė, jog kortelės turėtojui praleidus mokėjimo terminus, jis privalo sumokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. O 2009-09-05 S. M. ir UAB Ūkio banko lizingas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 7.2 punkte susitarė, jog kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminus, jis privalo mokėti 0,4 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovė prievolę grąžinti 1759,59 Lt paskolos dalį pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) praleido daugiau nei metus laiko, todėl pagrįstai ieškovė skaičiavo 0,2 procento delspinigius nuo 2013-01-03 (sutarties nutraukimo diena, b. l. 13) iki ieškinio pateikimo teisme dienos (2014 02 06, b. l. 1), t. y. už 371 dieną, kas sudaro 1305,62 Lt sutartinių delspinigių sumą. Atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl teisėjų kolegija dėl senaties termino tokiam reikalavimui taikymo nepasisako (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.126 str. 2 d.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės grąžinti ieškovei 2778,42 lt skolą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai ieškovė skaičiavo 2000,46 Lt sutartinius delspinigius pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2 punktą, po 0,4 procentus sutartinių delspinigių už praleistą 180 dienų terminą grąžinti kreditą nuo 2778,42 lt skolos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka pažymėjo, jog atsakovė yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas, yra sudariusi su ieškove vartojimo kredito sutartis, todėl gindamas silpnesniosios sutarties pusės interesus, ieškinį dėl delspinigių priteisimo atmetė ir šiais motyvais. Teisėjų kolegija su nurodytais Prienų rajono apylinkės teismo motyvais nesutinka.

Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012; kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje esančios sutartys yra įvardytos taip- viena kredito su limitu sutartimi, kita vartojimo kredito sutartimi. Teisėjų kolegija jas vertina kaip vartojimo sutartis, kadangi jos atitinka aukščiau minėtas šiame sprendime įstatymines sąlygas ir požymius, Kasacinio teismo suformuotą praktiką vertinant sandorius kaip vartojimo sutartis. Tačiau vien ši teisėjų kolegijos išvada, jog šalys sudarė ir veikė vartojimų sutarčių pagrindu, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl sutartinių delspinigių priteisimo nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama teisinė apsauga įstatymo leidėjo skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau tai nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

Byloje nustatyta, kad atsakovė ilgą laiko tarpą negrąžino dalies kredito, kitą kredito dalį grąžino tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme, todėl laikytina, kad skolininkė sistemingai ir ilgai nevykdė prisiimtų prievolių pagal sutartis, skolininkė, ginčydama pareigą mokėti netesybas, neįrodė, kad pagrindinę prievolę tinkamai įvykdė (LR CK 6.75 str.), todėl ieškovės prašymas priteisti 1305,62 Lt sutartinių delspinigių sumą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2000,46 Lt sutartinius delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėti, pagrįsti ir įrodyti. Teisėjų kolegija nelaiko reikalingu sprendžiant šalių ginčą taikyti LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas ir mažinti priteistinas netesybas dėl jų dydžio ar dėl to, kad prievolė iš dalies įvykdyta, kadangi vertina, jog dėl ilgą laiką skolininkės nevykdomų įsipareigojimų kreditorė patyrė realius nuostolius, o netesybos šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo metu galiojančiame Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tačiau Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, nes jo 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (Sutartys sudarytos 2004 ir 2009 metais). Toks ginčo teisinio santykio reglamentavimas papildomai nesuteikia galimybės teisėjų kolegijai mažinti priteistinus ieškovei iš atsakovės delspinigius taikant šiuo metu galiojančias Vartojimo kredito įstatymo garantijas vartotojui.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog nagrinėjamu atveju delspinigių dydis ir jų mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu. Nors LR CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę dėl netinkamos sutarties sąlygos nukentėjusiai šaliai reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė šia teise nesinaudojo, o remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant suinteresuotos šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Todėl nurodomų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus dėl sutartinių delspinigių nepriteisimo ar jų mažinimo.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija panaikina Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 1305,62 Lt sutartinių delspinigių sumą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2000,46 Lt sutartinius delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.), šioje dalyje teisėjų kolegija priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina pilnai, priteisia uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ iš S. M. 1305,62 Lt sutartinių delspinigių sumą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2000,46 Lt sutartinius delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), viso 3306,08 lt delspinigių sumą (LR CPK 178 str., CK 6.71 str.)

Teisėjų kolegija vertina, kad Prienų rajono apylinkės teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą atmetęs ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų įstatymines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 5 procentai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Teisėjų kolegija todėl priteisia uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ iš S. M. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6084,50 lt skolos ir delspinigių sumos nuo 2014 02 06 dienos iki šio teisėjų kolegijos sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nustatyta, kad ieškovė byloje turėjo šias išlaidas: sumokėjo 238 litus žyminio mokesčio (b. l. 2), 137 lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijai patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos 375 lt bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 49,62 Lt pašto ir 30,25 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų paliktina nepakeista.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ ieškinio S. M. reikalavimai: priteisti 2778,42 Lt skolą; 2000,46 Lt delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 1305,62 Lt delspinigius pagal Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5 proc. metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės žyminį mokestį sumokėtą už ieškinį, panaikinti.

Šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“, įmonės kodas 234995490 iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2778,42 lt (804,69 eurų) skolą, 3306,08 lt (957,51 eurų) delspinigių, 375 lt (108,61 eurų) bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6084,50 lt (1762,19 eurų) skolos ir delspinigių sumos, nuo 2014 02 06 dienos iki šio teisėjų kolegijos sprendimo visiško įvykdymo.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. sprendimo dalį, kuria priteista uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“, įmonės kodas 234995490 iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 49,62 Lt pašto ir 30,25 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, palikti nepakeistą.