- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-65-436/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Lazdijų rajono savivaldybės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui A. K. ir jo atstovui advokatui D. R., atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės atstovei J-Č. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-743/2008 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lazdijų rajono savivaldybei dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 33338,- Lt kaip be teisėto pagrindo įgytą turtą, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2005 m. rugsėjo 9 d. iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1994 m. rugsėjo 24 d. įvykusio aukciono metu jis nupirko Seirijų autobusų stotelės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Už šį turtą jis sumokėjo 33338,- Lt (208,33 Lt ir 33124,67 vienkartinėmis valstybės išmokomis (investiciniais čekiais), 5,- Lt aukciono dalyvio mokestį), gavo nuosavybės teisės liudijimą. 2006 m. pavasarį jis kreipėsi į Lazdijų rajono policijos komisariatą dėl apgadinto jo turto ir sužinojo, kad jo privatizuotas turtas priklauso savivaldybei. Gindamas savo teises 2006 m. gegužės mėnesį kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinį valdymo faktą. Teismo proceso metu sužinojo, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimu šį objektą įrašė į Lazdijų rajono savivaldybės balansą. Kadangi tuo pažeistos jo teisės, nes jo įsigytas objektas įrašytas atsakovo balanse, be to, atsakovas šį turtą nugriaudamas sunaikino, prašo jo įmokėtus pinigus – 33338,- Lt priteisti iš atsakovo kaip be pagrindo įgytą turtą, kartu priteisiant ir 5 procentus įstatyminių palūkanų nuo įrašymo į balansą dienos – 2005-09-09 iki bylos iškėlimo teisme, taip pat 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.I, 3-5 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (T.II, 57-62 b.l.). Priteisė iš atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės ieškovui A. K. 2527,06 Lt, penkis procentus metinių palūkanų už 2527,06 Lt nuo 2005 m. spalio 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 19 d. ir nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, taip pat 160,01 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, priteisė iš ieškovo A. K. 25,94 Lt, o iš atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės 2,26 Lt (du litus 26 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad Lazdijų rajono privatizavimo tarnybos 1994 m. rugsėjo 24 d. surengtame valstybinio turto privatizavimo aukcione ieškovas už 33333,- Lt privatizavo autobusų stotelę, esančią (duomenys neskelbtini). 1994 m. spalio 18 d. ieškovui buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas AG Nr.019117. Ieškovas nekilnojamojo turto privatizavimo sandorio turto registravimo įstaigoje per CK 255 (1964 m. redakcija) straipsnyje nurodytą terminą neįregistravo, todėl privatizavimo sandoris yra negaliojantis ir taikytina restitucija. Teismas pažymėjo, kad aukciono dalyvio registracijos mokestis į privatizuojamo objekto kainą neįeina, todėl ieškovo sumokėtas 5,- Lt aukciono dalyvio registracijos mokestis, taikant restituciją jam negrąžintinas. Teismas nustatė, kad už privatizuojamą objektą ieškovas sumokėjo 208,33 Lt ir 33124,67 vienkartinėmis valstybės išmokomis (investiciniais čekiais). Todėl teismas, taikydamas restituciją, nustatinėjo privatizavimo metu buvusią investicinių čekių perkamąją galią. Teismas, įvertinęs valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų aukcionų pasiūlos ir paklausos duomenis, sprendė, kad vidutinė investicinio čekio vertė buvo 0,07 Lt. Remdamasis išvada, kad investicinis čekis lygus 0,07 Lt, teismas už 33124,67 investicinius čekius ieškovui priteisė 2318,73 Lt. Teismas nustatė, kad į atsakovas autobusų stotelę perdavimo-priėmimo aktu perėmė savo žinion 2005 m. spalio 17 d., todėl nuo šios dienos atsakovas turėjo žinoti, kad nepagrįstai yra gavęs pinigus pagal privatizavimo sandorį, o tai reiškia, kad nuo šios dienos turi būti skaičiuojamos palūkanos nuo nepagrįstai gautos sumos (CK 6.240 str. 1 d.). Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, nes konstatavo, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2006 m. balandžio 20 d., kai Lazdijų rajono policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą dėl turto sugadinimo, nurodydamas, jog apgadintas turtas yra ne ieškovo, o atsakovo nuosavybė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, jog teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai investicinių čekių perkamąją galią sandorio sudarymo metu įvertino santykiu 1: 0,07 Lt (T.II, 67-68 b.l.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas teisingai apskaičiavo ieškovo turto privatizavime panaudotų investicinių čekių vertę (T.II, 73-74 b.l.).
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Be to, pagal CPK 313 straipsnį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo, jeigu sprendimą skundžia viena iš šalių. Šioje byloje sprendimą skundžia tik ieškovas, akcentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė investicinių čekių perkamąją galią. Taigi apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas CPK 320 straipsnyje nustatytų bylos nagrinėjimo ribų ir nepažeisdamas CPK 313 straipsnio reikalavimų nepriimti blogesnio sprendimo apeliantui, pasisakys tik dėl to ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, investicinių čekių perkamąją galią sandorio sudarymo metu ir tinkamai nustatė ieškovui grąžintinos pinigų sumos dydį.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas 1994 m. rugsėjo 24 d. surengtame valstybinio turto privatizavimo aukcione ieškovas už autobusų stotelės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti 33333,- Lt (T.I, 6-8 b.l.). Už privatizuojamą objektą 1994 m. spalio 7 d. ieškovas sumokėjo 208,33 Lt grynaisiais pinigais ir 33124,67 Lt vienkartinėmis valstybės išmokomis (investiciniais čekiais) (T.I, 9-10 b.l.). Po to, kai ieškovas sumokėjo už privatizuojamą objektą, 1994 m. spalio 17 d. Lazdijų rajono privatizavimo tarnybos posėdyje buvo patvirtinti 1994 m. rugsėjo 24 d. autobusų stotelės patalpų, esančios (duomenys neskelbtini) privatizavimo aukciono rezultatai (T.I, 69 b.l.). 1994 m. spalio 18 d. ieškovui buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr.019117 į autobusų stotelės patalpas (T.I, 91 b.l.). Tačiau nekilnojamojo turto privatizavimo sandorio, kaip numatė tuo metu galiojusi CK 255 straipsnio 1 dalis, ieškovas per tris mėnesius neįregistravo atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. CK 255 straipsnio 2 dalis numatė, kad straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto sandorį daro negaliojantį, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju taikytinos sandorio negaliojimo pasekmės, t.y. restitucija. Ieškovui grąžintina už privatizuojamą objektą sumokėta pinigų vertė, o atsakovui grąžintinas nekilnojamasis turtas. Kadangi nekilnojamojo turto grąžinimo klausimas šioje byloje neaktualus, tai, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pasisakys tik dėl ieškovui grąžintinos pinigų sumos.
Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija yra civilinės teisės gynimo būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji gavo iš kitos šalies. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog investicinių čekių vertė nustatoma pagal sandorio metu buvusią investicinių čekių perkamąją galią (LAT 2003-06-25 nutartis byloje Nr.3K-7-608/2003). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandorio sudarymo metu investicinių čekių perkamoji galia buvo 1:0,07 Lt, kurią teismas nustatė pagal valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų aukcionų pasiūlos ir paklausos duomenis už 1994 m. rugpjūčio 3 d. – 1994 m. rugsėjo 28 d. laikotarpį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų aukcionų pasiūlos ir paklausos duomenys, patvirtina kokia buvo investicinių čekių pirkimo už litus kaina, bet ne pačių investicinių čekių perkamoji galia. Teisėjų kolegijos vertinimu, investicinių čekių perkamąją galią, buvusią 1994 m. rugsėjo 24 d. valstybinio turto privatizavimo aukciono metu, parodo valstybinio turto privatizavimo aukcione už investicinius čekius įsigyto turto vertė. Ieškovas aukcione privatizuojamą turtą nupirko už 33333,- Lt sumą (T.I., 6 b.l). Iš šios sumos tik 208,33 Lt ieškovas sumokėjo grynaisiais pinigais (T.I, 9 b.l.), o likusią sumą 33124,67 Lt sumokėjo investiciniais čekiais (T.I, 10 b.l.). Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo už privatizuojamą objektą sumokėtų investicinių čekių perkamoji galia sandorio sudarymo metu atitiko 33124,67 Lt vertę. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė investicinių čekių perkamąją galią.
Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad sprendžiant ar ieškovui už autobusų stotelės patalpoms privatizuoti panaudotus investicinius čekius turi būti priteista visa jų perkamoji galia, buvusi sandorio sudarymo metu, būtina taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį.
Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį teismas išimtiniais atvejais gali restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Tokia įstatymų leidėjo pozicija suponuoja išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui “tarsi sutarties niekada nebuvo”, kai kuriais atvejais priešinasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo priėmimo. Ieškovas prašo grąžinti jam pinigus, sumokėtus pagal privatizavimo sandorį, sudarytą 1994 m. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualus yra negaliojančio privatizavimo sandorio pasekmių vertinimas. Ieškovo paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtina, kad ieškovas nuo privatizavimo sandorio sudarymo 1994 m. iki 2006 m. pavasario naudojosi autobusų stotelės patalpomis kaip savomis (T.I, 56-57 b.l.). Be to, byloje esantis Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 15 d. raštas Nr. 1-1276 Dėl Seirijų autobusų stotelės, adresuotas ieškovui, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas iki 2005 m. vasaros, savęs taip pat nelaikė autobusų stotelės patalpų savininku (T.I, 26 b.l.). Taigi, ieškovas daugiau kaip dešimt metų nekilnojamuoju turtu naudojosi kaip savu, nors teisinio pagrindo tam neturėjo. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad atlygintinis nekilnojamojo turto perleidimo sandoris, nors ir negaliojantis, tačiau ilgą laiką, t.y. daugiau kaip dešimt metų, buvo vykdomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant pinigų, sumokėtų už nekilnojamojo turto privatizavimo sandorį, kuris yra negaliojantis, restitucijos klausimą, šias aplinkybes būtina įvertinti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2006 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-392/2006; LAT 2008 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-449/2008). Atsižvelgdama į tai, jog ieškovas negaliojančio sandorio pagrindu daugiau kaip dešimt metų neatlygintinai naudojosi patalpomis, į tai, kad privatizavimo sandoris negalioja dėl ieškovo, kuris laiku neįregistravo sandorio, nerūpestingumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad įpareigojus atsakovą grąžinti ieškovui 33333,- Lt, atsakovas atsidurtų nepalankesnėje padėtyje, nes jam būtų apsunkintas susigrąžinimas tos naudos, kuri buvo ieškovo gauta neatlygintinai naudojantis patalpomis. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atžvelgdama į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendžia, kad ieškovui restitucijos taikymo pagrindu iš atsakovo priteistina pusė sumos, t.y. 16666,- Lt, kurią jis sumokėjo už privatizuojamą objektą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina suma didintina iki 16666,- Lt.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su materialiniais teisiniais reikalavimais, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 33338,- Lt, o priteista 16666,- Lt. Taigi. ieškinys patenkintas apie 50 procentų, todėl jam iš atsakovo priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1000,14 Lt žyminio mokesčio išlaidų (T.I, 2 b.l.) ir 1000,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.I, 53 b.l.), tai ieškovui iš atsakovo priteistina 500,07 Lt žyminio mokesčio ir 500,- Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas ginčijo 30810,94 Lt sumą, apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, priteista suma padidinta 14138,94 Lt suma. Taigi, apeliacinis skundas patenkintas 46 procentais, todėl jam iš atsakovo priteistina 46 procentai bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 924,33 Lt žyminio mokesčio išlaidų (T.II, 66 b.l.), tai ieškovui iš atsakovo priteistina 425,19 Lt žyminio mokesčio išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tarp šalių paskirstytinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, priteistinos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą.
Iš atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės (į/k 1111106842, buveinė Vilniaus g. 1, Lazdijai) ieškovo A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai priteistą sumą padidinti iki 16666,- Lt (šešiolikos tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt šešių litų).
Priteisti iš atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės (į/k 1111106842, buveinė Vilniaus g. 1, Lazdijai) ieškovo A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 500,07 Lt (penkis šimtus litų 07 ct) žyminio mokesčio ir 500,- Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, bei 425,19 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus 19 ct) žyminio mokesčio išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 14,10 Lt (keturiolika litų 10 ct), o iš atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės (į/k 1111106842, buveinė Vilniaus g. 1, Lazdijai) 14,10 Lt (keturiolika litų 10 ct) valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.