Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams, vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2012 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turinės žalos atlyginimas, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą 150 Lt turtinę žalą;

3) 2012 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 50 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2013 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Bausmė atlikta 2014 m. gegužės 30 d.;

5) 2016 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 10 mėnesių, vykdymą atidedant 2 metams;

6) 2016 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, vykdymą atidedant 2 metams;

7) 2016 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmė atlikta 2018 m. vasario 23 d.;

8) 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 15 d., uždraudžiant šiuo laikotarpiu šią specialiąją teisę įgyti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirtas automobilio konfiskavimas. Arešto bausmė atlikta 2020 m. spalio 9 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 21.03 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu A. D. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. vairavo transporto priemonę, važiuodamas iš darbo, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo užbaigimas darbų, visi išgėrė. Jis tą dieną gėrė alaus. Gali būti, kad gėrė degtinę. Gėrė gal 19 val. Galvojo, kad iki vakaro išblaivės. Susisuko smegenys, sėdo prie vairo, žinodamas, kad gali įpūsti. Važiavo iš (duomenys neskelbtini). Autobusai nevažiavo. Jautėsi gerai. Į sankryžą įvažiavo mirksinčiam geltonam signalui. Pirmą kartą įpūtė 2,81 promilės. Vairuoja 15 metų. Prižįsta, kad sėdo prie vairo neblaivus, gailisi. Gailisi, kad padarė šį nusikaltimą. Stengiasi, gydosi nuo alkoholio, vaikšto pas psichologą, gulėjo ligoninėje. Pas gydytoją pradėjo vaikščioti prieš 8 mėnesius. Santariškių klinikose gulėjo prieš dvi savaites. Paskutinį kartą vartojo alkoholį prieš tris dienas iki teismo posėdžio. Supranta, kad jo padėtis sudėtinga. Prieš dvejus metus buvo atimta teisė vairuoti, konfiskuotas automobilis. Sutinka gydytis nuo priklausomybės. Turi angliškas vairavimo teises. Automobilis buvo tėvo, jis tėvo vardu registruotas. Tėvas vairuoti automobilį gali. Tėtis nematė, kad vairavo girtas, bet jis buvo atvykęs į įvykio vietą paimti automobilio. Tėvas sakė, kad reikia gydytis nuo alkoholio. Gyvena trise, močiutė, tėvas ir jis. Dirba. Atlyginimas 1900 eurų. Dar dirba papildomus darbus. Turi du vaikus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Moka vaikams išlaikymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. D. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. D. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta. Anksčiau yra teistas, jis niekur neregistruotas, nors ir turi pusę namo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena pas tėtį J. D., (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini), darbas pamaininis. 2023 m. rugsėjo 3 d. nuo ryto jis pažįstamam A., pavardės nežino, (duomenys neskelbtini) taisė automobilį, keitė greičio dėžę. Apie 19.00 val. baigė darbą. Po to pažįstamas pastatė butelį 0,7 l degtinės, su juo išgėrė. Nesijautė apgirtęs, jautėsi normaliai ir apie 20.30 val. išvažiavo tėvo J. D. automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), namo į (duomenys neskelbtini). Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, praradęs, nes 2018 metais automobilį vairavo girtas ir nuo tada teisių neturi. Jis žinojo, kad yra išgėręs, žinojo, kad vairuoti apsvaigus draudžia įstatymas, tačiau tuo metu apie atsakomybę negalvojo, jo elgesys dėl alkoholio jam nepasirodė pakitęs, reakcija jam neatrodė sulėtėjusi. Apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), jį vairuojantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Prisipažino jiems, kad gėrė alkoholį. Jam buvo nustatytas 2,59 promilės girtumas. Buvo sulaikytas. Kad vairavo apsvaigęs, pripažįsta, labai dėl to gailisi, ateityje neketina vartoti alkoholio ar vairuoti apsvaigęs (b. l. 42-43).

Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. jo pamaina prasidėjo nuo 18.00 val. Dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu T. K., su automobiliu V1745. Apie 20.52 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) ligoninės link (duomenys neskelbtini) g. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tamsiai žalios spalvos. Atvykę minėtą automobilį pastebėjo važiuojantį (duomenys neskelbtini) g. kryptimi link (duomenys neskelbtini) g., automobilio vairuotojas blaškėsi per kelią, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankirtą esant draudžiamam šviesoforo signalui (raudonam). Įjungus tarnybinius švyturėlius, per garsiakalbį buvo pasakyta, kad minėtas automobilis sustotų. Kai minėtas automobilis buvo sustabdytas, kartu su vyr. patruliu T. išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie „VW Passat“ automobilio. Priėję pamatė, kad už vairo sėdėjo vyras, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Vairuotojas atidarė langą, iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, šis paaiškino, kad šiandien, t. y. 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 17.30 val., vartojo alų. Paprašius vairuotojo asmens dokumento, jis paaiškino, kad neturi, pasakė savo asmens kodą. Pasiūlius vairuotojui pasitikrinti su tarnybiniu alkotesteriu, šis sutiko. Pirmu pūtimu N. D. alkoholio matuokliu nustatytas 2,81 promilės girtumas. Pūtimo laikas 21.03 val., antru pūtimu nustatytas 2,59 promilės girtumas. Pūtimo laikas 21.19 val. Patikrinus per POLIS II buvo nustatyta, kad tai N. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris neturi vairuotojo pažymėjimo ir neturi kur gyventi. Taip pat 2020 m. jau yra baustas dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviam, už tai jam buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė. Dėl minėtos priežasties vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS. Vietoje taip pat buvo užpildyti procesiniai dokumentai. Faktinis sulaikymo laikas 21.10 val. Automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tralas išvežė į saugomą aikštelę, esančią adresu Vilnius, Minsko pl. 21 (b. l. 11-12).

Analogiškos aplinkybės nurodomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6 skyriaus vyriausiojo patrulio D. G. 2023 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).

2023 m. rugsėjo 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad transporto priemonė tvarkinga (b. l. 16-18).

2023 m. rugsėjo 3 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatyti šie A. D. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę eiti tiesia linija – pėda po pėdos asmuo negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. 21.03.49 val. A. D. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,81 promilės, o 2023 m. rugsėjo 3 d., 21.19.54 val. – 2,59 promilės. Asmuo nurodė alkoholį vartojęs 17.30 val. (b. l. 32-34). Patikros sertifikatas Nr. 1938524 patvirtina, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0126, metrologiškai patikrintas, patikra galiojo iki 2023 m. gruodžio 7 d. (b. l. 31).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. D. (b. l. 19).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad analogiškos transporto priemonės automobilio VW PASSAT 1.9 TDI, kategorija M1-AA, 1997 metų gamybos, kaina su PVM yra 1100 eurų (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) kaime taisė draugo automobilį, po atlikto darbo buvo pavaišintas degtine, nesijautė neblaivus, todėl iš (duomenys neskelbtini) važiavo namo tėvo automobiliu. Pakeliui į namus buvo sustabdytas policijos pareigūnų, neneigė vartojęs alkoholio, jam buvo nustatytas 2,59 promilės girtumas. Teisės vairuoti neturi, nes po to, kai ši buvo atimta, niekada nebuvo jos susigrąžinęs teisės aktų nustatyta tvarka. Liudytojas D. G. nurodė, kad gavus iš VPK budėtojo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) ligoninės link (duomenys neskelbtini) g. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis pastebėtas važiuojantis (duomenys neskelbtini) g. kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. Automobilis blaškėsi po kelią, į sankryžą įvažiavo degant raudonam signalui. Policijos pareigūnai, sustabdę automobilį ir patikrinę vairuotoją alkotesteriu nustatė 2,59 promilės girtumą. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys patvirtina, jog „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusiam A. D. buvo nustatytas vidutinis girtumas – 2,59 promilės. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, abejoti jo duomenimis pagrindo nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, nėra prieštaringi, vieni kitus papildo bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią kaltinime nurodomas faktines aplinkybes. Transporto priemonę kaltinamasis vairavo ignoruodamas faktą, kad visai neseniai vartojo stiprų alkoholį, yra neblaivus, tad nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo aiškinimus, kad jis jautėsi blaivus, teismas vertina kritiškai. Tiek neblaivumo akto duomenys apie sutrikusią A. D. koordinaciją, tiek pareigūnų ir pranešėjo nurodomos aplinkybės, kad iki sustabdymo automobilis blaškėsi po kelią, rodo, jog vairuotojo būklė jam tikrai neleido vairuoti. Nustatytas sunkus girtumas tai tik objektyviai patvirtino.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės skyrimo

A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, nes naujas tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už ankstesnį tokį pat tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Girtumas yra A. D. veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas A. D. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. D. teistas aštuonis kartus (b. l. 59-66), per pastaruosius trejus metus iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo šešis kartus baustas administracine tvarka už įvairių rūšių nusižengimus, nesusijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 67-71). Atsižvelgiant į tai, kad jis ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus, ignoruoja faktą, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi, jam skirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nors jis teisiamas devintą kartą, tačiau dirba, gydosi priklausomybę alkoholiui, teismas mano, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, be intensyvios priežiūros. Taip pat A. D. nustatytinas įpareigojimas tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis priklausomybę alkoholiui (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Atsižvelgus į tai, kad skiriamas įpareigojimas gydytis priklausomybę, įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų būtų perteklinis, todėl neskirtinas.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. 21.10 val. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. 21.10 val. (viena diena).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, A. D. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką.

A. D. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemones A. D. neturėjo, tačiau jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones terminas jau buvo pasibaigęs, todėl jam taikytinas specialiosios teisės atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad A. D. antrą kartą teisiamas už šios rūšies nusikalstamą veiką, anksčiau mažiausiai tris kartus baustas administracine tvarka už vairavimą girtam (2008, 2015 m.). A. D. vairavo transporto priemonę ignoruodamas akivaizdų faktą, jog yra neblaivus, jo koordinacija, pagal liudytojų parodymus, buvo sutrikusi, važiavo pavojingai, šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, pervažiuodamas sankryžą degant raudonam signalui, pavojingai manevravo, tad savo veiksmais kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam terminui.

Kadangi kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nustatyta, kad A. D., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra duomenimis, automobilio valdytoju/savininku registruotas jo tėvas J. D. Pats kaltinamasis nurodo, jog automobilis priklauso tėvui, su kuriuo jis gyvena, tačiau šis nežinojo, kad jis vairuos išgėręs. Kaltinamasis alkoholį vartojo ne namuose, o svečiuose, buvo sustabdytas važiuojantis juo namo, o ne iš jų. Teismui nėra pagrindo netikėti, kad transporto priemonės savininkas apie neteisėtus sūnaus veiksmus nežinojo, ir nagrinėjamu atveju nėra atsakingas už teisei priešingos veikos padarymą bei neturi dėl jos nukentėti.

Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „VW Passat“ vidutinė vertė su PVM yra 1100 eurų. Atsižvelgus į A. D. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės vertę pinigais. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko neblaivumo laipsnį, visos automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiai sumai savanoriškai sumokėti nustatytinas 2 mėnesių terminas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-50) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo A. D. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 75 Eur (b. l. 96-97).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. esant būtinajam gynėjo dalyvavimo pagrindui.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pati pasisamdyti gynėją. Kaltinamajam gynėjas buvo skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo iniciatyva, nepriklausomai nuo jo valios. Gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 5 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą, jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje; gydytis priklausomybę alkoholiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) eurų.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. D., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.