Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-990-1094/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
e2-990-1094/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20429-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Bielskytė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
L. S. F., R. F.
Atsakovas
I. K., V. K.
Advokatai
Asta Beniušienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-990-1094/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20429-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Ramaškienei, tretiesiems asmenims L. S. F., R. F., trečiųjų asmenų atstovei advokatei Astai Beniušienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. K. ir V. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims L. S. F., R. F.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovams I. K. ir V. K. tėvų valdžią jų nepilnamečiam vaikui L. K.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovai I. K. ir V. K. turi nepilnametę dukrą L. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovų šeima Skyriui žinoma nuo 2013 m. Šeima dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos ir ne gebėjimo tinkamai rūpintis vaiku buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą: 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 9-559, I. K. (duomenys neskelbtini) šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; 2016 m. kovo 31 d. I. K. ir V. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apkaitą. Nuo tada šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 2 d. priėmė įsakymą Nr. 9-67, kuriuo nustatė likusiai be tėvų globos L. K. laikinąją globą nuo 2017 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu laikinai apribota I. K. ir V. K. tėvų valdžia dukrai L. K., taip pat iš atsakovų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Teismo vertinimu, bylos duomenys nesudarė pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, kadangi bylos duomenys leido daryti išvadą, kad tėvų ir vaiko ryšys bylos nagrinėjimo metu nebuvo visiškai nutrūkęs. Atsakovai žadėjo pasitaisyti, užbaigti tėvystės įgūdžių gerinimo kursus. Teismas vertino, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog padėtis gali pasikeisti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi L. K. nustatyta nuolatinė globa, suinteresuotieji asmenys L. S. F. ir R. F. paskirti vaiko globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais, vaiko globos ir gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje. Nuo pat vaiko gimimo atsakovai neatsakingai vykdė tėvų pareigas, piktnaudžiavo alkoholiu, neprižiūrėjo vaiko. Padėtis nepasikeitė iki šiol, kadangi atsakovai nėra motyvuoti pakeisti savo gyvenimo būdo. Atsakovai per visą laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpį nerodė iniciatyvos, nesiėmė konkrečių veiksmų susigrąžinti dukros, neišreiškė noro dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis juo, atkurti emocinį ryšį su dukra. Atsakovams buvo siūloma įvairiapusė pagalba, tačiau jos nepriėmė. Nuo 2019 m. iš numatytų susitikimų, sutartų vykdyti du kartus per savaitę, turėjo įvykti 39 susitikimai, tačiau iš planuotų susitikimų įvyko tik 4, nes iš 39 pagal grafiką numatytų susitikimų 32 buvo atšaukti tėvų iniciatyva dėl jų nurodomų priežasčių: biologinės mamos liga, darbas, nespėjimas grįžti į Vilnių ir pan. Septyni susitikimai atšaukti L. K. globėjų iniciatyva dėl mergaitės sveikatos (peršalimas ir pan.). SOS vaikų kaimas Lietuva 2019 m. birželio 17 d. pranešime „Dėl informacijos apie I. K. ir V. K. suteikimo“ nurodyta, kad: su centro darbuotojais atsakovai kontaktuoja tik norėdami informuoti apie susitikimų atšaukimą; vaiko raida ir poreikiais visiškai nesidomi; paskutinį kartą biologinė mama trumpąją sms žinute informavo, kad pati susisieks, kai galės susitikti su dukra; šiuo metu susitikimai su vaiku visai nevyksta. Skyriuje turimi duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 29 d. atsakovų šeimai Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vaiko ir šeimos centras „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas Pagalbos planas Nr. G-2018-191. Pagalbos plane numatyti įsipareigojimai atsakovams: lankytis tėvystės įgūdžių ugdymo grupėje ir gerinti bendravimo su vaiku įgūdžius, lankytis konsultacijose pas specialistus, spręsti kylančias problemas, teikti atvejo vadybininkui informaciją apie situaciją šeimoje, reguliariai susitikti su dukra. Nuo 2019 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) šeimos pagalbos centras pradėjo teikti Atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugas atsakovų šeimai. Socialinė darbuotoja 2019 m. sausio 1 d. atsakovą užregistravo į pozityvios tėvystės įgūdžių grupę (duomenys neskelbtini) šeimos pagalbos centre, tačiau V. K. nedalyvavo nė viename iš dvylikos suplanuotų susitikimų. 2019 m. sausio 23 d. atsakovams buvo perduoti siuntimai į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, atsakovai nenuvyko, pažymų nepristatė. Per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 20 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, įvyko septyni apsilankymai šeimoje. Šeima buvo motyvuojama reguliariai lankytis susitikimuose su dukra, keisti gyvenimo būdą, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupes. Socialinei darbuotojai sunkiai sekėsi bendrauti su šeima, kadangi į telefoninius skambučius atsakovai neatsiliepdavo, neperskambindavo. Paskutinis kontaktas su šeima buvo 2019 m. kovo 26 d. Vėliau skambinant tiek atsakovei, tiek jos sutuoktiniui, telefonai buvo išjungti. 2019 m. gegužės 6 d. planuotas Atvejo vadybos posėdis neįvyko, kadangi atsakovai neatvyko – atsakovė trumpąją sms žinute informavo, kad nespėja grįžti į Vilnių. Atvejo vadybos su šeima procesas šiuo metu nevyksta, kadangi atsakovai dingę, su jais susisiekti nėra galimybės. 2019 m. balandžio 10 d. Globojamo vaiko aplankymo akte nurodyta, kad tiek globėjų, tiek mergaitės bendravimas su atsakovais yra formalaus pobūdžio. Susitikimų metu, kurie vyko (duomenys neskelbtini), atsakovas dažniausiai nedalyvavo. Globėjų teigimu, prieš susitikimą su tėvais mergaitę reikėdavo pakalbinti, nuteikti susitikimui. Susitikimų metu motina buvo pasyvi, mergaitė dažniausiai žaisdavo jos telefonu. Laikinas tėvų valdžios apribojimo nustatymas nemotyvavo atsakovų keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą. Atsakovai nesiekia susigrąžinti dukros, jos neišlaiko, nebendrauja. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis atsakovė nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 25 d. turėjo įsigijusi verslo liudijimą, nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. kovo 1 d. paskirta nedarbo draudimo išmoka, tačiau paskyrimo priežastys nėra žinomos. Užimtumo tarnybos duomenimis atsakovė 2019 m. kovo 27 d. atsisakė siūlomo darbo su pateisinama priežastimi, tačiau priežastis nenurodyta. VSDFV duomenimis atsakovas V. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamos pajamos sudaro keli šimtai Eur per mėnesį. Kitų duomenų apie atsakovų gaunamas pajamas, turimą turtą, Skyrius neturi. Ieškovo teigimu, atsakovai tėvų valdžios visiškai neįgyvendina, dukra nesirūpina, nesidomi, neišlaiko, iki šiol nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekiant vaiko gerovės, artimų, šiltų tarpusavio santykių palaikymo. Tiek laikinoji, tiek nuolatinė vaiko globa tęsiasi jau beveik trejus metus, ir tai Skyriaus vertinimu, yra pakankamas laiko tarpas išspręsti problemas šeimoje, pagerinti buitį ir gyvenimo sąlygas, panaikinti priežastis dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos. Skyrius, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai nereaguoja į specialistų rekomendacijas, patarimus, nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nekeičia ir nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo ir susigrąžinti dukros į šeimą, nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog situacija galėtų pasikeisti, prašo atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukrai L. K.

3. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti per Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – VPK Paieškos poskyris) pareigūnus tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 132 straipsnis).

4. 2020 m. liepos 25 d. teisme gautas trečiųjų asmenų atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tenkinti. Nurodo, kad praėjus daugiau negu metams po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo atsakovams be kita ko, laikinai apribota tėvų valdžia dukrai, yra akivaizdu, kad atsakovai neįvykdė savo pažadų pasitaisyti: jų elgesys nepasikeitė, jie neįdėjo jokių pastangų susitvarkyti savo gyvenimų ir susigrąžinti vaiką, nebendradarbiavo su Skyriumi, nepriėmė jiems siūlomos socialinės pagalbos, nesinaudojo jiems teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti geriau suprasti savo, kaip tėvų vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti dukters poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti. Priešingai, šiai dienai ryšys su vaiku galutinai nutrūkęs. Nuo 2019 m. pradžios atsakovų pasimatymai su vaiku turėjo vykti po du kartus per savaitę, tačiau iš viso iki šios dienos įvyko tik keturi susitikimai. Paskutinį kartą atsakovai su vaiku matėsi 2019 m. kovo 27 d., nuo tos dienos, atsakovų iniciatyva, neįvyko nė vienas susitikimas. Dėl visų pirmiau išvardintų priežasčių atsirado pagrindas neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai neparodė jokio suinteresuotumo byla (jos eiga ir baigtimi), iki šiol nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekiant vaiko gerovės, visiškai nesirūpina ir nesidomi dukra. Atsakovai nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nekeičia ir nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo ir susigrąžinti dukros į šeimą.

6. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovė sutiko su ieškinio reikalavimais, papildomai paaiškino, kad paskutinį kartą atsakovai su vaiku matėsi 2019 m. kovo 27 d., nuo tos dienos, atsakovų iniciatyva, neįvyko nė vienas susitikimas.

7. Atsakovai I. K. ir V. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai – teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Be kita ko, teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, paskelbė atsakovų paiešką per policiją. Nutarties vykdymas buvo pavestas VPK Paieškos poskyriui. Teismas nustatė terminą iki 2019 m. spalio 16 d. (įskaitytinai) paieškai atlikti. Faktinę aplinkybę, kad atsakovai informuoti apie prasidėjusį procesą patvirtina VPK Paieškos poskyrio teismui 2019 m. lapkričio 22 d. pateikta pažyma, iš kurios matyti, jog 2019 m. rugsėjo 30 d. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovams per policiją įteikti tinkamai – asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 132 straipsnis). Atsakovai, patys nurodę kokiu telefono numeriu su jais galima susisiekti, į teismo telefoninius skambučius nereagavo. Teismo šaukimai atsakovams buvo siunčiami teismui žinomais jų gyvenamosios vietos ir atsakovo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresais: 8 kartus teismo šaukimai neįteikti, 3 kartus – įteikti. Atsakovai į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti bylos nagrinėjamą nepateikė. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovai apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų nevykdė; atsakovas telefonu pranešė, kad į teismo posėdį atvykti negalės, tačiau priežasčių nenurodė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė, tretieji asmenys sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovams nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, CPK 231 straipsnio 5 dalies pagrindu, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo bylą atsakovams I. K. ir V. K. nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

8. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, sprendė, kad atsakovams žinoma ne tik apie pradėtą teisminį procesą, bet ir apie teismo posėdį ir vertino, jog atsakovai į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamos priežasties. Byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant. Atsakovams I. K. ir V. K. teismo šaukimas įteiktas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

9. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

10. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų I. K. ir V. K. dukra. Atsakovų šeima Skyriui žinoma nuo 2013 m. Šeima dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos ir ne gebėjimo tinkamai rūpintis vaiku buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą: 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 9-559 I. K. (duomenys neskelbtini) šeima įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; 2016 m. kovo 31 d. I. K. ir V. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apkaitą. Nuo to laiko šeimai teikiamos socialinės paslaugos. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 9-67, likusiai be tėvų globos L. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. vasario 3 d. ir vaiko globėjais paskirti L. S. F. ir R. F., vaiko globos vieta nustatyta su globėjais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu laikinai apribota I. K. ir V. K. tėvų valdžia dukteriai L. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi L. K. nustatyta nuolatinė globa. Tretieji asmenys L. S. F. ir R. F. paskirti vaiko globėjais, gaunamų lėšų administratoriais, vaiko globos ir gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje.

12. Iš byloje esančio 2019 m. birželio 18 d. rašto „Dėl informacijos apie I. K. ir V. K. pateikimo“ nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) šeimos pagalbos centras pradėjo teikti Atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugas atsakovų šeimai. Socialinė darbuotoja 2019 m. sausio 1 d. atsakovą užregistravo į pozityvios tėvystės įgūdžių grupę (duomenys neskelbtini) šeimos pagalbos centre. V. K. nedalyvavo nė viename iš dvylikos suplanuotų susitikimų. 2019 m. sausio 23 d. atsakovams buvo perduoti siuntimai į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, tačiau atsakovai nenuvyko, pažymų nepristatė. Per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 20 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, įvyko septyni apsilankymai šeimoje. Šeima buvo motyvuojama reguliariai lankytis susitikimuose su dukra, keisti gyvenimo būdą, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupes. Socialinei darbuotojai sunkiai sekėsi bendrauti su šeima, kadangi į telefoninius skambučius atsakovai neatsiliepdavo, neperskambindavo. Paskutinis kontaktas su šeima buvo 2019 m. kovo 26 d. Vėliau skambinant tiek atsakovei, tiek jos sutuoktiniui, telefonai buvo išjungti. 2019 m. gegužės 6 d. planuotas Atvejo vadybos posėdis neįvyko, kadangi atsakovai neatvyko – atsakovė trumpąja sms žinute informavo, kad nespėja grįžti į Vilnių.

13. Iš byloje esančio 2019 m. birželio 17 d. rašto „Dėl informacijos apie I. K. ir V. K. pateikimo“ nustatyta, kad su centro darbuotojais atsakovai kontaktuoja tik norėdami informuoti apie susitikimų atšaukimą. Vaiko raida ir poreikiais visiškai nesidomi. Paskutinį kartą I. K. trumpąja sms žinute informavo, kad pati susisieks, kai galės susitikti su dukra. Atsakovai per visą laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpį nerodė iniciatyvos, nesiėmė konkrečių veiksmų susigrąžinti dukros, neišreiškė noro dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis juo, atkurti emocinį ryšį su dukra. Atsakovams buvo siūloma įvairiapusė pagalba, tačiau jos jie nepriėmė. Nuo 2019 m. iš numatytų susitikimų, sutartų vykdyti du kartus per savaitę, turėjo įvykti 39 susitikimai, tačiau iš planuotų susitikimų įvyko tik 4, nes iš 39 pagal grafiką numatytų susitikimų 32 buvo atšaukti tėvų iniciatyva.

14. Atsakovai apie vykstantį teisminį procesą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo informuoti, tačiau pasirinko pasyvų procesinį elgesį.

15. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, trečiųjų asmenų atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovai yra iš esmės nusišalinę nuo savo vaiko (duomenys neskelbtini) auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų, neteikia vaikui išlaikymo. Laikinas tėvų valdžios apribojimo nustatymas nemotyvavo atsakovų keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą. Atsakovai nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo įsipareigojimų, nededa pastangų ir nėra motyvuoti susigrąžinti vaiką į šeimą (vengia atlikti savo pareigas vaikui, nesirūpina juo), daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu (piktnaudžiauja alkoholiu), objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti nėra.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią dukrai (duomenys neskelbtini) (pakeisti iš laikino tėvų valdžios apribojimo į neterminuotą). Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

17. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

19. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

20. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią nepilnamečiam vaikui mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

21. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovų I. K. ir V. K. valstybei priteistina po 37,5 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis).

22. Teisme patirta 46,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovų I. K. ir V. K. priteistina po 23,16 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

23. Viso valstybės naudai iš atsakovų I. K. ir V. K. priteistina po 61 Eur (37,5 + 23,16) bylinėjimosi išlaidų (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovų I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečiam vaikui L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 61 (šešiasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Irena Bielskytė