- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- BIK-389/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00106-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- R. D.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės–Granskienės ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios R. D. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dalyje dėl kaltinimų R. D. ir J. G. (J. G.).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, nes byla pirmosios instancijos teismui turi būti perduota nagrinėti ne visa apimtimi, o tik dėl R. D. ir J. G. veikų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dali dėl I. L. ir UAB „O.“ išteisinimo nebuvo skundžiama, taigi – įsiteisėjo. Todėl, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, I. L. ir UAB „O.“ nebegali būti kaltinamaisiais šioje baudžiamojoje byloje, nes tai prieštarauja non bis in idem (dvigubo persekiojimo draudimo) principui. Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismas taip pat peržengė pateiktų apeliacinių skundų ribas, bei nepagrįstai pablogino išteisintųjų padėtį, nesant dėl jų paduotų apeliacinių skundų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
BPK 367 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę remiantis šio Kodekso 369 straipsnyje numatytais pagrindais apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka, t. y. prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jo gynėjas, atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, taip pat civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas. 2-oje šio straipsnio dalyje nustatytos tam tikros šios teisės išlygos, t. y. nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjas turi teisę paduoti kasacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu pareikštai ginamojo valiai; asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio gynėjai gali paduoti kasacinį skundą nepaisydami ginamojo valios; civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio; užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl šio sprendimo. Taigi, įstatymas apibrėžia konkretų subjektų, galinčių teikti kasacinį skundą, ratą, taip pat tam tikriems subjektams nustato galimų skųsti kasacine tvarka klausimų ribas.
Nuteistasis, išteisintasis (taip pat jų gynėjai ar atstovai) yra asmenys, iš esmės turintys plačiausias kasacinio apskundimo ribas. Tačiau sisteminis nurodytų BPK 367 straipsnio bei 376 straipsnio 2 dalies (jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas) nuostatų aiškinimas, leidžia daryti išvadą, kad kasacinį skundą nuteistasis ar išteisintasis gali paduoti tik savo interesais, t. y. dėl tos skundžiamų teismų sprendimų dalies, kuri tiesiogiai susijusi su skundą paduodančių asmeniu.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kuria panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš pateikto kasacinio skundo turinio (jame nurodytų argumentų bei suformuluoto prašymo) matyti, kad nuteistoji R. D. neskundžia dėl jos priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, priešingai – kasaciniame skunde nurodo, kad byla pagrįstai grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kiek tai susiję su jos ir J. G. nuteisimu. Tačiau nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismui grąžinta iš naujo nagrinėti bylos dalis dėl kitų šios bylos dalyvių – išteisintųjų I. L. ir UAB „O.“. Taigi nuteistoji R. D. kasacinį skundą paduoda ne savo, o išteisintųjų I. L. ir UAB „O.“ interesais. Pagal BPK 367 straipsnio nuostatas, toks kasacinis skundas gali būti paduotas tik pačių išteisintųjų bei jų gynėjų ar atstovų. Todėl nuteistoji R. D., šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, nėra asmuo, kuris pagal BPK 367 straipsnio nuostatas turi teisę paduoti kasacinį skundą dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų, priimtų dėl išteisintųjų I. L. ir UAB „O.“.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis kasacinis skundas yra paduotas asmens, neturinčio teisės paduoti kasacinį skundą, todėl, vadovaujantis BPK 372 straipsnio 4 dalies 5 punktu, kasacinį skundą atsisakoma priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 5 punktu, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistosios R. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.